Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Tomo Eikino, aukšti pakuotės perdirbimo rodikliai Lietuvai leidžia lyderiauti Baltijos šalių regione.

„Kadangi esame vienintelė gamybos įmonė regione, kuri perdirba makulatūrą, Latvijai ir Estijai tai iš esmės sprendžia popieriaus atliekų problematiką – nėra alternatyvių tiekimo grandinių poreikio. Skaičiuojame, kad tokio pat kiekio makulatūros pristatymas į Lenkijoje ir Vokietijoje veikiančius fabrikus logistikos kaštus išaugintų bent keturis kartu. Taip pat nesukurtų pridėtinės vertės šalies bendrajam vidaus produktui“, – pranešime sakė T. Eikinas.

Paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, Baltijos šalyse perdirbimui surenkamų popieriaus atliekų per trejus metus išaugo 10 proc., o metinis augimas siekia 5 proc.

Daugiausia gofrokartono makulatūros surenkama Lietuvoje – per 100 tūkst. tonų, Estijoje – apie 75 tūkst. tonų, Latvijoje – per 55 tūkst. tonų. Daugiau nei puse šio kiekio pristatoma perdirbimui į Klaipėdą.

Antradienį įvykusiame teisiamajame posėdyje iš pradžių buvo apklaustas liudytojas, „Grigeo Klaipėda“ valymo įrenginiuose dirbantis operatoriumi. Po to teismui savo parodymus davė dabar jau buvęs minėtos bendrovės valymo įrenginių operatorius.

Teismo proceso dalyviai liudytojų prašė papasakoti apie savo pareigų atlikimą, ką jie žino apie valymo įrenginius, jų veikimą, įrengtą sklendę, kamštį. Atsakydami į pateiktus klausimus liudytojai pasakojo, kada sklendė buvo atidaroma, kada uždaroma, kas juos konsultavo, ar buvo skatinami už darbo rezultatus. Atsakydamas į klausimą apie paskatinimus, dabar jau buvęs valymo įrenginių operatorius pasakė, kad gavo tualetinio popieriaus, popierinių rankšluosčių, kalendorių – ir tuo buvo labai patenkintas, praneša Šiaulių apygardos teismas.

Baigus liudytojų apklausą „Grigeo Klaipėda“ advokatas teismui pateikė prašymą, kad kitame teisiamajame posėdyje galėtų pasisakyti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai dėl byloje pateikto civilinio ieškinio dydžio. Valstybinį kaltinimą byloje palaikančios prokurorės, aplinkos apsaugos atstovės teigė tokio prašymo nepalaikančios, prašė jį atmesti. Protokoline nutartimi teismas nusprendė tęsti liudytojų apklausą, o prie advokato prašymo sugrįžti, kai bus apklausti visi liudytojai.  

Pirmadienį „Grigeo Klaipėda“ byloje baigta buvusio bendrovės gamybos direktoriaus apklausa.

Pasak Šiaulių apygardos teismo, posėdžio metu liudytojas atsakė, su kokiais asmenimis bendrovėje ieškojo sprendimų dėl taršos Kuršių mariose.

Teismas pirmadienį apklausė ir vieną iš dabar jau buvusių bendrovės valymo įrenginių operatorių. Vyras teigė, kad atsakymų į kai kuriuos klausimu negali pateikti, nes nepamena. Teismas paskelbė šio liudytojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.    

Primenama, kad apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Pasak Šiaulių apygardos teismo, posėdžio metu liudytojas atsakė, su kokiais asmenimis bendrovėje ieškojo sprendimų dėl taršos Kuršių mariose.

Teismas pirmadienį apklausė ir vieną iš dabar jau buvusių bendrovės valymo įrenginių operatorių. Vyras teigė, kad atsakymų į kai kuriuos klausimu negali pateikti, nes nepamena. Teismas paskelbė šio liudytojo parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.     

Antradienį į teisiamąjį posėdį duoti savo parodymų pašaukti dar du liudytojai.

Primenama, kad apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

„Grigeo Klaipėda“ dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Kaip informavo teismas, iki pietų bus tęsiama liudytojo Jono Garaliaus apklausa, vėliau bus tęsiama kitų liudytojų apklausa.

Spalį posėdyje liudijęs buvęs įmonės gamybos padalinio vadovas Jonas Garalis teigė, kad Kuršių marias ilgus metus teršusios kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ vadovybė ir pagrindinis akcininkas Gintautas Pangonis žinojo apie ribotus bendrovės nuotekų valymo pajėgumus ir neteisėtą jų išleidimą į marias, tačiau investuoti į papildomus valymo įrenginius nesutiko.

J. Garalis ir buvęs bendrovės vadovas Vidas Beržonskis šioje byloje yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarasis jau davė parodymus teisme. Abu vyrai prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir nevisiškai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

Šioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G. Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.

Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.

Spalio 2 dieną vykusiame teismo posėdyje Šiaulių apygardos teismo teisėjas informavo, kad byla Teisėjų tarybos sprendimu jau yra pripažinta antrojo lygio prioritetine ir nuo 2024 metų posėdžius ketinama rengti du kartus per savaitę.

Vis dėlto paaiškėjus, kad Teisėjų taryboje patvirtintas tik Tvarkos aprašas – bendri kriterijai tokių bylų priskyrimui, o sprendimas dėl „Grigeo Klaipėdos“ bylos pripažinimo ypatingai prioritetine net nebuvo priimtas ar svarstomas, bendrovės atstovai pateikė prašymą dėl teisėjo nušalinimo. Sprendimą dėl to teismas turėtų skelbti spalio 19 dieną.

Teisėjų tarybos priimtas Tvarkos aprašas turėtų sudaryti galimybes teismams paspartinti sudėtingų, visuomenėje rezonansą sukėlusių baudžiamųjų bylų, kurių nagrinėjimas užsitęsė, nagrinėjimą, taip siekiant užtikrinti viešąjį interesą.

Oficialiai kreipėsi į teisėjus

„Grigeo Klaipėdos“ atstovai raštu kreipėsi į Teisėjų tarybos priimtame Tvarkos apraše nurodytus teisėjus, sprendžiančius dėl bylų pripažinimo prioritetinėmis. Bendrovė prašo atsižvelgti į jos argumentus, kad ypatingai spartinti ir taip prioritetine pripažintos bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Pirmadienį pateiktame rašte dėstoma, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama byla neatitinka Tvarkos apraše nustatytų kriterijų, nes jos apimtis, sudėtingumas ir proceso dalyvių skaičius nėra ypatingai išskirtinis.

„Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė. Nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio, kiekvieną mėnesį, išskyrus liepos ir rugpjūčio mėnesius dėl teismo atostogų, yra rengiamas mažiausiai vienas, o kartais ir trys teismo posėdžiai, į kuriuos proceso dalyviai atvyksta. Byloje atliekamas įrodymų tyrimas, apklausiami liudytojai. Jokių organizacinių sunkumų šioje byloje nekilo“, – teigia bendrovės atstovai.

Teisėjams pateiktame rašte taip pat primenama, kad pats teismas pernai atmetė bendrovės prašymą bylos nagrinėjimui sudaryti mišrią trijų teisėjų kolegiją, motyvuodamas tuo, jog byloje nėra išskirtinių aplinkybių – teisinių santykių sudėtingumo, naujumo, prieštaringos teismų praktikos, o apygardos teismuose nagrinėjama daug didelės apimties ir sudėtingesnių bylų.

Anot teismo, tai, kad byla kelia visuomenės susidomėjimą, nėra pagrindas pripažinti, kad ji yra labai sudėtinga dėl teisinių santykių naujumo ir išskirtinio pobūdžio ar itin sudėtingų faktinių klausimų.

Taip pat teismo buvo atmestas ir prokuratūros pritarimą turėjęs bendrovės prašymas byloje paskirti atsarginį teisėją, kadangi šiuo metu bylą nagrinėjančio teisėjo kadencija baigiasi kitų metų liepą. Rašte teigiama, kad dirbtinis bylos spartinimas gali būti suprastas tik kaip siekis bylą išnagrinėti iki teisėjo kadencijos pabaigos.

Įžvelgia grėsmę įrodymų tyrimui

„Grigeo Klaipėdos“ parengtame prašyme pažymima, jog jei byla bus pripažinta prioritetine tarp prioritetinių, pirmenybė gali būti teikiama siekiui greičiau užbaigti teismo procesą, o ne išsamiam ir objektyviam įrodymų tyrimui.

„Bylą nagrinėjančiam teisėjui yra žinoma apie gynybos ketinimą teikti prašymus, susijusius su byloje nagrinėjamos žalos aplinkai fakto nustatymo klausimu, galimai ir prašymą skirti teismo ekspertizę, nes byloje esančios specialistų išvados nėra vienareikšmės. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad, vykdydamas aukštesnių teismų, teismo pirmininko ar Teisėjų tarybos nurodymus, jis sieks šią bylą nagrinėti ne išsamiai, ne nustatyti tikrąją tiesą, o kuo greičiau“, – sakoma kreipimesi.

Bendrovės atstovai teigia, kad atitinkamai pasielgta ir su bendrovės prašymu kreiptis į ESTT ir KT dėl teisinių neaiškumų ir prieštaravimų. Šiuos prašymus nutarta palikti nenagrinėtus iki įrodymų tyrimų pabaigos, nors prašymai susiję ne su faktinėmis aplinkybėmis, o Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir Aplinkos apsaugos įstatymo atitikties Konstitucijai klausimais.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vandens“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 metų sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Boleslovas Kalainis pirmadienį vykusiame teismo posėdyje pranešė, kad Teisėjų tarybos sprendimu byla yra priskirta itin sudėtingoms byloms, todėl nuo kitų metų ji bus nagrinėjama intensyviau.

Penktadienį suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklaustas buvęs ilgametis bendrovės gamybos vadovas J. Garalis ir kiti liudytojai.

Teisiami tik trumpalaikiai vadovai

Už nuotekų tvarkymą tiesiogiai atsakingi ilgametis „Grigeo Klaipėda“ vadovas V. Beržonskis ir ne kartą teistas, tačiau nuo bendrovės teistumus nuslėpęs buvęs įmonės gamybos vadovas J. Garalis, dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo iš pareigų buvo atleisti 2019 m. gegužę.

Netrukus po to viešai pranešus, kad bendrovė ketina inicijuoti baudžiamąją bylą V. Beržonskiui už turto išvaistymą ir jai padarytą žalą, V. Beržonskis ir J. Garalis pateikė pranešimus teisėsaugos institucijoms ir prisipažino organizuotai darę prokuratūros inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir  neteisėtą biologiškai nepilnai išvalytų nuotekų leidimą į Kuršių marias.

V. Beržonskis ir J. Garalis buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o atsakomybė už jų ilgametes nusikalstamas veikas buvo perkelta ant kitų tik laikinai bendrovei vadovavusių vadovų ir ką tik pradėjusio eiti vadovo pareigas  bendrovės vadovo.

Birželio mėnesį teisme apklaustas V. Beržonskis tikino apie bendrovės nuotekų tvarkymo problemas sužinojęs dar 2013 m., netrukus pradėjus eiti pareigas. Nepaisant to, kad buvo sulaukęs valdybos pirmininko nurodymų imtis veiksmų mažinti taršą, per septynerius metus techniškai ir finansiškai pagrįstų problemos sprendimo būdų taip ir nepateikęs.

V. Beržonskio ir J. Garalio vadovavimo laikotarpiu padaryta žala gamtai, pagal bendrovei pateiktą civilinį ieškinį, anot prokuratūros, gali siekti 33 mln. eurų.

Bando prisiteisti 1,5 mln. eurų

„Grigeo Klaipėda“ buvusiems savo darbuotojams V. Beržonskiui ir J. Garaliui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dar 2020 m. vasario mėnesį yra pateikusi civilinį ieškinį dėl 1,4 mln. eurų žalos priteisimo.

Klaipėdos apygardos teisme civiline tvarka nagrinėjamoje byloje bendrovė siekia įrodyti, kad jų vadovavimo laikotarpiu bendrovė ne kartą fiktyviai pirko popieriaus gamybai reikalingą tapijokos krakmolą, nors iš tiesų buvo tiekiama kita, žymiai pigesnė, krakmolo rūšis.

Galima neteisėto pasipelnymo schema bendrovėje paaiškėjo po 2019 m. gegužę atlikto vidinio tyrimo, po kurio priimtas sprendimas nutraukti darbo santykius.

Kartą visose instancijose jau išnagrinėtą bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kovo 31 dieną nurodė perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones - Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Teismo posėdžio metu taip pat planuojama pratęsti ilgamečio teisinio ir faktinio bendrovės vadovo Vido Beržonskio apklausą.

Birželio mėnesį vykusios apklausos metu jis patvirtino gavęs bendrovės valdybos pirmininko nurodymą mažinti nuotekų taršą, tačiau per šešerius metus tinkamai parengto problemos sprendimo taip ir nepasiūlęs, nes „norėjęs tęsti darbą“.

V. Beržonskis, kaip ir ne kartą praeityje teistas buvęs bendrovės gamybos vadovas Jonas Garalis, buvo tiesiogiai atsakingi už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą. Prisipažinę dėl nusikalstamų veikų, jie prokuratūros sprendimu baudžiamojoje byloje yra atleisti nuo atsakomybės.

Be V. Beržonskio, pirmadienį teismas planuoja apklausti ir kitus liudytojus.

Turėjo skelbti rugsėjį

Prašymai Šiaulių apygardos teismui kreiptis į ESTT ir KT buvo pateikti dar šių metų birželį. Nutartis planavęs skelbti rugsėjį, teismas jas atidėjo iki spalio, gavęs patikslintus prašymus.

Pastarieji pateikti po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.

Savo nuomonę dėl bendrovės prašymo kreiptis į KT Šiaulių apygardos teismui taip pat yra pateikęs ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Atsiliepimą į tai pateikusi bendrovė teigia, kad AAD objektyviai negali pripažinti konstitucinės teisės abejonių, nes šie trūkumai reiškia ilgamečio institucijų teisėkūros darbo broko pripažinimą.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bylos nagrinėjimas būtų tęsiamas

Jei Šiaulių apygardos teismas nuspręs tenkinti bendrovės prašymą, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio aplinkai tyrimo.

Taip pat, ar galima ES aplinkosaugos sritį reglamentuojančias direktyvas aiškinti kaip leidžiančias tokį reguliavimą, pagal kurį žalos aplinkai faktas ir dydis būtų nustatomas išskirtinai pagal į aplinką išleistų teršalų kiekį.

Keliamas klausimas ir dėl to, ar ES valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, gali prioritetą teikti ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos atlyginimo pinigais, skirtais valstybės biudžetui, o ne aplinkos atkūrimui.

KT būtų prašoma nustatyti, ar reguliavimas, susijęs su žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio nustatymu, galėjo būti įtvirtintas ne įstatymu, o poįstatyminiais teisės aktais. Taip pat keliami klausimai dėl įstatyme nenustatyto pagrindo netvirtinti žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžtų šiai procedūrai reikalingų terminų.

Atitinkamai KT prašoma nustatyti, ar AAĮ nuostatos, nedraudžiančios vienu metu AAD reikalauti įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą aplinkai pinigais, atitinka Konstitucijai.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su AAD derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą. 

Teismo posėdžio metu planuojama apsvarstyti patikslintus prašymus dėl kreipimosi į ESTT ir KT po to, kai Seimas šių metų liepą Baudžiamajame kodekse (BK) įtvirtino didelės žalos aplinkai apibrėžimą, o tą patį mėnesį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino, kad byloje pritaikyta žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik kraštutiniais atvejais.

Pirmadienį taip pat suplanuota tęsti liudytojų apklausas. Teisme turėtų būti apklausti du buvę „Grigeo Klaipėdos“ darbuotojai bei vadovas įmonės, 2003 m. rekonstravusios tuometinio AB „Klaipėdos kartonas“ valymo įrenginius.

Patikslinti prašymai

Papildomos aplinkybės dėl kreipimosi į ESTT ir KT atsirado Seimui liepos 4 dieną priėmus BK 270 str. pakeitimus, kuriais nustatyta, kad žala pripažįstama didele, kai aplinkai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. Tuo pačiu nustatyta, kad iki šių pataisų įsigaliojimo įvykusiuose incidentuose baudžiamoji atsakomybė netaikytina, kai aplinkai nepadaromas reikšmingas neigiamas poveikis.

Bendrovės atstovai teisme pažymi, jog Kuršių marių vandens būklės realius tyrimus atlikusios institucijos, mokslininkai bei tarptautiniai ekspertai nenustatė, jog bendrovės nuotekomis būtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai.

Atitinkamai šių metų liepos 5 dieną LVAT priėmė sprendimą dėl 2002 m. aplinkos ministro įsakymu nustatytos žalos aplinkai dydžių nustatymo metodikos, kuria Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) rėmėsi vertindamas galimai bendrovės veiksmais padarytą žalą aplinkai. Remiantis šiuo vertinimu „Grigeo Klaipėdai“ taip pat pareikštas 48 mln. eurų siekiantis civilinis ieškinys.

LVAT išaiškinimu, AAD pritaikytas žalos dydžio nustatymo metodas ir žalos atlyginimo pinigais priemonė gali būti naudojama tik tuomet, kai negali būti pritaikytos jokios kitos priemonės.

Bendrovė su ekspertais yra parengusi ir AAD pateikusi aplinkos atkūrimo priemonių planą, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Aplinkos atkūrimo priemonės, LVAT išaiškinimu, turi būti taikomos prioriteto tvarka su tikslu grąžinti pažeistą aplinką į pradinę padėtį, o jei tai neįmanoma – kompensuoti ją lygiavertėmis priemonėmis. Tuo tarpu žalos aplinkai atlyginimo pinigais priemonė, tokia, kokią taikoma pagal AAD žalos aplinkai dydžio nustatymo metodiką, ES direktyvoje dėl žalos aplinkai atlyginimo, apskritai nėra numatyta.

Inicijuota birželį

Prašymai teismui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir KT dėl nagrinėjamoje byloje taikomų Aplinkos apsaugos įstatymo normų atitikties šalies Konstitucijai, buvo pateikti šių metų birželį.

Jei prašymas bus patenkintas, ESTT bus prašoma išaiškinti, ar pagal ES teisę žala aplinkai gali būti kildinama tik iš išleistų teršalų fakto, neatliekant realaus jų poveikio tyrimo. Taip pat dėl Lietuvoje tebeveikiančios žalos aplinkai dydžio nustatymo metodikos, pagrįstos tik hipotetiniu žalos apskaičiavimu.

Atitinkamai, ir dėl ES teisės atitikimo šiuo metu Lietuvoje veikiančiam reguliavimui, kai prioritetas taikomas ne aplinkos atkūrimo priemonių įgyvendinimui, o civiliniams ieškiniams dėl žalos gamtai atlyginimo pinigais.

KT bus prašoma pateikti išaiškinimą, kad žalos aplinkai dydžio bei reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo pagrindiniai kriterijai ir jų turinys gali būti nustatyti tik įstatymu. Prašoma išaiškinti ir atitinkamų Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) straipsnių atitiktį Konstitucijai, kuriuose šiuo metu nenustatyta institucijų pareiga priimti sprendimus dėl reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai nustatymo. Taip pat nenustatyti teisiniai pagrindai netvirtinti aplinkai žalą padariusio asmens pasiūlytų aplinkos atkūrimo priemonių, neapibrėžti šiai procedūrai reikalingi terminai.

Atitinkamai KT prašoma išaiškinimo dėl AAĮ nuostatų, nedraudžiančių vienu metu AAD reikalauti įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones ir atlyginti žalą aplinkai pinigais, atitikties Konstitucijai.

Taip pat dėl teisinio reguliavimo spragų, neįpareigojančių AAD ir teismo nustatytą pareigą žalą aplinkai padariusiam asmeniui taikyti aplinkos atkūrimo priemones, ir nedraudžiančių reikalauti atlyginti aplinkai padarytą žalą pinigais tais atvejais, kai taikomos aplinkos atkūrimo priemonės, kad būtų atkurta pažeistą aplinką.

Jei teismas nuspręs kreiptis į ESTT ir KT, pagrindinės Kuršių marių taršos bylos nagrinėjimas Šiaulių apygardos teisme gali būti stabdomas.

Kaltinimai 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėdos“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vandens“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos, paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Paskutiniajame teismo posėdyje apklausęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Klaipėdos vanduo“ atstovus bei buvusį Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento vadovą, Šiaulių apygardos teismas byloje paskelbė pertrauką iki rugsėjo.

Rudenį planuojama pratęsti atsakingas pareigas 2020 m. pradžioje užėmusių specialistų bei nuo atsakomybės atleistų, buvusių „Grigeo Klaipėda“ vadovų Vido Beržonskio ir Jono Garalio apklausas.

Ekologė: tyrimų nebevertiname

Pastarajame teismo posėdyje liudijusi AB „Klaipėdos vanduo“ ekologė Danguolė Čeledinienė pažymėjo, jog jos atstovaujamos savivaldybės įmonės išleistuvas, į kurį iki 2020 m. patekdavo ir „Grigeo Klaipėda“ iš dalies apvalytos nuotekos, į Kuršių marias išeina itin intensyvios ūkinės veiklos vietoje.

Paklausta apie galimą šiuo išleistuvu patekusių nuotekų poveikį Kuršių marių vandens būklei, ji tvirtino, kad šie „rezultatai nevertinami“ ir kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai monitoringas toje vietoje yra tikslingas.

„Tai yra konstatavęs ir inspektorius patikrinimo metu. Nuvykęs į vietą pasižiūrėti, kur yra ta išleidimo vieta, jis nurodė, jog ten neįmanoma atskirti mūsų poveikio. Nuotekos ten patenka į intensyvios ūkinės veiklos zoną, kur vyksta įvairių įmonių krovos darbai. Uoste veikia ne viena įmonė, kuri išleidžia teršalus“, – teigė ji.

Už Kuršių marių vandens būklės vertinimą atsakinga specialistė taip pat pažymėjo, jog 2012-2020 m. laikotarpiu, už kurį „Grigeo Klaipėda“ pateikti kaltinimai, kartono gamintojos ir AB „Klaipėdos vanduo“ išleistų nuotekų santykis skyrėsi 1:15.

Kvapų problema

Posėdžio metu liudijęs buvęs Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento vadovas Romualdas Dužinas teigė buvęs šokiruotas 2020 m. sausį į viešumą iškilusio prokuratūros atliekamo tyrimo, kai į Kuršių marias galėjo patekti iš dalies apvalytos įmonės nuotekos.

„Jeigu tie rodikliai būtų viršiję leistinus taršos normatyvus, mes, kaip institucija, būtume turėję reaguoti. Bijau sumeluoti, neprisimenu, ar nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2019 m. pabaigos buvo nustatyti tokie leistinos taršos normatyvų viršijimai ties „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu Kuršių mariose, ar mūsų institucija inicijavo kažkokius tyrimus, ar ėmėsi kažkokių veiksmų. Ten daugiausia buvo vykdomas monitoringas, o valstybinė kontrolė buvo vykdoma ties lataku, ten yra automatinio mėginių paėmimo vietos“, – teigė R. Dužinas, pažymėjęs nežinantis, ar ties skirtingomis išleistuvo vietomis užterštumo rodikliai skyrėsi.

Mus domino būtent tas aspektas, kad įmonės imtųsi taršos mažinimo priemonių, kad kuo mažiau kvapų pasiektų mūsų miesto gyventojus.

Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė prisiminė, jog jos atstovaujama institucija iki 2020 m. dažniau susidurdavo su gyventojų skundais dėl kvapų problematikos.

„Mes matėme ir derinome „Grigeo Klaipėda“ dokumentus, kai jie vykdė kažkokią pertvarką savo įmonėje ir kai tai būdavo susiję su poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimu. Kiek aš pamenu, paskutinis buvo 2019 m. vasarą, tada turėjome atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo dėl valymo įrenginių baro modernizavimo. Tiek mes ir tesame su ta įmone susiję. Mus, kaip miesto savivaldybę, labiau domino kvapai. Mus domino būtent tas aspektas, kad įmonės imtųsi taršos mažinimo priemonių, kad kuo mažiau kvapų pasiektų mūsų miesto gyventojus“, – teigė ji, pažymėjusi, jog įmonei įdiegus oro taršos mažinimo priemones, savivaldybę pasiekiančių skundų sumažėjo.

Į marias – nafta ir sunkieji metalai

AAA viešai skelbiamais 2020 m. duomenimis, į labiausiai teršiamą Kuršių marių dalį – 12 km Klaipėdos sąsiaurį nuo Kiaulės nugaros iki jūros vartų, per metus patenka daugiau nei 87 mln. kub. metrų nuotekų.

Iš jų – 257 tūkst. kub. metrų nepakankamai išvalytų ir 74 tūkst. kub. metrų visiškai nevalytų nuotekų. Kartu su nuotekomis į marias pateko ir beveik 2 tūkst. tonų teršalų.

Į Kuršių marias daugiausia išleista cheminio deguonies suvartojimo medžiagos ir chloridų, atitinkamai 931 tonos ir 270 tonos. Taip pat skendinčių medžiagų – 191 tona, biocheminio deguonies suvartojimo medžiagos – 162 tonos, bendrojo azoto 133 tonos, bendrojo fosforo – 8 tonos. Kitų teršalų – naftos produktų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų – bendras kiekis sudarė 5,5 tonos.

„Grigeo Klaipėda“ ataskaitoje neminima. Specialistai pažymi, jog pirminio nuotekų valymo pati bendrovė nebeatlieka, gamybines nuotekas nuo 2020 m. sausio perduodama į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginius.

Remiantis ankstesnių metų duomenimis, bendrovė į nuotekų valymo įrenginius per metus išleisdavo nuo 700 tūkst. iki 1 mln. kub. metrų nuotekų, arba apie 1 proc. visų į uosto akvatoriją išleistų nuotekų.

Kaltinimai – 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – Paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.

Tokį prašymą praėjusiame teismo posėdyje birželio 13-ąją pateikė „Grigeo Klaipėda“.

Bendrovės advokatas Linas Sesickas jį motyvavo tuo, kad prokurorė šioje byloje yra šališka ir subjektyvi, tai esą rodo jos bendravimo su liudytoju, šešerius metus „Grigeo Klaipėda“ vadovavusiu Vidu Beržonskiu, aplinkybės. Jis šioje byloje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes davė bylai reikšmingus parodymus.

L. Sesickas tvirtino, jog paaiškėjo, kad V. Beržonskis prieš atvykdamas į teismo posėdį bendravo su prokurore keletą kartų.

Prokurorė vieno pokalbio metu, anot advokato, tikėtina, davė tam tikrus nurodymus ar pasiūlymus liudytojui duoti tokius parodymus, kokie artimi užfiksuoti jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole. L. Sesicko teigimu, po šito telefoninio pokalbio liudytojui buvo persiųsti jo paties parodymai.

Anot gynėjo, iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad prokurorė galėjo daryti poveikį ir „tam tikrą neigiamą įtaką to asmens parodymui, parodymų tikrumui, autentiškumui, atitikčiai faktinei situacijai“.

Aplinkos apsaugos departamentui atstovaujanti viena iš advokačių Indrė Kupcikevičiūtė teigė, jog bendrovės pateiktas prokurorės nušalinimo prašymas yra nepagrįstas ir ir advokato nurodytos aplinkybės yra tiesiog prielaidos.

Pati prokurorė G. Skersinskytė Šiaulių apygardos teisme vykusiame posėdyje akcentavo, kad V. Beržonskis kaip liudytojas turėjo teisę prašyti pagarsinti parodymus. Pasak prokurorės, kaltinimai asmenims šioje byloje grindžiami ne tik V. Beržonskio parodymais, bet ir kita medžiaga, kuri jam nebuvo paviešinta.

Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.

Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas Gintautas Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys. Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.

Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.