Kaip BNS nurodė Lietuvos kariuomenė, tikslūs duomenys apie NPPKT karius, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienio valstybę, kai pradėjo tarnybą kariuomenėje, pradėti rinkti nuo praėjusių metų.

„Visgi žinome, kad 2021 metais tokių karių buvo apie 40, o 2022 – 75 karo prievolininkai“, – teigiama atsakyme.

Anot kariuomenės, praėjusiais metais iš JK atlikti karo prievolės grįžo 40 Lietuvos piliečių, po aštuonis iš Airijos bei Vokietijos, septyni iš Norvegijos, keturi iš Nyderlandų.

Po du piliečius atvyko iš Švedijos, Danijos ir Ispanijos, po vieną – iš Belgijos bei Islandijos.

Šiuo metu Lietuvoje į kariuomenę kasmet šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, Krašto apsaugos ministerija šiemet žada pasiūlyti didinti šaukiamųjų skaičių, bet trumpinti dalies jų tarnybą.

Šaukimo į kariuomenę reforma pristatyta sausį, ja siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkstančių.

„Noriu pabrėžti, kad nepaisant to, jog tie asmenys galės grįžti, tos taisyklės, kurios galioja Lietuvoje gyvenantiems asmenims, galios ir jiems. Bet koks judėjimas į kitas savivaldybes yra ribojamas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Agnė Bilotaitė.

Jos teigimu, Vyriausybės nutarimas leidžia vykti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

„Asmenų, atvykusių iš užsienio, vykimas į tą vietą, kur jie gyvens savo vizito metu, būtent ir laikytinas vykimu į savo gyvenamosios vietos savivaldybę“, – tvirtino ministrė.

„Jie grįžta į vietą ir neturėtų iš jos kur nors kitur važiuoti, susitikinėti, lankyti draugų ar kviestis pas save“, – pridūrė ji.

Kaip vėliau informavo Vidaus reikalų ministerija, atvykusiųjų gyvenamąja savivaldybe laikoma ta, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta, turimas nekilnojamasis turtas, išnuomotos apgyvendinimo patalpos arba konkretus adresas konkrečioje savivaldybėje.

Ministerijos teigimu, iš šios savivaldybės atvykusiesiems išvykti yra draudžiama, o artimai bendrauti galima tik apsiribojant vienu namų ūkiu.

Anot VRM, visi į Lietuvą vykstantieji turi įvertinti aukšto lygio riziką užsikrėsti COVID-19 liga ir sudėtingą sveikatos apsaugos sistemos būklę.

Vidaus reikalų ministrė pripažino, kad sukontroliuoti tokių keliautojų nelabai įmanoma.

Anot jos, į Lietuvą atskrenda maždaug 1500 žmonių per parą.

„Tikrai negalima pastatyti policijos pareigūno prie kiekvieno atvykstančio asmens, važiuojančio asmens, apeliuoju į žmonių sąmoningumą. Turime tikrai aukštą sergamumo lygį, mūsų sveikatos sistema jau lūžta, tad būkime atsakingi, nevykime į Lietuvą šiuo metu. Lietuva šiuo metu dega“, – sakė A. Bilotaitė.

Ji teigė, kad pareigūnai nesieks bausti keliaujančių žmonių, o pirmiausia įspėti, apeliuoti į sąmoningumą.

Nuo trečiadienio Lietuvoje sugriežtintos karantino sąlygos, uždraustas judėjimas tarp savivaldybių be būtino reikalo, uždarytos atskiros ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai ir pan.

Pasak jos, paskutiniu metu pasigirsta nuogąstavimų dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo mobiliojo ryšio operatoriams siunčiant SMS žinutes, kuriomis asmenys informuojami apie 14 dienų izoliaciją grįžus iš užsienio į Lietuvą.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kreipėsi į Lietuvos įmones, kurios teikia mobiliojo ryšio paslaugas, prašydama pateikti su minėtais pranešimais susijusią informaciją.

Įvertinusi iš mobiliojo ryšio operatorių gautus atsakymus ir atsižvelgiant į Civilinės saugos įstatymą inspekcija konstatavo, kad Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos nebuvo pažeistos.

Pasak inspekcijos, darytina išvada, kad mobiliojo ryšio operatorių minėtų SMS pranešimų siuntimo tikslas – suteikti informaciją ir rekomendacijas Lietuvos piliečiams, grįžtantiems iš regionų, kurie tuo metu buvo tapę COVID-19 rizikos zonomis.

Atsižvelgdama į tai, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija mano, kad operatoriai, tvarkydami savo klientų asmens duomenis, nepažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento.

„Daugiau jokių papildomų sąlygų nėra nustatyta. Tai reiškia, kad nebus svarbu, iš kokios šalies žmogus grįžo, koks ten sergamumas“, – rašoma ministerijos pranešime.

Anot SAM, tyrimai bus atliekami mobiliuosiuose punktuose, žmonės patys turės registruotis Karštąja linija 1808, nurodydami, kad buvo užsienyje.

Visi be išimties iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keliautojai nebėra testuojami nuo birželio 1 dienos, Sveikatos apsaugos ministerijai patvirtinus naują testavimo dėl koronaviruso strategiją.

Nuo tada šie žmonės tiriami tik tuo atveju, jei jaučia ligos simptomus.

Nėra nuoseklumo

Ignas (pavardė redakcijai žinoma – red. past.) pasakojo, jog prasidėjus neramumas dėl COVID-19 Londone, jis dar pakankamai ilgai dirbo galerijoje ir kavinėje, nes niekam nebuvo liepta užsidaryti – tik žmonėms buvo pasakyta niekur neiti. Verslas pradėjo užsidarinėti dar prieš oficialiai paskelbiant, kad jie turi stabdyti veiklą, nes nebesulaukdavo pakankamai klientų.

Kai darbai sustojo, vyras savaitei išvyko pas draugus į šalies šiaurę. Tada sužinojo, kad komerciniai skrydžiai į Lietuvą atšaukti. Galvojo, jog galimybės grįžti į Lietuvą jau ir nebebus, bet tada atsirado kitų skrydžių – gerokai brangesnių. Vyras nusprendė skristi, nes nenorėjo sėdėti Londone, kur jau buvo gana daug užsikrėtusių žmonių. Negana to, tapo aišku, kad sudėtinga situacija tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Lietuvoje užsitęs, o kol dirbti negalės, jis bus daug naudingesnis gimtinėje – galės bent jau padėti tėvams, seneliams.

„Išvykęs pas draugus aš nepasiėmiau paso, tad nors mano vienas draugas išskrido į Lietuvą kovo 21 dienos reisu, mano sesuo – kovo 23 dieną, aš galėjau išskristi tik sulaukęs atkeliaujant mano paso, kovo 27 ddieną“, – pasakoja Ignas.

Prisimindamas skrydį į Lietuvą jis pasakojo, jog lėktuve beveik visi keleiviai sėdėjo su kaukėmis. Pasiekus Vilnių iš lėktuvo išlaipino po 30 žmonių, tada autobusu nuvežė iki šalia oro uosto pastatytos karo lauko ligoninės tipo palapinės, kurioje buvo imami mėginiai COVID-19 testui.

„Pastebėjau, kad pasitinkantys žmonės stengiasi, bet ne viskas apgalvota iki galo. Į autobusą įlipęs vyrukas liepė visiems, kas su vienkartinėmis kaukėmis, ateiti ir jas pasikeisti – pasakoja vyras. – Aš skridau kartu su draugo mama, kuri yra medikė. Mes mėginom tam žmogui aiškinti, kad prieš dedantis naują kaukę turėtume dezinfekuotis rankas, bet niekas nekreipė į tai dėmesio. Tas pats vyrukas rankas visiems dezinfekavo tik išlipant iš autobuso“.

Ant stalo, kur pildomi dokumentai, padėtas dezinfekcinis skystis – gerai. Bet visi žmonės naudoja tą patį rašiklį.... Kiek kas dezinfekavosi rankas – niekas negali žinoti.

Palapinėje gana greitai iš visų buvo paimti mėginiai, keleiviai nukreipti eiti į oro uostą, kur turėjo užpildyti dokumentus. Kai vyras į klausimą, ar registruotas Lietuvoje, atsakė neigiamai, savanorė iškart pasakė, kad jam teks važiuoti izoliuotis į savivaldybės skirtas patalpas. Kartu skridusi draugo mama, kuri taip pat neregistruota Lietuvoje, tai išgirdusi tiesiog pažymėjo, kad ji yra registruota. To pakako, kad iš oro uosto jai būtų leista išvažiuoti. Kiti pripažino, kad nėra registruoti, tačiau turi kur apsigyventi, ir taip pat buvo išleisti namo. Tad nuoseklumo šioje vietoje tikrai trūksta.

„Ant stalo, kur pildomi dokumentai, padėtas dezinfekcinis skystis – gerai. Bet visi žmonės naudoja tą patį rašiklį.... Kiek kas dezinfekavosi rankas – niekas negali žinoti“, – pastebėjo vyras.

Jaučiasi nesaugiai

Vėl įsėdus į autobusą, savivaldybės skirtose patalpose izoliuotis turintys žmonės buvo nuvežti kelis šimtus metrų į šalia Vilniaus oro uosto esantį viešbutį ir ten apgyvendinti. Paklausęs registratūroje, ar gali artimieji jam atvežti maisto, Ignas išgirdo, jog jokių problemų nėra: „ateisite į apačią ir pasiimsite“. Kai sulaukė siuntinuko – nuėjo, pasiėmė. Tik po kelių dienų gavo lapelį, kuriame buvo nurodyta, kad turi likti kambaryje.

Asmeninio archyvo nuotr.

Praėjus penkioms izoliacijos dienoms registratūra jam pranešė, kad kitą dieną jis bus pervežtas į kitą viešbutį – kaip paaiškino, toks nurodymas gautas iš Vilniaus savivaldybės.

„Nedariau problemos, tačiau pagalvojau – atsakymo, ar esu užsikrėtęs ar ne, aš dar neturiu, ir dabar turiu važinėti iš vieno viešbučio į kitą. Negana to, kiek žinau, tai yra karantino taisyklių nepaisymas, jei išjudi iš vietos, kurioje esi izoliuotas. Juo labiau, kad net atsakymo nežinau – gal galiu bevažinėjant kažką užkrėsti, jeigu sergu. Parašiau į savivaldybę, bet jokio atsakymo taip ir nesulaukiau, – pasakoja Ignas. – Ryte atėjo kažkokie atstovai, atnešė kaukes, pirštines, liepė susiruošti pervežimui. Pasakiau, kad man tai atrodo nelogiška. Jie sutiko, bet tokie yra nurodymai – pervežti. Priežastis – atskrenda kitas lėktuvas ir reikia apgyvendinti naujus žmones. Jei nenoriu persikelti, galiu likti viešbutyje, bet susimokėti turėsiu savo lėšomis. Keisti sprendimai vežioti žmones ir nesuprantu, koks čia taupymas. Kokia jau čia izoliacija? Tai gal geriau visus išleisti namo?“

Pervažiavus į kitą viešbutį, vėl sulaukė įdomių žinių – kad pietų turės ateiti pasiimti. Tad visi, kurie buvo pervežti iš vieno viešbučio į kitą, ir tie kurie viešbutyje izoliacijoje buvo jau seniau, eina tai pačiais koridoriais pasiimti pietų. Vėl rašė apie tai į savivaldybę – kokia čia izoliacija? Tik po kelių dienų administracija susizgribo, kad izoliuotiems griežtai draudžiama išeiti iš kambario.

Ignui patiekta vakarienė/Asmeninio archyvo nuotr.

Arbatinuko kambaryje nebuvo. Kai dėl to kreipėsi į registratūrą, vyras sulaukė atsakymo, kad arbatinukų pritrūko, todėl administracija paprašė kitų gyventojų, jog pasinaudoję paliktų juos

koridoriuje, kur galėtų pasiimti kiti, kitaip sakant – pasidalinti. Koks gali būti dalinimasis daiktais esant izoliacijoje? Iškėlus šį klausimą administracija informavo, kad paprašė savivaldybės pagalbos sprendžiant šią problemą – kažkada turėtų atvežti daugiau arbatinukų...

„Taip jau išeina, kad patys bandome įvesti tvarką savo izoliavime, – sako Ignas. – Bent jau tie žmonės, kuriuos aš sutikau visos šios kelionės metu, buvo sąmoningi, dėvėjo kaukes, pirštines. Tačiau visokios tokios, atrodytų, smulkmenos, neleido jiems jaustus saugiai. Suprantu, sunku viską apgalvoti, nes pirmą kartą susiduriame su tokia situacija. Tačiau matosi, kad nemažai dalykų neapgalvota. Tad kam tokia izoliacija, jeigu gana nesudėtingai gali užsikrėsti būdamas izoliacijoje?“

Įdomiausia, jog penktadienį, praėjus savaitei nuo to laiko, kai buvo paimtas mėginys dėl COVID-19, Ignas vis dar nežinojo tyrimų atsakymo. Internetu pasižiūrėti, ar nėra užsikrėtęs, jis negali, nes neturi su savimi prisijungimo kodų. Žinutės, svarsto, gal būt nesulaukiantis todėl, kad jo mobilaus telefono numeris priklauso Didžiosios Britanijos operatoriui. Kadangi jokių ligos simptomų vyras vis dar nejaučia, o niekas jam neskambino ir apie tyrimo rezultatus neinformavo, belieka tikėtis, kad testas buvo neigiamas.