„Žmonėms su negalia tai reiškia jaukius ir saugius namus, galimybę tapti savarankiškiems. Ypatingai svarbu, kad tai daro nevyriausybinis sektorius“, – atidarymo renginyje teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Pasak ministerijos, šiuose namuose įsikurs septyni gyventojai, iki tol gyvenę Nijolės Genytės socialinės globos namuose, jais rūpinsis socialinis bei keli individualios priežiūros darbuotojai.

Grupinio gyvenimo namai Vilniuje įkurti panaudojus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas. Bendra projekto vertė – beveik 608 tūkst. eurų.

SADM primena, kad Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai yra vienas institucinės globos pertvarkos elementų. Grupinio gyvenimo namuose gyvena iki dešimt žmonių, kuriems visą parą reikalingos socialinės globos paslaugos.

Praėjusių metų pabaigoje šalyje veikė 53 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyveno 462 žmonės. Šių metų viduryje tokių namų turėtų būti apie 100, juose gyvens apie 900 žmonių su negalia. Iki 2030 metų šalies savivaldybės planuoja įkurti dar apie 80 grupinio gyvenimo namų.

Kaip teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ įsteigti grupinio gyvenimo namai yra pirmieji Lietuvoje, kuriuos „nuo pamatų iki paslaugų“ įsteigė nevyriausybinė organizacija.

Šiuose namuose įsikurs 10 gyventojų, jais rūpinsis socialinis darbuotojas bei keli individualios priežiūros darbuotojai. Anot SADM, grupininio gyvenimo namų gyventojams socialinės globos paslaugos teikiamos visą parą.

Socialinės, sveikatos priežiūros, užimtumo, švietimo, kultūros ir kitos paslaugos šių namų gyventojams organizuojamos ir teikiamos bendruomenėje.

„Grupinio gyvenimo namai Lentvaryje – puikus pavyzdys, kaip prie to gali prisidėti nevyriausybinis sektorius, įgyvendinęs tokį projektą nuo pradžios iki pabaigos. Tai ypatingai svarbus ir sveikintinas indėlis“, – pranešime cituojama įstaigos atidaryme dalyvavusi ministrė Monika Navickienė.

„Tikiu ir viliuosi, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir daugiau savivaldybių, kurios nevyriausybines organizacijas įtrauks kaip lygiavertes partneres, ir ateityje galėsime džiaugtis dar ne vienu tokiu projektu“, – sakė ji.

Grupinio gyvenimo namai Lentvaryje įkurti panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Bendra projekto vertė – beveik 685 tūkst. eurų.

Ministerijos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šalyje veikė 53 grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyveno 462 žmonės. Šių metų viduryje tokių namų turėtų būti apie 100, juose gyvens apie 900 žmonių su negalia.

Iki 2030-ųjų šalies savivaldybės planuojama įkurti dar apie 80 grupinio gyvenimo namų. Šiuo metu daugiausia grupinio gyvenimo namų yra Kaune.

Grupinių gyvenimo namų kūrimas – vienas svarbiausių institucinės globos pertvarkos žingsnių, garantuojančių ne tik žmonių su negalia teisių užtikrinimo klausimą, bet ir gyvenimo kokybės bei integracijos sėkmę. Naujai statomuose grupinio gyvenimo namuose planuojama apgyvendinti dešimt žmonių, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią.

„Pertvarkome visą institucinės globos sistemą siekdami užtikrinti visavertį žmonių su negalia gyvenimą ir integraciją visuomenėje. Kaip alternatyva didelei globos institucijai šie jaukūs ir šiuolaikiški grupinio gyvenimo namai kurs gyventojams palankią aplinką tobulėti bei sudarys sąlygas dalyvauti vietos bendruomenės gyvenime“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Grupinio gyvenimo namai negalią turintiems žmonėms statomi sostinės Naujininkų rajone, adresu Tunelio g. 8. Tai yra jau antrasis šiais metais sostinėje pradėtas statyti projektas vykdant bendruomeninių paslaugų, skirtų intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems vilniečiams, plėtrą.

Pertvarkome visą institucinės globos sistemą siekdami užtikrinti visavertį žmonių su negalia gyvenimą ir integraciją visuomenėje.

„Labai svarbu tęsti paslaugų plėtrą žmonėms su negalia ir suteikti jiems kuo individualesnes paslaugas, užtikrinti galimybę rinktis ir spręsti patiems kur gyventi, skatinti kuo didesnę asmenų su negalia savirealizaciją ir savarankiškumą. Labai vertinu visų savivaldybių pastangas plėtoti tiek grupinius namus, tiek apsaugotą būstą, o ypač tas savivaldybes, kurios ženkliai prisideda prie paslaugų plėtros, ne tik ES, bet ir vietos biudžeto lėšomis“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Statybos užtruks metus

Grupinius gyvenimo namus planuojama pastatyti ir įrengti iki 2024 metų pabaigos, todėl būsimi šių namų gyventojai čia jau galės sutikti kitas šv. Kalėdas. Dviejų aukštų pastatas ir jo prieigos bus pritaikyti tiek judėjimo, tiek psichosocialinę negalią turintiems asmenims.

„Statybų kapsulės įkasimas žymi pirmąjį šio projekto žingsnį bei labai atsakingą įsipareigojimą Vilniaus miestui ir bendruomenei. Individualių poreikių turintiems žmonėms skirti namai nėra tik techninis projektas – tai visam miestui svarbi socialinė erdvė, ir mes džiaugiamės galėdami prisidėti. Kartu kursime ne tik pastatus, bet ir gerinsime visuomenės narių gyvenimus“, – sakė bendrovės „Veikus“ vadovas Andrius Guzaitis.

Grupinio gyvenimo namai priskirti biudžetinei įstaigai Valakampių socialinių paslaugų namai, jų išlaikymu rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė. Tunelio gatvėje statomų grupinio gyvenimo namų rangos darbų vertė – 1,69 mln. Eur, lėšos bus skirtos iš ES lėšų fondo ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Projekto administravimą vykdys UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, rangos darbus – UAB „Veikus“.

Gelvadiškių grupinio gyvenimo namų gyventojai turi įgimtų intelekto negalių, dauguma jų iki tol gyveno specialiose įstaigose, pensionuose. Prieš atsikraustant 9 jaunuoliams ir 6 juos prižiūrintiems darbuotojams, vietos bendruomenė skundėsi įvairioms institucijoms, ir tai Lietuvoje vis dar įprasta reakcija į socialiai pažeidžiamų grupių kaimynystę. 

„Kiekvienas turi teisę į savo namus. Tai pirmoji grupė, turinti galimybę gyventi ne pensionate, o savo namuose. Jaunuoliai labai greitai priprato prie naujųjų namų. Taip ir sako – važiuojame namo, o atvykus kažkam, kviečia užeiti į namus. Patys ir tvarkosi, prižiūri aplinką, turi savo šiltnamį, augina daržoves, įsirengė gėlyną“, – pasakojo šių namų socialinė darbuotoja Violeta Medelienė.

Darbuotojų prižiūrimi, jaunuoliai patys gaminasi valgyti, lanko vilnos vėlimo, medžio darbų užsiėmimus.

Juos prižiūri ir buityje padeda vienas socialinis ir penki individualios priežiūros darbuotojai.

Įkvėpė keistis visą bendruomenę

Bendravimas su kaimynais, pasak socialinės darbuotojos, iš pradžių buvo gana sudėtingas. Kaimynai buvo nusiteikę priešiškai ir to neslėpė.

„Vos tik atsikraustę, pasikvietėme artimiausius kaimynus į svečius, susipažinome. Pati ėjau į šalia esančios sodų bendrijos „Smėlynė“ narių susitikimus, pasakojau apie grupinio gyvenimo namus. Rūpėjo išsklaidyti įvairius visuomenės mitus apie žmones su intelekto negalia“, – pasakojo V. Medelienė.

Vilniaus savivaldybės nuotr.

Ji pabrėžė, kad naujakuriai jaunuoliai labai mandagūs, geranoriški – kaimynams siūlėsi sutvarkyti aplinką, sugrėbti lapus, nukasti sniegą. Po kurio laiko kaimynai pradėjo nebe taip priešiškai žiūrėti į grupinių namų gyventojus.

Kiekvienas turi teisę į savo namus. Tai pirmoji grupė, turinti galimybę gyventi ne pensionate, o savo namuose. Jaunuoliai labai greitai priprato prie naujųjų namų.

Pasak V. Medelienės, kai kurie pradėjo džiaugtis tokia kaimynyste, nes užsimezgusi draugystė tarp grupinio gyvenimo namų gyventojų ir kaimynų paskatino pastaruosius imtis savanorystės ir gerų darbų. Sodų bendrijoje „Smėlynė“ gyvenantys menininkė Aldona Tamonytė-Dorrity ir jos vyras, pamatę, kaip vienas iš grupinių namų jaunuolių užsidegęs piešimu, netgi surengė jo parodą, nudžiugino jį pasivažinėjimu senoviniu automobiliu. Netrukus menininkė pradėjo vesti kūrybinius užsiėmimus ir kitiems jaunuoliams.

Grupinio gyvenimo namų gyventojai kaimynus kviečia į savo renginius. Gruodį organizuotas Advento vakaras, kuriame lankėsi ir kunigas Ričardas Doveika.

Suplanuoti dar šeši grupinio gyvenimo namai

Grupinio gyvenimo namai – tai naujas požiūris į žmones su psichine negalia. Anksčiau buvo įprasta, kad žmonės su įgimtu intelekto sutrikimu, tokiu kaip Dauno sindromas, autizmas, gyveno specialiose įstaigose, labiau primenančiose gydymo įstaigas, o ne namus, ir buvo atskirtyje, turėjo mažiau privatumo, neįgydavo socialinių ir gyvenimiškų įgūdžių. Todėl integracija labai sudėtinga, o gyventojai vis dar turi įvairių nepagrįstų baimių ir išankstinių nuostatų. 

„Įkurdami bet kokius socialinės paskirties namus, visada sulaukiame didelio pasipriešinimo. Taip buvo ir kuriant bendruomeninius vaikų globos namus, ir nakvynės namus. Gyventojai klaidingai mano, kad kyla grėsmė, nerimauja, kad nuvertės jų nekilnojamasis turtas ar nukentės bendruomenės gyvenimas. Tačiau, kaip rodo patirtis, kaimynystėje apsigyvenus žmonėms, kuriems reikalinga socialinė pagalba, skundų nebelieka, supratus, kad šalia gyvena tokie patys žmonės. Gelvadiškių namai – puikus pavyzdys, kaip bendruomenės praturtino viena kitą“, – kalbėjo Nadežda Buinickienė, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

Vilniuje iki kitų metų rudens bus įrengti dar šeši grupinio gyvenimo namai. Juose apsigyvens apie 60 intelekto negalią turinčių žmonių. Pastatai suplanuoti Vilniaus miesto savivaldybės turimuose žemės sklypuose Kadugių, Tunelio, Kiškių, Pagirio, Plytinės, Vilnelės ir Naujasodžio gatvėse.

Proto negalią turintiems tai itin reikalinga erdvė, kurioje jie gyvens visavertį gyvenimą, mokysis drauge, taip lengviau integruodamiesi į bendruomenę, įgydami socialinių įgūdžių. Namuose, kaip šeimyna, apsigyventų iki 10 proto negalią turinčių jaunuolių. Sostinės tarybos posėdyje trečiadienį pradėtas svarstyti siūlymas šiuos namus įkurti Gelvadiškių g. 70 (Antakalnyje). Priėmus sprendimą, namai duris atvertų jau kitų metų vasarą.

Pasak Vilniaus miesto vaikų ir jaunimo pensiono direktorės Jūratės Čečetienės, pertvarkant institucinės globos sistemą Vilniuje, siekiama, kad neįgalieji paliktų socialinės globos namus ir apsigyventų bendruomenėje.

„Grupinio gyvenimo namai Vilniuje – vienas žingsnių neįgaliesiems tapti visavertės visuomenės dalimi, būti matomiems. Gyvenant mažoje grupelėje sukuriamas šeimai artimesnis modelis, atsiranda tarpusavio ryšys, drauge gyvenantys žmonės tampa atviresni, lavinasi bendravimo įgūdžiai. Kartu nebelieka izoliacijos ir uždarumo nuo visuomenės jausmo, neįgalieji tampa savo namų ir gyvenimo šeimininkais, išsiugdo savarankiškumo ir socialinius įgūdžius. Suprantame, kad vietos bendruomenei gali kilti daug klausimų. Grupinio gyvenimo namuose gyvenantys visą parą prižiūrimi kvalifikuoto socialinio darbo personalo. Dalį savaitės laiko gyventojai praleis socialinėse dirbtuvėse VŠĮ Valakupių reabilitacijos centre“, – sakė J. Čečetienė.

Grupinio gyvenimo namai Vilniuje – vienas žingsnių neįgaliesiems tapti visavertės visuomenės dalimi, būti matomiems.

Tikimasi, kad aplinkui gyvenanti bendruomenė yra sąmoninga ir supranta, kokios svarbios šiandienos pasaulyje lygios galimybės gyventi savarankiškai, džiaugtis laisve, nebūti izoliuotam globos namuose. Vieta šiems namams parinkta ne tik dėl geros infrastruktūros, patogaus susisiekimo viešuoju transportu, bet ir dėl neįgaliesiems puikiai pritaikytų gyvenimo ir laisvalaikio sąlygų. Naujieji gyventojai galėtų aktyviai įsilieti į vietos bendruomenę - drauge rūpintųsi rajono aplinka, įsijungtų į bendras veiklas.

„Tvirtai tikiu, kad grupinio gyvenimo namai yra svarbi priemonė, siekiant neįgaliesiems užtikrinti lygias galimybes gyventi bendruomenėje, o svarbiausia – būti savarankiškiems. Ateityje planuojame įsigyti daugiau tokių namų ir kurti visiems atvirą Vilnių“, – kalbėjo Administracijos direktoriaus pavaduotoja Danuta Narbut.

Kitame Tarybos posėdyje priėmus galutinį sprendimą pirkti namą ir sklypą Gelvadiškių g. 70, bus visiškai užbaigtos visos privalomos procedūros šių namų įkūrimui.

Grupinio namo gyventojai bus 24 val. per parą prižiūrimi darbuotojų ir vieni, be lydinčiojo darbuotojo, negalės vaikščioti po rajoną. Visą parą grupinio gyvenimo namų gyventojai gaus kvalifikuoto personalo pagalbą. Namuose dirbs 2 socialiniai darbuotojai ir 4 socialinio darbuotojo padėjėjai, kurie padės gyventojams rūpintis asmenine higiena, vartoti medikamentus, įgyti maisto gaminimo ir namų ruošos įgūdžių.

Svarbu pabrėžti, kad šiuose namuose gyventojai turi visokeriopą profesionalią pagalbą ir priežiūrą – darbuotojai orientuoti į konkretų žmogų, jam padedama tik tose srityje, kuriose jam pačiam tikrai to reikia. Kiekvienas namo gyventojas skatindamas kuo labiau siekti savarankiškumo, su darbuotojų pagalba, asmenims padėdama užmegzti socialinius ryšius, įgyti pasitikėjimo savimi. Pagalba teikiama tik tokiose srityse, kuriose jam jos tikrai reikia (pavyzdžiui, tvarkantis finansus, asmens higienos klausimais, vartojant medikamentus, įgyjant savitvarkos įgūdžių ir pan.). Tokiuose namuose siekiama, kad asmuo, gyvenantis jame, būtų kuo labiau įgalinimas gyventi kiek įmanoma savarankiškesnį gyvenimą bendruomenėje.

Kaip reglamentuota Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos Socialinės globos normos, grupinio gyvenimo namuose (atskiruose butuose ar gyvenamuosiuose pastatuose) atskiroje teritorijoje gali gyventi ne daugiau kaip 10 asmenų. Pagal tas pačias normas, tokie namai negali būti steigiami tame pačiame pastate ar sklype, kur įsikūrę ir globos namai ar kiti grupinio gyvenimo namai tam, kad gyventojai turėtų kuo geresnes sąlygas integruotis į visuomenę, būti bendruomenės dalimi.

Vilniaus specialiąsias mokyklas kasmet baigia kelios dešimtys asmenų, turinčių proto negalią, kuriems yra būtina užtikrinti bendruomenines paslaugas dienos centruose, o asmenims, kurių tėvai dėl objektyvių priežasčių nebegali globoti – grupinio gyvenimo namuose. 2019 m. mokyklas baigė 40 tokių poreikių turinčių asmenų, 2020 m. baigs – 41, 2021 m. – 35 asmenys. Tikimąsi, kad įsteigus būtent šiuos grupinius gyvenimo namus vaikams ir jaunuoliams (iki 29 metų) su negalia, tokiems asmenims bus sudarytos visos tinkamos sąlygos tapti visaverčiais bendruomenės nariais.

Valakampiuose įkurti pirmieji Vilniaus miesto savivaldybės grupinio gyvenimo namai. 300 kv. m pastate įrengta 10 kambarių, pagalbinės patalpos, valgomasis, virtuvėlė, poilsio zona.  

„Džiaugiamės, kad, visi drauge, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis,  galime prisidėti prie darbų ir sukurti tokią aplinką, kuri padeda miesto gyventojams. Norėtųsi, kad Vilnius būtų pirmais miestas, apie kurį būtų sakoma – jame nėra svetimo skausmo. Kolektyvui linkiu ištvermės ir kantrybės tokiame sunkiame ir atsakingame darbe “, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas, įteikdamas naujiems namams angelo skulptūrėlę. 

Čia teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos sunkią proto ir kompleksinę negalią turintiems asmenims –  t.  y. visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, čia neįgalieji gyvena vienviečiuose kambariuose, aplinka  pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims.

Įrengus šiuos namus sukurta 15 darbo vietų.

Šie Grupiniai gyvenimo namai – tai jau 5-as už Europos Sąjungos, Savivaldybės ir Valstybės  lėšas įgyvendintas projektas socialinėje srityje. Projekto vertė – 1 072 285,97 Lt , Savivaldybė projekto įgyvendinimui skyrė 148 181,50 Lt, taip pat Savivaldybė namų išlaikymui metams skirs 180 000 Lt.

Iš viso socialinių paslaugų namuose, įrengtuose ir atidarytuose per pastaruosius 3 metus Vilniuje, įgyvendinant ES projektus socialinėje srityje,  gyvena, gauna pagalbą ir paramą  218 mūsų miesto gyventojų – neįgalių vaikų, krizės ištiktų moterų ir šeimų, psichikos ir proto negalią turinčių žmonių.