Ji turėtų paliesti visas 60 savivaldybių, trukti penkerius metus.

„Pagrindinis reformos principas yra sveikatos priežiūros paslaugas teikti žymiai didesnėmis ambulatorinės ir žymiai mažesnėmis stacionarinės pagalbos apimtimis“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtų pataisų aiškinamajame rašte.

Anot projektų, būtų sukurtas naujas ligoninių tinklas, atsižvelgiant į geografinį prieinamumą pacientams, paslaugų daugiaprofiliškumą bei kokybę ir skubiosios pagalbos užtikrinimą visą parą.

Pataisos įtrauktos į trečiadienio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. Ministrų kabinetui jas patvirtinus, pataisos bus teikiamos Seimui.

Įstatymu Sveikatos apsaugos ministerija būtų įpareigojama nustatyti bazinį medicinos paslaugų paketą, privalomą visoms įstaigoms.

Jeigu gydymo įstaiga kurių nors paslaugų būtų nepajėgi teikti, ji galėtų sudaryti sutartį su kita privačia ar savivaldybės, valstybės įstaiga. Numatyta, kad tokios sutartys galės būti sudaromos, nepaisant apskričių ir savivaldybių ribų, bendradarbiaujant toje teritorijoje esančioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir savivaldybėms.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigai neatitinkant nurodytų kriterijų, ji galės jungtis prie kitos įstaigos, tapti savivaldybės sveikatos centru arba nieko nekeisti, tai yra nepriklausyti tinklui.

Be to, savivaldybėse planuojama kurti naujus darinius – sveikatos centrus. Tai galėtų būti arba atskiras juridinis asmuo, arba veikti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.

Jeigu sulimpa ligoninė su pirmine priežiūra, ligoninės paslaugos yra brangios, ir jeigu ten kokios nors problemos, tą brangų, kai kada mažai reikalingą darinį reikėtų „užmaitinti“ pacientais.

Sveikatos centrai rūpintųsi visuomenės sveikata, teiktų ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiimtų ilgalaike priežiūra.

Anot projekto, sveikatos centrai kartu su savivaldybės gydytoju turėtų koordinuoti paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje ir rūpintis, kad jų kokybė ir prieinamumas gyventojams gerėtų.

„Savivaldybės turi užtikrinti bazinį paslaugų paketą savo gyventojams, išnaudodamos ir valstybinių, ir privačių įstaigų potencialą, todėl bendradarbiavimo sutartys galės būti sudaromos su visomis savivaldybės teritorijoje veikiančiomis įstaigomis“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja idėją dėl sveikatos centrų.

„Užsimojo viską sulipdyti, ką rado. Tačiau yra savivaldybių, kur visa pirminė sveikatos priežiūra yra privati, pavyzdžiui, Plungėje. Ten nėra nė vienos savivaldybei priklausančios šeimos klinikos, kaip jie ten lipdys?“ – BNS sakė eksministras.

Jis teigė, kad tokiems centrams nepritaria ir šeimos gydytojai, nes „po vienu stogu palenda ir finansai“.

„Jeigu sulimpa ligoninė su pirmine priežiūra, ligoninės paslaugos yra brangios, ir jeigu ten kokios nors problemos, tą brangų, kai kada mažai reikalingą darinį reikėtų „užmaitinti“ pacientais“, – tvirtino politikas.

Projektuose taip pat numatyta atsisakyti savarankiškų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigų bei specializuotų ligoninių. Jos būtų integruojamos į kompetencijų centrus – daugiaprofilines ligonines.

Priėmus tokią nuostatą, Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinika, Vilniuje Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir panašios įstaigos turėtų tapti didžiųjų ligoninių padaliniais.

SAM skaičiavimu, tinklo pertvarkai reikės 710,9 mln. eurų, juos planuojama paimti iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto.

Kadangi kai kurios savivaldybės, įgyvendinus reformą, nebeteiktų dalies stacionarinių paslaugų ir reikėtų jų pacientus pavėžėti į kitos savivaldybės įstaigą, tai kasmet papildomai atsieis apie 1,8 mln. eurų.

Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė šiuos gydymo įstaigų pertvarkai reikalingus įstatymus, tačiau prezidentė grąžino juos Seimui svarstyti pakartotinai.

Motyvais grąžinti pataisas Seimui tapo įstatymų nuostatų prieštaravimas Konstitucijai bei Seime padaryti procedūriniai pažeidimai.

„Kai kalbame apie biudžeto lėšas, tai yra viena, tuomet, be jokios abejonės, valstybė – Vyriausybė ir Seimas – gali spręsti ir monopolinę situaciją valstybinių įstaigų. Bet kai eina kalba apie sveikatos draudimo lėšas, jos yra piliečio, kuris moka sveikatos draudimą, nuosavybė, ir jų nusavinti ar per prievartą varyti žmogų gydytis į valstybines ar bet kokias kitas įstaigas, nurodinėti, kur jis turi eiti – nėra tokios galimybės (...). Tai didžiausia sankirta su konstitucinėmis normomis“, – LRT radijui antradienį sakė šalies vadovė.

Prezidentė tikisi, kad Seimas jos sukritikuotus įstatymus pataisys rudens sesijoje, kad pertvarką galėtų prasidėti nuo sausio.

„Pačią pertvarką, jos būtinumą aš palaikau ir ministro pastangas tai daryti – taip pat, tiesiog padaryta truputį ne taip, netvarkingai, kai kas, matyt, netiksliai išaiškino ir pritaikė Konstitucinio Teismo sprendimus ir išaiškinimus 2013 ir 2014 metų. Taigi tiesiog reikia pasiraitoti rankoves, susitvarkyti, viską ištaisyti ir turėsime mes tą reformą nuo kitų metų“, – dėstė D. Grybauskaitė.

Pasak prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės, įstatymu būtina nustatyti kokybinius kriterijus, kuriuos atitinkančios gydymo įstaigos galėtų pretenduoti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas.

„Norėčiau akcentuoti, kad prezidentė palaiko gydymo įstaigų pertvarką, ji yra būtina, nes dabartinis ligoninių tinklas yra neefektyvus, brangus ir negarantuoja geriausios kokybės paslaugų, tačiau net ir geriausių tikslų negali būti siekiama paminant konstitucinius principus“, – žurnalistams antradienį sakė patarėja.

Prezidentė palaiko gydymo įstaigų pertvarką, ji yra būtina, nes dabartinis ligoninių tinklas yra neefektyvus, brangus ir negarantuoja geriausios kokybės paslaugų, tačiau net ir geriausių tikslų negali būti siekiama paminant konstitucinius principus.

Aiškindama prezidentės veto, ji teigė, kad valstybė neturi teisės nurodyti žmogui, kokioje sveikatos priežiūros įstaigoje jis turi gauti iš PSDF apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

„Konstitucija garantuoja paciento teisę ir laisvę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą: ar ji būtų valstybinė, ar privati (...). Gydymo įstaigų pertvarka turi būti vykdoma vadovaujantis įstatyme įtvirtintais aiškiais, objektyviais, iš anksto žinomais, nediskriminaciniais saugių, kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų kriterijais, o ne sveikatos apsaugos ministro vienasmeniais sprendimais ar politiniais interesais“, – dėstė R. Svetikaitė.

Pagal pataisas, sveikatos apsaugos ministras būtų įgijęs teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų būtų prioriteto tvarka sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.

Veto motyvu tapo ir pataisas svarstant Seime padarytas procedūrinis pažeidimas. Jos Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo svarstomos parlamento posėdžio metu neturint tam Seimo leidimo. Šį posėdį neteisėtu pripažino Seimo Etikos ir procedūrų komisija, tačiau neteisėtame posėdyje priimtus sprendimus konstatavo esant teisėtais.

„Tokiu būdu buvo pažeistas principas, jog neteisės pagrindu teisė negali atsirasti“, – pabrėžė prezidentės patarėja.

Anot prezidentės atstovų, įstatymai galėtų būti pakoreguoti ir nenukeliant pertvarkos pradžios. Planuojama, kad ji galėtų startuoti nuo 2019 metų sausio.

A. Veryga: gaila, kad pastabų sulaukėme tik dabar

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako apgailestaujantis, kad gydymo įstaigų pertvarką vetavusi prezidentė pastabų neišsakė anksčiau.

„Labai gaila, kad neaiškumai kilo tik šiame etape, nes visi reforminiai teisės aktai buvo nuolat derinami su prezidentės komanda ir teisinius neaiškumus buvo galima išspręsti iki priėmimo Seime“, – BNS atsiųstame komentare teigė A. Veryga. 

Pasak jo, prezidentės sprendimas nėra netikėtas, nes tam tikrus savo pastebėjimus dėl įstatymų pataisų ji išsakė praėjusią savaitę vykusiame susitikime. 

Ministras sakė, kad dėl iškilusių teisinių klausimų ir galimo neatitikimo Konstitucijai pakartotinai konsultuosis su teisininkais ir su prezidentės komanda.

Jis sakė tikįs, kad Seimas rudens sesijoje priims visus reikiamus su reforma susijusius teisės aktus.

„Labai gaila, kad reforminiai sprendimai vėluoja, nes kai kurios sveikatos priežiūros įstaigos jau dabar susiduria su įvairiais sunkumais, o savivaldybių merai laukia sprendimų, kurie leistų efektyviau organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą“, – teigė ministras.

Jis tikino, kad pakeitimų tikslas nėra uždaryti ligonines ar kaip nors išskirtinai diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas.

A. Veryga pabrėžė, kad įstatymų pakete yra ne vienas sprendimas, susijęs su skaidresne ir efektyvesne įstaigų valdysena – valdybos valdymo modelio įteisinimas, regionų tarybos, vadovų rotacija, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, sprendimai, susiję su taip trūkstamų slaugos paslaugų teikimo išplėtimu.

Kartu ministras pabrėžė, kad prezidentė iš principo „palaiko sveikatos sistemos reformą ir būtinybę efektyviai organizuoti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas mūsų šalies pacientams“.

R. Karbauskis siūlys Seimui atmesti prezidentės veto

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis siūlys Seimui atmesti prezidentės  veto dėl gydymo įstaigų.

Tačiau neeilinės sesijos šiuo klausimu šaukti neplanuojama, kadangi pakeitimai bet kokiu atveju įsigaliotų nuo kitų metų sausio, BNS sakė R. Karbauskis.

„Šaukti neeilinės sesijos nėra prasmės, rudenį siūlysiu atmesti veto, ir vis tiek tai įsigaliotų kaip ir turėjo įsigalioti, sausio 1 dieną“, – tvirtino didžiausios Seime „valstiečių“ frakcijos seniūnas.

Tai yra politinis sprendimas, kad mes turime stiprinti valstybinį sektorių, užtikrinti kokybę ir prieinamumą. Ir jei stacionare valstybiniam sektoriuj yra laisvos lovos, o mes tuo pačiu momentu finansuojam privačiam sektoriuj stacionaro paslaugas, tai tikrai politinis sprendimas.

„Šiek tiek nuvilia argumentai, kuriais pasiremta, nes jie visi pakankamai nesolidūs. Aš tiesiog siūlysiu Seimui atmesti veto, nes nėraargumentų, tiesiog šnekėjimas, kad Seimas nekonstituciniu būdų tą sprendimą priėmė“, – kalbėjo R. Karbauskis.

R. Karbauskis tvirtina, kad čia esąs politinis sprendimas: pasirinkti stiprinti valstybinį ar privatų sektorių.

„Tai yra politinis sprendimas, kad mes turime stiprinti valstybinį sektorių, užtikrinti kokybę ir prieinamumą. Ir jei stacionare valstybiniam sektoriuj yra laisvos lovos, o mes tuo pačiu momentu finansuojam privačiam sektoriuj stacionaro paslaugas, tai tikrai politinis sprendimas“, – kalbėjo LVŽS vadovas.

Jis svarstė, kad Seime užteks balsų atmesti prezidentės veto: „Liūdna, kad reikės grįžti prie to klausimo, bet manau, kad susitvarkysime, aš tikrai siūlysiu atmesti“.

Norint priimti prezidento grąžintą įstatymą reikia, kad už jį balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Pataisos Seime buvo priimtos tik antru balsavimu ir minimaliu balsų skaičiumi. Pirmą kartą nesiregistravo reikiamas parlamentarų skaičius.

Vėliau sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai paprašius balsuoti pakartotinai, užsiregistravo 71 Seimo narys: minimalus skaičius, leidžiantis priimti įstatymą.

Už pataisas balsavo 59 Seimo nariai, du – prieš, devyni susilaikė.

Pagal pataisas, sveikatos apsaugos ministras būtų įgijęs teisę tvirtinti gydymo įstaigų tinklą, o sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų būtų prioriteto tvarka sudaromos su šiame tinkle esančiomis įstaigomis.

Stacionaro paslaugas teikiančios privačios gydymo įstaigos galėtų su TLK sutartis sudaryti tik tokiu atveju, jeigu tų paslaugų nesugebėtų užtikrinti valstybinės ligoninės.