Šis pranešimas papildė praėjusį mėnesį paskelbtus planus per tą patį laikotarpį 600 mlrd. kronų (52 mlrd. eurų) padidinti Norvegijos gynybos biudžetą.

„Privalome padidinti ginkluotųjų pajėgų operacinius pajėgumus“, – teigė ministras pirmininkas Jonas Gahr Store (Jonas Garas Stiorė), kaip priežastį nurodydamas padidėjusią įtampą regione.

Ketvirtadienį jis sakė, kad bendras biudžeto padidinimas reiškia, jog Skandinavijos šalis šiais metais galės pasiekti NATO tikslą, kad karinės išlaidos sudarytų bent 2 proc. kiekvienos šalies narės bendrojo vidaus produkto (BVP). Numatoma, kad 2024 metais Norvegijos gynybos biudžetas padidės iki 104 mlrd. kronų (8,8 mlrd. eurų).

Finansų ministras Trygve Slagsvoldas Vedumas (Triugvė Slagsvoldas Vedumas) pavadino tai stipriu augimu ir teigė, kad tai „būtina investicija mūsų laisvei stiprinti“.

J. Gahras Store vadovauja koalicijai, kurią sudaro jo socialdemokratinė Darbo partija ir kairioji Centro partija. Tikimasi, kad 169 vietų asamblėjoje jis gaus paramą šiam pasiūlymui. Balsavimo data nenustatyta.

Antradienį Norvegijos parlamento partijų lyderiai paskelbė, kad Oslas papildomai skiria 7 mlrd. kronų (591,3 mln. eurų) Ukrainai.

Tai papildys 75 mlrd. kronų (6,4 mlrd. eurų) karinės ir civilinės pagalbos paketo, kurį Norvegija yra įsipareigojusi Kyjivui išmokėti per 2023–2027 metus, sumą.

Remiantis Kylio instituto sudarytu reitingu, Norvegija – didelė naftos ir dujų gamintoja, kuriai po Rusijos invazijos į Ukrainą labai padėjo išaugusios kainos – yra viena iš pagrindinių paramos Kyjivui teikėjų.

Skandinavijos šalis, turinti 198 km sieną su Rusija Arktyje, planuoja papildomus išteklius panaudoti karinės žvalgybos tarnyboms stiprinti, šaudmenų atsargoms papildyti ir nacionalinei gvardijai stiprinti.

2023 metų biudžeto projekte centro kairiųjų vyriausybė pasiūlė išleisti 75,8 mlrd. Norvegijos kronų (7,3 mlrd. eurų), tai yra 6,8 mlrd. kronų (0,7 mlrd. eurų) daugiau nei 2022 metais.

„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą kelia grėsmę Norvegijos ir Europos saugumui“, – pareiškime teigė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

„Karas jau turėjo didelių politinių, ekonominių ir humanitarinių pasekmių saugumui“, – pridūrė B. A. Gramas.

Dalis papildomų lėšų taip pat bus panaudota Ukrainai dovanotai įrangai pakeisti ir 2023 metais skirsimai papildomai paramai.

Norvegija iki šiol suteikė Kyjivui 22 haubicas, prieštankinių ginklų ir priešlėktuvinių raketų, lengvųjų šarvuočių ir asmeninės įrangos.

Kadangi vyriausybė parlamente turi tik mažumą, jai reikia kitų partijų paramos, kad galėtų patvirtinti savo biudžetą, todėl jis gali būti keičiamas.

„Vienareikšmiškai smerkiu bauginančias kalbas apie išlaidų gynybai mažinimą ir NATO įsipareigojimų nevykdymą“, – nurodė K. Laanetas, kurio žodžius citavo Gynybos ministerija.

Anot ministro, tokie melagingi pareiškimai kenkia Estijos reputacijai ir yra neatsakingi.

„Remiantis naująja valstybės biudžeto strategija, kurią ketinama patvirtinti ketvirtadienį vyriausybėje, išlaidos gynybai didės“, – pažymėjo K. Laanetas.

„Visokios piktybiškos spėlionės ir teiginiai, kad ši koalicija esą mažina išlaidas gynybai, ar, dar blogiau, nusprendė atsisakyti NATO prisiimto įpareigojimo skirti mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai, yra visiškai neteisingi ir neatsakingi“, – pridūrė jis.

„Patvirtinu, kad Estija vykdo ir toliau vykdys savo NATO įsipareigojimą, kad mūsų gynybos išlaidos valstybės biudžete būtų lygios bent 2 proc. BVP. Be to, yra gynybos investicijų programa ir įsipareigojimai dėl sąjungininkų [pajėgų] priėmimo“, – nurodė ministras.

„Visi tokie pareiškimai, kuriais siekiama paaštrinti vidaus politinę įtampą gynybos srityje, pakerta Estijos reputaciją tarptautiniu mastu ir mūsų sąjungininkų akyse“, – sakė K. Laanetas.

Pasak jo, pagal naują valstybės biudžeto strategiją, gynybos išlaidų procentas ateinančiais metais bus dar didesnis nei šiemet.