Sjevjerodoneckas – didžiausias ukrainiečių vis dar kontroliuojamas miestas rytinėje Luhansko srityje – pastarosiomis savaitėmis tapo kovų epicentru.

„Sjevjerodonecko miesto gyvenamieji rajonai visiškai išvaduoti“, – per televizijos transliuotą Gynybos ministerijos posėdį sakė S. Šoigu.

Rusų kariuomenė dar stengiasi perimti šio svarbaus miesto Ukrainos rytuose „pramoninės zonos ir artimiausių gyvenviečių“ kontrolę, pridūrė ministras.

Nuo vasario 24-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, rusai pasiekė reikšmingų laimėjimų Ukrainos rytuose ir išplėtė promaskvietiškų separatistų teritorijas.

Dabar Rusijos pajėgos kontroliuoja Ukrainos rytuose esantį Mariupolio uostamiestį. Prieš karą tai buvo antras pagal teikiamų paslaugų kiekį Ukrainos uostas.

„Mariupolio uostas baigtas išminuoti. Jis dirba normaliai ir priėmė pirmuosius krovinių laivus“, – sakė S. Šoigu.

Jis pridūrė, kad nuo Maskvos puolimo pradžios rusų pajėgoms pasidavė 6 489 ukrainiečių kariai.

„Praėjusi naktis Ukrainoje buvo siaubinga, vėl šaudė, bombardavo gyvenamuosius rajonus, civilinę infrastruktūrą“, – sakė V. Zelenskis internete paskelbtame kreipimesi.

„Šiandien šalyje nėra nė vieno objekto, kurio okupantai nelaikytų priimtinu taikiniu. Jie kariauja prieš visus. Jie kariauja prieš viską, kas gyva – prieš vaikų darželius, gyvenamuosius namus ir net prieš greitosios medicininės pagalbos automobilius. Jie naudoja reaktyvinę artileriją, raketas prieš miestų rajonus, kuriuose nėra ir niekada nebuvo jokios karinės infrastruktūros“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Pasak jo, daugelis šalies miestų dabar tiesiog stengiasi išgyventi.

„Vasylkivas, Kijevas, Černihivas, Sumai, Charkivas ir daugelis kitų Ukrainos miestų gyvena sąlygomis, kokių mūsų žemėje nebuvo nuo  Antrojo pasaulinio karo“, – sakė V. Zelenskis.

Ragina užsieniečius jungtis prie kovos su Rusija

Ukrainos prezidentas sekmadienį taip pat paragino užsieniečius atvykti į šalį ir prisijungti prie kovos su Rusijos pajėgomis.

Tai sakoma ukrainiečių naujienų agentūros „Unian“ cituojamame valstybės vadovo kreipimesi į užsienio valstybių piliečius, norinčius padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją.

„Visi, kas nori prisijungti prie saugumo Europoje ir pasaulyje gynimo, gali atvykti ir stoti petys į petį su ukrainiečiais kovoje su XXI amžiaus agresoriais“, – sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainą palaikančius užsienio valstybių piliečius.  

Pagal Ukrainos teisės aktus, užsieniečiai turi teisę pasirašę atitinkamą sutartį tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, įskaitant ginkluotųjų pajėgų teritorinės gynybos pajėgas.

Todėl Ukrainos vadovybė visiems užsieniečiams, norintiems prisijungti prie pasipriešinimo Rusijos agresijai, siūlo atvykti į Ukrainą ir įstoti į teritorinės gynybos pajėgų gretas. Iš užsieniečių formuojamas atskiras dalinys – Ukrainos teritorinės gynybos tarptautinis legionas.

Norintieji įstoti į tarptautinį legioną gali kreiptis į Ukrainos ambasados savo šalyje gynybos atašė dėl išsamesnės informacijos, nurodo „Unian“.

Kopenhagos priedanga

Neseniai Danijos parlamentas priėmė sprendimą Kopenhagos uosto dalyje formuoti dirbtines salas. Devyniose salose būtų įrengtas apie 35 tūkst. gyventojų rajonas su infrastruktūra. Į salas būtų nutiesta Kopenhagos metro linija, įrengtas tunelis, keliai, kuriais į salas patektų transportas.

Prie salų būtų įrengtos ir prieplaukos, nes jose gyvensiantys turtingi danai neįsivaizduotų savo gyvenimo be privačių laivų.

Supilti salas ir įrengti su komunikacijomis ir būstais kainuotų per 80 mlrd. Danijos kronų (apie 10 mlrd. eurų). Tokia suma nėra maža netgi Danijos masteliais. Salos traktuojamą kaip Kopenhagos priedanga dėl klimato kaitos kylant vandens lygiui. Todėl net ir didelė jos kaina lengviau rado pateisinimą tarp Danijos politikų.

Alternatyva: 2018 m. atsirado, bet greitai dingo dirbtinės krovos salos vizija ties Melnrage, ji buvo alternatyva išoriniam uostui. (SA.lt nuotr.)

Kopenhagos salų statyba netikėtai sulaukė protestų iš Švedijos. Baiminamasi, kad jas įrengus bus žymus poveikis Eresundo sąsiaurio aplinkai. Salų statyba turi priešininkų ir pačioje Danijoje. Bent keli šios šalies politikai pareiškė, kad jei bus toliau stumiamas salų statybos projektas, jie kreipsis į Europos Teisingumo Teismą.

Išorinio uosto sala

Šios salos statyba primena tuos ginčus, kurie jau porą dešimtmečių vyksta dėl išorinio uosto statybos Klaipėdoje ties Melnrage.

Nors į šio uosto statybos ginčą niekada nebuvo įsitraukusios jokios jėgos iš kitų šalių, kaip Kopenhagos salos atveju, tačiau ir to, kas yra Lietuvoje, užtenka, kad projektas strigtų.

Kai Kopenhagos salos įrengimo kaina siekia per 10 mlrd. eurų, lyg ir keistokai atrodytų 10 kartų pigesnis variantas prie Klaipėdos, kur, beje, dėl kainos taip pat skelbta priekaištų. Neva pinigai būtų išplaunami.

Idėja: dirbtinės salos ties Giruliais schema pateikta 2014 m. žurnale „Statyba ir architektūra“ . (SA.lt nuotr.)

Kalbant apie Klaipėdos išorinį uostą vienu atveju buvo siūloma įrengti pusiasalį prie dabartinio uosto vartų.

Kitas, kiek įdomesnis, bet mažiau dėmesio sulaukęs, buvo siūlymas įrengti uosto krovos salą už 1,2 km nuo kranto ties Antrąją Melnrage. Jis buvo iškeltas tarsi alternatyva išoriniam uostui. Šis siūlymas gyvavo neilgai. Sulaukęs nemažai kritikos jis šiuo metu visiškai užmirštas.

Girulių sala prie Klaipėdos

Įdomus buvo ir dar vienas salos prie Klaipėdos variantas, vadinamoji Girulių sala. Tai buvo Klaipėdos universiteto studentės Agnės Raišutytės pramogų salos jūroje ties Giruliais projektinis pasiūlymas.

Jis prieš 7–8 metus buvo pristatinėjamas žiniasklaidoje ir netgi specializuotame Lietuvos „Statybos ir architektūros“ leidinyje.

Realiausia: taip atrodė išorinio uosto pusiasalio statybos variantas prie dabarti-nių uosto vartų. (KVJUD pristatymo nuotr.)

Buvo siūloma, 600–700 metrų ilgio ir 420–480 metrų pločio saloje įrengti 3–4 žvaigždučių 2 400–2 700 vietų viešbučius. Saloje prie jų būtų įrengti baseinai, soliariumai, amfiteatras renginiams. Po vandeniu siūlyta įrengti povandeninio archeologijos muziejaus patalpas, kur būtų laikomi iš Baltijos jūros dugno surinkti nuskendusių laivų ir daiktų fragmentai.

Jau vėliau buvo pasirodę ir idėjų, kad prie salos, kuri būtų suformuota kaip gelžbetonio platforma, veiktų kaip bangų, saulės ir vėjo energetinis kompleksas su bangų gaudyklėmis, saulės baterijomis ir mažomis vėjo jėgainėmis.

Dalyje salos buvo siūloma suformuoti jachtų prieplauką ir pramoginių laivų uostelį. Planuota, kad sala su krantu būtų sujungta tiltu. Neaišku ir tai, kas būtų galėję statyti tokią salą. Jos statybos užsakove lyg ir būtų galėjusi būti Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau teritorija jūroje jai nepriklauso. Tokia pramogų sala ties Giruliais be iškeltos idėjos kokio nors realaus tęsinio taip ir nesulaukė. Net nebuvo vykdomos kokios nors jos studijos ar projektiniai tyrimai. Pasigirdo tik vertinimų, kad tokia sala darytų įtaką pajūrio krantams, bet detalesnis tokios įtakos tyrimas nevykdytas.

Tikslas – draugiška kaimynystė

Eglutės sekmadienį nušvis Kauno gatvės 5 namo vaikų žaidimo aikštelėje, Debreceno gatvės 32 namo sporto aikštelėje, Žardininkų ir Reikjaviko gatvių sankirtos aikštėje, Nidos gatvės 54 namo kieme.

Kalėdinius medelius ir renginius gyventojams dovanos daugiabučius namus administruojančių įmonių grupės "Mano būstas" bendrovės: "Danės būstas", "Vėtrungės būstas", "Klaipėdos būstas" ir "Jūros būstas".

Tradiciją įžiebti šventines eglutes gyvenamųjų rajonų aikštėse ir taip suburti bendruomenę pastatų prižiūrėtojai puoselėja jau aštuonerius metus.

"Norime prisidėti prie draugiškos kaimynystės kūrimo, kad kaimynas pažintų kaimyną, o įmonės klientai – vadybininkus. Nuoširdžiai kviečiame nepraleisti savo rajono Kalėdų eglutės įžiebimo šventės, ateiti ir pakviesti prisijungti artimuosius, draugus, kaimynus", – kvietė įmonių grupės "Mano būstas" Klaipėdos regiono vadovė Vaida Žvikienė.

Ji įsitikinusi, kad tokių renginių metu ne tik gyventojai gali susipažinti vieni su kitais, vadybininkais, bet ir išsakyti savo lūkesčius, pastebėjimus.

Puiki galimybė pabūti kartu

V.Žvikienė prisiminė, kad idėja įžiebti šventines eglutes gyvenamuosiuose rajonuose kilo siekiant Kalėdų dvasią atnešti arčiau gyventojų.

Juk paprastai didžiausias dėmesys šventiniu laikotarpiu skiriamas miesto centrui. Čia vyksta įvairūs renginiai, kabinami papuošimai, o gyvenamieji rajonai lieka primiršti.

"Pagalvojome, kad reikia atnešti Kalėdų dvasią arčiau gyventojų. Eglučių įžiebimo šventes gyvenamuosiuose rajonuose žmonės greitai pamėgo. Tai puiki galimybė kartu pabūti vaikučiams, tėveliams, seneliams, visai bendruomenei", – tvirtino vadovė.

V.Žvikienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad gal ne visi gyventojai galėjo dalyvauti pagrindinės miesto eglės įžiebimo šventėje ir paskelbti šventinio laikotarpio startą. Tad visi laukiami kartu įžiebti rajono kalėdinį medelį.

Eglutes dovanojo miestiečiai

Gyvenamuosiuose rajonuose šventinės eglės kasmet statomos tose pačiose vietose.

Anot V.Žvikienės, vietos pasirinktos neatsitiktinai – jos gyventojams žinomos, lengviausiai pasiekiamos iš visų kvartalo pusių, yra matomos.

Šventinio laikotarpio atributais – eglutėmis pasirūpina daugiabučių namų administratoriai.

Šiemet medelius, kurie nušvis Kauno gatvės 5 namo vaikų žaidimo aikštelėje, Debreceno gatvės 32 namo sporto aikštelėje, Nidos gatvės 54 namo kieme, dovanojo miestiečiai, kurie norėjo juos pašalinti, nes užaugo per dideli, trukdė, užstojo šviesą.

"Savininkai džiaugėsi, kad jų daug metų augintos eglutės nebus nukirstos šiaip sau, o papuoš gyvenamuosius rajonus, teiks džiaugsmą ir vaikams, ir suaugusiems", – pasakojo vadovė.

Išskirtinė Žardininkų gyvenamojo rajono aikštė. Čia jau daug metų auga eglė. Būtent šis medelis ir yra puošiamas šventiniu laikotarpiu, prie jo kviečiami rinktis gyventojai.

Žaisliukus kabina ir gyventojai

Daugiabučių namų administratoriai "Danės būstas", "Vėtrungės būstas", "Klaipėdos būstas" ir "Jūros būstas" ne tik pasirūpina eglutėmis, bet ir pagrindiniais šventiniais papuošimais: žaisliukais, šviečiančiomis girliandomis.

Prie medelių puošimo prisideda ir patys gyventojai. Jie atneša ir pakabina savo žaisliukų. Kai kurie juos pagamina patys, į pagalbą pasikviečiami ir vaikai.

Įžiebiant Kalėdų eglutes gyvenamuosiuose kvartaluose, skamba muzika, organizuojamos įvairios atrakcijos, žaidimai, konkursai, šokiai.

Šventėje kasmet apsilanko ir Kalėdų Senelis, kurio ypač laukia mažieji bendruomenės nariai. Atvykti jam nesutrukdo ir ne visada palankios oro sąlygos.

Kalėdų Senelis kartu su padėjėjais susirinkusiuosius vaišins saldainiais.

Dovanas įteikia ir organizatoriams

V.Žvikienė neabejojo, kad įvairios šventės gyvenamuosiuose kvartaluose stiprina bendruomenės ryšį. Kalėdų eglučių įžiebimo šventėse sulaukiama įvairaus amžiaus žmonių.

Kasmet apsilanko seniūnaičiai ir kiti aktyvūs bendruomenės nariai. Į Žardininkų gyvenamąjį rajoną visada užsuka neįgaliųjų kolektyvas su vadove.

Pasibaigus šventėms, organizatoriai sulaukia šiltų padėkų už sukurtą šventinę nuotaiką šalia namų, bendrystės kūrimą kieme. Viena garbaus amžiaus gyventoja kasmet jiems įteikia pačios numegztas vilnones kojines.

"Smagu, kad gebame pradžiuginti žmones. Švenčių laukia visi. Šiltų, jaukių, kuriančių stebuklus namuose ir širdyse. Svarbu, kad jauku būtų ir kieme. Tad stengsimės ir toliau pateisinti miestiečių lūkesčius, prisidėti prie gyvenamosios aplinkos puoselėjimo, bendruomenės ryšio stiprinimo", – pabrėžė vadovė.

Tradiciją žada plėsti

Daugiabučių namų administratoriai planuoja plėsti eglučių įžiebimo gyvenamuosiuose rajonuose tradiciją. Kitąmet šventinis medelis bus padovanotas dar vienam kvartalui,

Įmonių grupė "Mano būstas" ne tik skatina bendruomeniškumą, bet ir prisideda prie kitų nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų.

"Ir kitais metais tęsime šią veiklą: skatinsime bendruomeniškumą, remsime įvairias nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas", – pabrėžė V.Žvikienė.

Gruodžio 17-ąją, sekmadienį, eglučių įžiebimo šventės vyks

10–11 val. Kauno g. 5 namo vaikų žaidimų aikštelėje

12–13 val. Debreceno g. 32 namo sporto aikštelėje

14–15 val. aikštėje, esančioje Žardininkų ir Reikjaviko gatvių sankirtoje

17–18 val. Nidos g. 54 namo kieme