Už šią iniciatyvą balsavo 4 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras.

ŽTK pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius posėdžio metu akcentavo, kad prezidento saugumą užtikrinanti Vadovybės apsaugos tarnyba šią iniciatyvą įvertino neutraliai.

„Vadovybės apsaugos tarnyba yra pateikusi neutralią poziciją dėl įstatymo projekto – kad jie bet kuriuo atveju atliks prezidento gyvenamosios vietos saugumą ir jį užtikrins 24 valandas per parą“, – sakė T. V. Raskevičius.

Pasak komiteto pirmininko, savo poziciją dėl šio Seimo nario Mato Maldeikio siūlymo pateikė ir Prezidentūra.

„Yra suformuluoti Lietuvos Respublikos prezidento kanceliarijos tam tikri teiginiai. (...) Juose yra remiamasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl materialinių sąlygų užtikrinimo kadenciją baigusiam prezidentui ir jo šeimos nariams“, – sakė ŽTK pirmininkas.

„Tai mano manymu, tie argumentai nelabai siejasi su įstatymo projektu ir nelabai turi su juo ką bendro“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė pritarė Seimo nario M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo tris pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Gal apskritai reikėtų prezidentui nustatyti aptvarą, iš kurio jis išeiti negali. Apie Turniškes, pavyzdžiui, du kilometrai į vieną arba kitą pusę. Galėtų grybauti, bet išeit negalėtų“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Galima dar apykoję uždėti“, – pridūrė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo Vyriausybei pritarus konservatoriaus Mato Maldeikio siūlymui įpareigoti prezidentą ir premjerą apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Jos įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse, uždaroje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje. Dabar šis klausimas vėl grįš į Seimą.

Pagal siūlomas M. Maldeikio pataisas, išrinkus minėtus pareigūnus ir jiems pradėjus eiti pareigas, persikelti pastarieji turėtų ne vėliau kaip per tris mėnesius.

„Kuomet pačiam negresia, tada gali reglamentuoti gyvenimo sąlygas kitiems“, – sakė perrinkimo siekiantis prezidentas.

Gal apskritai reikėtų prezidentui nustatyti aptvarą, iš kurio jis išeiti negali. Apie Turniškes, pavyzdžiui, du kilometrai į vieną arba kitą pusę. Galėtų grybauti, bet išeit negalėtų.

Jis rinkimuose varžosi su dar septyniais kandidatais, įskaitant ir dabartinę premjerę, konservatorę Ingridą Šimonytę. Vis tik, rinkėjų apklausų duomenimis, G. Nausėda laikomas favoritu laimėti rinkimus.

Tuo metu vėliau šiemet vyksiančių Seimo rinkimų lyderiais laikomi šiuo metu opozicijoje esantys socialdemokratai.

Prezidentu 2019 metais išrinktas G. Nausėda į Turniškes kraustytis atsisakė ir liko gyventi savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.

Prezidentūra tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.

M. Maldeikis tvirtina, kad toks politikų elgesys demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias jie išrinkti ar paskirti, be to, kyla sunkumų užtikrinti tinkamą jų apsaugą.

Tuo metu premjerė I. Šimonytė į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse gyventi persikėlė 2021 metų sausį.

Anksčiau komentuodama M. Maldeikio siūlymą, ji tvirtino, kad taip nusprendė ne dėl to, kad „labai patinka“, o dėl to, kad valstybinė rezidencija skirta palengvinti Vadovybės apsaugos tarnybos darbą.

Tuo metu jos pirmtakas Saulius Skvernelis į rezidenciją nesikėlė, eidamas šias pareigas jis gyveno savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.

„Tiesą sakant, man visiškai nerūpi, kas ten yra siūloma, manau, kad pirmiausia yra žmogaus tesės gyventi ten, kur jis nori, pažeidimas. Ar atsitiko kažkas blogo, kad prezidentas gyveno šią kadenciją Pūčkorių gatvėje? Puikiausiai visa infrastruktūra yra užtikrinta, nereikia ir visų lėšų skirti Turniškių remontui, sutaupome biudžeto pinigų“, – interviu LNK žinioms trečiadienį teigė šalies vadovas.

Tai jis tvirtino Seimui šią savaitę ėmusis svarstyti konservatoriaus Mato Maldeikio iniciatyvą įpareigoti prezidentą ir ministrą pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose. Jos įrengtos Vilniaus pakraštyje, Turniškėse, uždaroje aptvertoje ir saugomoje teritorijoje.

Prezidentu 2019 metais išrinktas G. Nausėda į Turniškes kraustytis atsisakė ir liko gyventi savo namuose Pavilnyje, ties Pučkorių atodanga.

Prezidentūra tuomet teigė, kad toks sprendimas priimtas įvertinus rezidencijos atnaujinimo kainą.

M. Maldeikis tvirtina, kad toks politikų elgesys demonstruoja nepagarbą šalies institucijoms, į kurias jie išrinkti ar paskirti, be to, kyla sunkumų užtikrinti tinkamą jų apsaugą.

Premjerė I. Šimonytė 2021 metų sausį persikėlė gyventi į vyriausybinę rezidenciją Turniškėse. Šią savaitę komentuodama siūlymą, ji tvirtino, kad tokį sprendimą priėmė ne dėl to, kad „labai patinka“, o dėl to, kad valstybinė rezidencija yra pirmiausia skirta palengvinti Vadovybės apsaugos tarnybos darbą.

Tuo metu jos pirmtakas Saulius Skvernelis į rezidenciją nesikėlė, eidamas šias pareigas jis gyveno savo name Vilniaus rajone, Smiglių kaime.

„Valstybė dabar moka du kartus. Būtų gerai, kad apsispręstų, už kurį kartą mes norime mokėti. Arba už privačių namų pavertimą rezidencijomis, kas irgi kainuoja, arba privaloma tvarka (gyventi Turniškėse – ELTA) yra visiems“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Landsbergis.

Politikas pažymėjo – jei rezidencijų Turniškėse nebus atsisakyta, šalies vadovai jose ir turėtų gyventi einant pareigas.

„Jei būtų apsispręsta palikti Turniškes, kaip faktą, tada ten reikėtų gyventi“, – sakė jis.

Prezidentūra sukritikavo M. Maldeikio siūlymą dėl Turniškių

Prezidentūra kritikuoja konservatorių frakcijos nario Mato Maldeikio siūlymą įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi jiems paskirtose rezidencijose. Šalies vadovo komunikacijos grupė akcentuoja, kad antradienį šiai iniciatyvai po pateikimo pritaręs Seimas iš esmės pritarė argumentui, kad svarbiausių valstybės pareigūnų saugumas būtų užtikrintas, net ir jų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą sąskaita.

Valstybė dabar moka du kartus. Būtų gerai, kad apsispręstų, už kurį kartą mes norime mokėti.

„Seimas, vakar po pateikimo pritardamas Seimo nario Mato Maldeikio parengtam įstatymo projektui, kuriuo norima įpareigoti Prezidentą ir Ministrą Pirmininką apsigyventi tarnybinėse rezidencijose, iš esmės pritarė argumentui, kad būtina užtikrinti svarbiausių valstybės pareigūnų saugumą, net ir jų teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą sąskaita“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės atsakyme Eltai.

„Tuo tarpu pernai, sprendžiant klausimą dėl nuolatinės Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko apsaugos, ir Seimo narys M. Maldeikis, ir dar 47 Seimo nariai, vakar pritarę jo parengtam projektui, balsavo už įstatymą, kuriuo, argumentuojant saugomų asmenų teise į privataus gyvenimo neliečiamumą, buvo atsisakyta jų 24 valandas per parą trunkančios apsaugos“, – primenama komentare.

Prezidentūra taip pat kelia klausimą, kokios yra tikrosios šio M. Maldeikio iniciatyvos priežastys.

„Šių visiškai priešingų iniciatyvų akivaizdoje kyla klausimas – kokios tikrosios priežastys minėtus Seimo narius skatino parengti šį įstatymo projektą ir jam pritarti? Ne veltui ir Seimo Pirmininkė dėl šio įstatymo projekto priminė vadovėlinę tiesą, kad konkrečiam asmeniui ir konkrečiai situacijai projektuojama norma negali būti vadinama įstatymu“, – iniciatyvą kritikuoja Prezidentūra.

Prezidento komunikacijos grupės atsakyme taip pat pabrėžiama, kad dabartinė tvarka, leidžianti tiek ministrui pirmininkui, tiek ir prezidentui apsispręsti, ar kraustytis į jiems numatytas rezidencijas Turniškėse, yra pagrįsta ir subalansuota.

Šių visiškai priešingų iniciatyvų akivaizdoje kyla klausimas – kokios tikrosios priežastys minėtus Seimo narius skatino parengti šį įstatymo projektą ir jam pritarti?

„Dabartinis teisinis reguliavimas, leidžiantis Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui spręsti ar likti savo gyvenamojoje vietoje ar keltis į valstybės suteikiamas patalpas, yra pagrįstas, subalansuotas ir leidžia suderinti tiek valstybės, tiek Prezidento ir Ministro Pirmininko pareigas einančių asmenų interesus“, – pabrėžia Prezidentūra.

ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.

Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.

Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.