„Yra būdų, pavyzdžiui, tas pats skolinimasis iš gyventojų. Girdėjau šiai obligacijų idėjai skirtos kritikos, bet juk yra nemažai finansų, kuriuos žmonės vis dar laiko. Gal geriau vis tiktai ne į kojinę, o į tanką padėti tuos pinigus“, – LRT televizijai penktadienį teigė ministrė.

Pasak A. Armonaitės, gynybos obligacijų idėją reikėtų aiškiai paaiškinti visuomenei.

„Valstybei galbūt nepritaikysi labai didelių palūkanų, bet vis tiek juk žmonės savanoriškai remia Ukrainą, manau, jie tikrai supras, jei bus aišku, kam, kada ir kiek pinigų reikia“, – pridūrė Laisvės partijos pirmininkė.

Gal geriau vis tiktai ne į kojinę, o į tanką padėti tuos pinigus.

ELTA primena, kad netylant politikų diskusijoms apie sudėtingėjančią geopolitinę situaciją ir poreikį visapusiškai stiprinti Lietuvos gynybos pajėgumus, premjerė Ingrida Šimonytė kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo.

Ministrė pirmininkė skaičiuoja, jog iki 2030 metų pasiekti užsibrėžtus gynybos tikslus, reikalinga apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) papildomo tvaraus finansavimo su jau esamu partijų sutartu 2,52 proc. nuo BVP finansavimu.

Susitikimas su partijų vadovais numatomas sausio 29 dieną.

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

LB teigimu, pandemijos metais – 2020–2021-aisiais – gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų. Tai sudarė  17 proc. visų 2022 metais uždirbtų pajamų. Tokia jų suma išliko ir 2023-ųjų viduryje.

„Naujausi duomenys rodo, kad net paūmėjus infliacijai Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Darius Imbrasas.

Papildomomis santaupomis vadinamos santaupos, kurios viršija įprastą tuometės ekonomikos jų lygį.

„Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį, dėl didesnės nei įprastai valdžios sektoriaus paramos, pavyzdžiui, subsidijų verslui ar įvairių išmokų gyventojams ir darbuotojams ir kitų panašių veiksnių“, – BNS komentavo D. Imbrasas.

Papildomomis santaupomis apibūdiname pinigų sumą, kurią namų ūkiai papildomai sukaupė 2020–2021 metais dėl apribotos galimybės vartoti, pavyzdžiui, nebuvo galima eiti į restoranus ar išvykti atostogų į užsienį (...)

 

LB duomenimis, gyventojų indėliai bankuose trečiąjį 2023 metų ketvirtį, palyginti su antruoju, išaugo 0,1 mlrd. eurų (0,5 proc.) iki 21,4 mlrd. eurų.

LB ekonomistas atkreipė dėmesį, kad papildomų santaupų sumos nederėtų prilyginti gyventojų sukauptiems indėliams.

Pasak D. Imbraso, nesumenkusi ir sparčiai atsigavusi Lietuvos ekonomika, kuri 2021 metais ūgtelėjo 6,2 proc., lėmė tolesnį spartų pajamų augimą tiek iš darbo, tiek iš verslo ir kapitalo. Toks augimas sudarė sąlygas nemenkai daliai gyventojų smarkiai nekeisti vartojimo net ir pradėjus sparčiai kilti kainoms.

2022 metais vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis buvo 2 proc. didesnės nei ankstesniais metais.

„Nekeičiant vartojimo įpročių už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojams teko mokėti pastebimai daugiau ir tai apsunkino tolesnį papildomų santaupų kaupimą. Vis dėlto atlikta analizė nerodo, kad namų ūkiai pasitelkė per pandemijos metus (2022–2021 metais) sukauptas papildomas santaupas savo vartojimo poreikiams tenkinti spartaus kainų kilimo laikotarpiu“, – sakė D. Imbrasas.

Pasak jo, esant palankioms sąlygoms ir ateityje sumažėjus gyventojų atsargumui, kurį sukėlė didelis pastarųjų metų neapibrėžtumas, Lietuvos namų ūkiai turi potencialo pastebimai padidinti išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ kovo 25–30 d. vykdytos apklausos rezultatai rodo, kad netekę šiuo metu turimo pajamų šaltinio, daugiau nei mėnesį iš turimų santaupų išgyventi galėtų 57 proc. Lietuvos gyventojų.

Trečdalio (34 proc.) gyventojų teigimu, jei bręstančios ekonominės krizės metu netektų visų dabartinių pajamų, be papildomos paramos ilgesnis nei mėnesio laikotarpis būtų tiesiog nepakeliamas. Kaip rodo apklausos metu susisteminti duomenys, pusė (17 proc.) iš taip atsakiusių respondentų tvirtina, kad iš savo santaupų išgyventų ne daugiau kaip mėnesį. Tokia pati dalis gyventojų (17 proc.) deklaruoja, kad apskritai šiuo metu neturi jokių santaupų, tad netekę įprastinių pajamų bematant patirtų rimtų problemų – tiesiog neturėtų iš ko gyventi.

Savo ruožtu žvelgiant į gyventojų dalį, atsakiusią, kad iš savo turimų santaupų galėtų prasilaikyti ilgiau nei mėnesį, matyti, jog šeštadaliui (17 proc.) respondentų nebūtų sudėtingas ir ilgesnis nei pusmetį trunkantis laikotarpis.

Kiek daugiau – 20 proc. iš turimų santaupų galėtų išsiversti ilgiau nei 3 mėnesius, bet ne daugiau kaip pusmetį. Dar penktadalis (20 proc.) gyventojų teigia, kad iš turimų santaupų prasilaikytų daugiau nei mėnesį, bet ne daugiau kaip tris mėnesius.

Tuo tarpu 9 proc. respondentų teigė atsakymo apskritai į šį klausimą neturį.

Ilgesnį nei pusmetį trunkantį laikotarpį iš turimų savo santaupų išgyventi, kaip rodo apklausa, galėtų dažniausiai vyresni nei 30 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu ir respondentai, kurie gyvena santuokoje, tačiau neturi vaikų.

3–6 mėnesių laikotarpį dažniau įvardino respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei respondentai ,dirbantys valstybiniame sektoriuje ar tie, kurių namų ūkį sudaro trys žmonės.

Nuo 1 iki 3 mėnesių dažniausiai prasilaikytų jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, dirbantys respondentai bei gyvenantys namuose vieni.

Dažniausiai jaunesni nei 50 metų žmonės bei asmenys, gyvenantys kaime ar mažesniuose miestuose, teigia, kad iš turimų santaupų neprasilaikytų daugiau nei mėnesį. Tą patį dažniausiai teigia ir respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu, pensininkai ir besimokantis jaunimas. Galiausiai, kad netekę pajamų šaltinio bematant patirtų rimtų problemų, teigia dažniausiai vyrai, jaunimas iki 30 metų, bedarbiai ir namų šeimininkės.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu, rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2020 metų kovo 25–30 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 500 Lietuvos gyventojų (18-74 metų) visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą ir paskolų portfelį, konsoliduotais duomenimis, birželio pabaigoje lyderio pozicijos atiteko SEB bankui, tuo tarpu "Swedbank" pirmavo pagal turimą indėlių portfelį.

Lietuvos banko duomenimis, SEB bankas birželio pabaigoje buvo sukaupęs 6,468 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 28,9 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo "Swedbank" - 6,216 mlrd. eurų (27,7 proc. rinkos), trečioji pozicija atiteko DNB bankui - 3,874 mlrd. eurų (17,3 proc.).

1,617 mlrd. eurų turto sukaupęs Šiaulių bankas valdė 7,2 proc. rinkos. Bendras Lietuvoje registruotų komercinių bankų turtas birželio pabaigoje siekė 18,847 mlrd. eurų (84,1 proc. visos bankų sistemos turto), užsienio bankų filialų turtas buvo 3,573 mlrd. eurų (15,9 proc.).

SEB banko bendras paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų portfelis birželio pabaigoje siekė 4,376 mlrd. eurų, "Swedbank" - 3,92 mlrd. eurų, DNB banko - 2,751 mlrd. eurų, o Šiaulių banko - 814,076 mln. eurų. SEB bankui teko 28,8 proc., "Swedbank" - 25,8 proc., DNB bankui - 18,1 proc., Šiaulių bankui - 5,4 proc. rinkos.

Daugiausiai paskolų ne finansų įmonėms birželio pabaigoje taip pat buvo suteikęs SEB bankas - 2,254 mlrd. eurų (33,1 proc. rinkos), antras buvo "Swedbank" - 1,46 mlrd. eurų (21,4 proc.), trečia vieta atiteko DNB bankui - 1,095 mlrd. eurų (16,1 proc.). SEB banko paskolų portfelis namų ūkiams siekė 1,997 mlrd. eurų (28 proc. rinkos), "Swedbank" - 1,941 mlrd. eurų (27,3 proc.), DNB banko - 1,376 mlrd. eurų (19,3 proc.).

Lietuvoje registruotų komercinių bankų išduotų paskolų ir kitų išankstinių mokėjimų portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 12,174 mlrd. eurų (80,1 proc. visos bankų sistemos paskolų portfelio), užsienio bankų filialų - 3,033 mlrd. eurų (19,9 proc.).

"Swedbank" bendras indėlių portfelis birželio pabaigoje siekė 4,967 mlrd. eurų (31,1 proc. rinkos), iš kurių 3,621 mlrd. eurų teko namų ūkių indėliams (36,7 proc. rinkos), o 934,688 mln. eurų - ne finansų įmonėms (20,3 proc. rinkos).

SEB banko bendras indėlių portfelis birželio pabaigoje buvo 4,365 mlrd. eurų (27,3 proc. rinkos). SEB bankas buvo pritraukęs daugiausiai ne finansų įmonių indėlių - 1,258 mlrd. eurų (27,3 proc. rinkos), banke laikomų namų ūkių indėlių portfelis siekė 2,81 mlrd. eurų (28,5 proc.).

DNB banko indėlių portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje buvo 2,168 mlrd. eurų (13,6 proc. rinkos), Šiaulių banko - 1,439 mlrd. eurų (9 proc.).

Šalyje registruotų komercinių bankų pritrauktų indėlių portfelis birželio pabaigoje siekė 13,496 mlrd. eurų (84,5 proc. visos bankų sistemos indėlių portfelio), užsienio bankų filialų - 2,567 mlrd. eurų (15,5 proc.).

Lietuvoje veikia 7 komerciniai bankai ir 8 užsienio bankų filialai.

Lietuvoje pastebimai mažėja terminuotųjų indėlių populiarumas, nes vis daugiau pinigų tiesiog laikoma sąskaitose. Bankai kol kas nedrįsta pasvarstyti apie terminuotųjų indėlių išnykimą, tačiau kalba apie šio produkto transformaciją, nors ir nemano, kad dėl mažėjančio terminuotųjų indėlių populiarumo ši paslauga ilgainiui iš viso išnyktų, kaip išnyko vienos nakties indėlių paslauga ar palūkanos už indėlius iki metų.

"Bankai iki euro įvedimo visus ragino padėti grynuosius litus į sąskaitas, kad jie automatiškai virstų eurais. Taip daugelis ir padarė, o geriausias to įrodymas yra 2014-ųjų gruodžio pabaigoje gerokai pašokusios sąskaitose laikomų lėšų ir terminuotųjų indėlių sumos. Taip pat viskas vyko ir kitose šalyse prieš euro įvedimą", - "Verslo žinioms" sakė "Swedbank" Sąskaitų ir mokėjimų valdymo departamento direktorius Ramūnas Strauka, pasak kurio, antroji pinigų sąskaitose šuolio priežastis yra visiškai susitraukusios indėlių palūkanos - didieji šalies bankai palūkanų už terminuotuosius indėlius iki metų beveik iš viso nebemoka.

"Nordea" banko Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas sako iš operacijų pastebįs, kad vis daugiau žmonių ryžtasi iš laisvų lėšų sąskaitoje pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau jis nesutinka, kad tai gali išpūsti naują nekilnojamojo turto kainų burbulą - esą prieš 2009 metus jis daugiausia buvo perkama už skolintus pinigus, nors dabar skolinimosi reikalavimai yra gerokai sugriežtinti ir perkant turtą reikia turėti didelę dalį nuosavų lėšų.

Bendra Vokietijos gyventojų santaupų suma pirmą kartą viršijo 5 trln. eurų, rodo centrinio banko duomenys.

2014 metų trečiąjį ketvirtį Vokietijos piliečių privatus kapitalas padidėjo 28 mlrd. eurų, arba 0,6 proc., iki rekordinių 5,011 trln. eurų. Į šį rodiklį neįskaičiuotas jų valdomas nekilnojamasis turtas ir meno kūriniai.

Nors palūkanų normos yra nedidelės, Vokietijos gyventojai daugiausiai yra linkę savo lėšas investuoti į trumpalaikius ir gana patikimus banko indėlius.

Turto, kurį sudaro grynieji pinigai, vertybiniai popieriai ir banko indėliai, vertė nuo liepos iki rugsėjo mėnesio padidėjo 34,5 mlrd. eurų.

Tuo tarpu akcijų turėtojai dėl jų vertės sumažėjimo prarado beveik 6,5 mlrd. eurų. Pagrindinis Vokietijos akcijų indeksas DAX trečiąjį ketvirtį smuko 4 procentais.