„Vis daugiau keturkojų šeimininkų, veisėjų ar globėjų atveda savo augintinius skiepytis nuo pasiutligės ir registruotis Gyvūnų augintinių registre. Nuo praėjusių metų pradėjome aktyviau raginti ženklinti bei skiepyti šunis, kates ir šeškus, organizuojame viešus renginius, informacines kampanijas, raginame piliečius būti pareigingais. Džiugina didėjantis žmonių sąmoningumas, atsakomybė ir sutelktumas, rūpinantis gyvūnų sveikatingumu bei gerove. Tikime, kad šiais gyvūnų gerovės metais numatytos visuomeninės iniciatyvos suburs dar daugiau neabejingų piliečių, organizacijų bei institucijų“, – viliasi VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis.

Gyvūnų augintinių registro duomenimis, per mėnesį paženklinta beveik 30 tūkstančių gyvūnų, daugiausia – šunų (beveik 21 tūkstantis), kačių registruota daugiau nei 8 tūkstančiai bei 13 šeškų. Birželio pradžioje iš viso GAR registruota 316 914 gyvūnų augintinių: šunų – 241 398, kačių 102 065 bei 451 šeškas. VMVT atkreipia dėmesį, kad toliau didėjo į Lietuvą iš Ukrainos įvežamų gyvūnų skaičius: per gegužės mėnesį užregistruoti kiek daugiau nei trys šimtai gyvūnų, o jau birželį šis skaičius išaugo kone dvigubai. Tradiciškai daugumą sudaro šunys.

VMVT primena, kad gegužės pirmąją baigėsi pereinamasis laikotarpis suženklinti visus gyvūnus – nuo šiol visi Lietuvoje atsivesti gyvūnai augintiniai per keturis mėnesius privalo būti užregistruoti GAR, paženklinti mikroschemomis. Tuo tarpu iš karo siaubiamos Ukrainos atvežamų gyvūnų augintinių ženklinimui bei skiepijimui galioja lengvatos – bendradarbiaujant su privačiais veterinarijos gydytojais, pabėgėlių iš Ukrainos gyvūnų augintinių ženklinimas bei vakcinavimas organizuojamas nemokamai, o privalomas 21-os dienos karantinas po skiepo gali būti atliekamas toje vietoje, kur gyvūnas augintinis apsistojęs su savo šeimininkais.

„Be to, pabėgėlių nuo karo gyvūnams augintiniams nemokamai atliekamas pasiutligės antikūnų kiekio nustatymo tyrimas. Taip pat reikia nepamiršti ir vakcinacijos nuo pasiutligės – ji atliekama praėjus ne mažiau kaip dvylikai savaičių nuo gyvūno atsivedimo, o vėliau pakartotinai vakcinuojama pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas: kasmet, kas dvejus ar trejus metus – tai būtina atlikti“, – primena E. Mecelis.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos departamento duomenimis, iki balandžio pradžios mieste buvo suženklinti 8 438 šunys, 4 485 katės ir 34 šeškai.

Pasak VMVT Klaipėdos departamento gydytojos-inspektorės Ilonos Urbutienės, paženklintų augintinių skaičiai išaugo per mėnesį – suženklinta daugiau kaip 600 šunų, 400 kačių, nepakitęs liko tik šeškų skaičius.

Šiuo metu Klaipėdoje jau suženklinta 9 115 šunų, 4 885 katės ir 34 šeškai.

"Šiuo metu Klaipėdoje jau suženklinta 9 115 šunų, 4 885 katės ir 34 šeškai. Kiek jaunų ar vyresnių suženklinta, negalime pasakyti, nes tai atlieka privatūs veterinarijos gydytojai, kurie ataskaitų mums neteikia. Skambučių dėl ženklinimo nepadaugėjo. Niekas gyvūnų dar netikrina. Tik kai gausime skundą, tikrinsime, gyvūnas ženklintas ar ne. Vyks ir planiniai patikrinimai – tikrinsime veislynus", – teigė I.Urbutienė.

Gyvūnų ženklinimas reikalingas ne tik nustatyti tikslesnį jų šeimininkų skaičių, bet ir padėti pasiklydusiam augintiniui greičiau rasti namus.

"Gyvūnų šeimininkams augintinių ženklinimas užtikrina gyvūnų atsekamumą. Jei pasimeta, pabėga ar yra pavagiamas, tai suteikia galimybę gyvūnui greičiau grįžti namo. Taip pat gyvūnas turės individualų numerį, jam bus išduodami kelionės dokumentai ir jis galės keliauti su savo šeimininku ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pametus augintinio dokumentus, bus galimybė greičiau atkurti duomenis, nes visi jie bus suvesti į Gyvūnų augintinių registrą", – tikino I.Urbutienė.

Nepaženklinus gyvūno iki nurodyto termino, asmeniui grėsė bauda nuo 30 iki 550 eurų. Tačiau per trečiadienį vykusį Vyriausybės posėdį buvo skelbiama, kad baudos šiemet skiriamos nebus.

„Šiais metais tikrai neskirs“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė jis.

Už prievolės ženklinti augintinį nevykdymą gresia baudos nuo 30 iki 550 eurų

Ministro teigimu, „paskutinėmis dienomis“ ženklinamų gyvūnų skaičiai pradėjo augti, šiuo metu jų turėtų būti paženklinta daugiau nei pusė.

„Mes vertinam, kad daugiau nei pusė – du trečdaliai turėtų būti per šitą paskutinį laikotarpį pilnai turėtų būti paženklinti“, – teigė K. Navickas.

Ženklinimu siekiama lengviau rasti pasimetusius gyvūnus, taip pat – ir gyventojų atsakomybės, kad šie nepaliktų augintinių be globos ir tinkamai jais rūpintųsi.

Su paženklintais gyvūnais taip pat yra lengviau keliauti į kitas valstybes, jam išduodami kelionės dokumentai. Be kita ko, registracija siekiama surinkti ir duomenis, kiek gyvūnų augintinių yra Lietuvoje.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių.

Dar vienas iš registracijos tikslų – nustatyti tikslesnį augintojų skaičių.

Pasak ministerijos, iki gegužės 1-osios paženklinta daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.

Pasak ministerijos, į registrą įtrauktas tik maždaug kas ketvirtas gyvūnas, o gyventojams, nesuspėjusiems augintinių paženklinti specialia mikroschema, ši prievolė išlieka.

Už prievolės nevykdymą gresia baudos nuo 30 iki 550 eurų, tačiau ministerija patikino, kad kol kas jų bus vengiama.

„Už vėlavimą baudų kol kas neketinama skirti“, – teigia ministerija.

Jos duomenimis, daugiausiai augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono savivaldybės gyventojai  (42,64 proc. visų gyventojų, turinčių gyvūnus), Kalvarijos savivaldybės (37,84 proc.), Kelmės rajono savivaldybės (36, 67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybės (36,64) gyventojai.

ŽŪM teigimu, gyvūnų ženklinimo ir registravimo statistika itin šoktelėjo balandį, baigiantis terminui – iš viso per mėnesį paženklinta daugiau nei 40 tūkst. augintinių.

„Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu”, –  pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius sako, jog tarnyba šiomis dienomis stebi „didelį aktyvumą veterinarijos klinikose“.

„Nors įstatyme už šios prievolės nevykdymą yra numatytos baudos, tikslo organizuoti baudžiamųjų akcijų nėra. Mums labai svarbu, kad gyvūnų savininkai augintinių ženklinimu pasirūpintų aiškiai suprasdami, kad tai ne tik būtina, bet ir svarbu apsaugant gyvūną ir aplinkinius“, – sakė VMVT vadovas.

Anot ministerijos, augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūno atsekamumas, kuris yra labai svarbus dėl užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo.

Viena iš gyvūnams ir žmonėms pavojingiausių užkrečiamųjų ligų – pasiutligė, tad šios ligos stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi liga pavojinga gyvūnams ir nuo jų gali užsikrėsti žmonės, gyvūną privaloma nuolat skiepyti nuo šios ligos, o jo vakcinavimo duomenys turi būti registruoti Gyvūnų augintinių registre.

Tokių būdu sudaryta galimybė Gyvūnų augintinių registre nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.

Taip pat ženklinimas svarbus ieškant pasiklydusių gyvūnų – tuomet jį suradęs asmuo gali kreiptis į veterinarijos gydytojus ar VMVT, o specialistai gali patikrinti mikroschemą registre ir rasti gyvūno savininką. Registro duomenimis Lietuva keičiasi ir su kitomis Europos valstybėmis.

Ženklinimu siekiama ir gyventojų atsakomybės, kad šie nepaliktų augintinių be globos ir tinkamai jais rūpintųsi.

Su paženklintais gyvūnais taip pat yra lengviau keliauti į kitas valstybes, jam išduodami kelionės dokumentai. Be kita ko, registracija siekiama surinkti ir duomenis, kiek gyvūnų augintinių yra Lietuvoje.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių. Dar vienas iš registracijos tikslų – nustatyti tikslesnį augintojų skaičių.

Naujausiais Žemės ūkio ministerijos balandžio duomenimis, iki balandžio 1-osios Lietuvoje buvo registruota 80 681 katė, 165 544 šunys bei 418 šeškų.

Kaip BNS teigė Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika, nors oficialūs balandžio duomenys bus pateikti gegužės pradžioje, registracijos ir gyvūnų ženklinimo mastai šį mėnesį išaugo bent dvigubai.

„Bet kuriuo atveju, registracija vyks toliau. Kiek girdime iš rajonų, jau eilės sudarytos, žmonės skuba paskutinę dieną, gydytojai nebespėja registruoti ir kelia jau į gegužę. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų užregistruotas“, – BNS sakė A. Šileika.

Ministerijos duomenimis, per kovą registruota apie 10 tūkst. kačių, 16,7 tūkst. šunų, o per balandį tiek šunų, tiek kačių, pasak A. Šileikos, gali būti paženklinta dar bent po 20 tūkstančių.

„Raginame tai kuo greičiau padaryti, nes tai yra kiekvieno žmogaus asmeninė atsakomybė. Šiandien dar neatėjus kontrolieriui patikrinti, tai nereiškia, kad rytoj jis nebus patikrintas“, – teigė A. Šileika.

Žemės ūkio ministerija išplėtė ženklintojų ratą iki maždaug 100 juridinių asmenų – tai gali daryti ne tik veterinarijos klinikos, bet ir gyvūnų globos, kitos nevyriausybinės organizacijos.

Paženklinti gyvūną, priklausomai nuo vietovės, paslaugų teikėjo, kainuoja apie 20-40 eurų.

Prieš metus įsigaliojusi tvarka numato, visi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti ir registruoti vėliausiai iki 2022-ųjų gegužės 1-osios, o naujai atvesti gyvūnai turi būti paženklinami per keturis mėnesius.

Socialiai remtini žmonės gali pasinaudoti skiriama kompensacija iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.

Už prievolės nevykdymą gresia baudos nuo 30 iki 550 eurų.

Jau nuo gegužės 1-osios visi gyvūnai augintiniai – katės, šunys bei šeškai – privalo būti paženklinti mikroschemomis, paskiepyti nuo pasiutligės ir įtraukti į gyvūnų augintinių registrą (GAR). Socialiai remtiniems augintinių šeimininkams nustatyta kompensacijų skyrimo tvarka.

„Tikimės, kad kompensacijos nepasiturintiems gyventojams už gyvūnų augintinių ženklinimą paskatins didesnį šeimininkų aktyvumą. Kartu kreipiamės į savivaldybių administracijas, seniūnus bei seniūnaičius, bendruomenių atstovus su prašymu informuoti kuo daugiau gyventojų apie galimybę gauti valstybės kompensacijas už deramą rūpestį savo gyvūnais“, – sako VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus specialistė Gintarė Mockevičienė.

Pasak jos, išlaidos kompensuojamos už gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo paslaugas, suteiktas iki šių metų gegužės 1 dienos. Už vieno gyvūno augintinio ženklinimą ir registravimo paslaugas valstybė kompensuos 15 eurų, tačiau kompensacijos skiriamos ne daugiau kaip už tris gyvūnus, pažymima VMVT pranešime.

Gyventojų prašymus priima ir išlaidas apmoka Nacionalinė mokėjimų agentūra. Kompensacijos skiriamos už gyvūnų, atvestų iki 2021 metų gegužės 1 dienos, paženklinimą ir užregistravimą GAR. Taip pat nustatyta tvarka, kada gyvūnų globėjai bei ženklinimo ir registracijos paslaugų teikėjai – veterinarijos gydytojai – gaus kompensacijas už atliktas paslaugas.

Geriau sterilizuoti (kastruoti)

Pasak gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" vadovės Simonos Šakinytės, nepaisant to, kad kiekviena naujovė atneša naudos, ženklinimas tik iš dalies prisideda prie gyvūnų gerovės.

"Manau, kad naudos duotų du dalykai. Ženklinimas būtų kokioje dešimtoje vietoje. Pirmiausia, draudimas neatsakingai veisti tikrai duotų daugiausia naudos. Kitas dalykas – neleisti gyvūnų laikyti lauke be žmogaus. Tada jie taip gausiai nesiveistų. Šie dalykai be abejo užkirstų kelią. Ženklinimas truputį naudos duos, kadangi gyvūnas bus paženklintas savininko vardu. Jeigu šuo bus rastas klaidžiojantis ar pririštas prie medžio, žmogui grės atsakomybė. Tokiu atveju mikroschema tikrai padės. Nors šuo atsidurs prieglaudoje, žmogus suvoks, kad negali bet kur jo numesti", – svarstė S.Šakinytė.

Gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" administratorė Elina Kurauskienė pritarė, kad ženklinimas – tik vienas iš daugelio žingsnių.

"Nemanome, kad situacija pagerės suženklinus gyvūnus. Galbūt padėtį pagerintų motyvacija kastruoti ar sterilizuoti. Dabar ši paslauga tikrai brangi ir ne kiekvienam įkandama", – teigė E.Kurauskienė.

Baudos – iki 2 tūkst. eurų

Kai kuriose veterinarijos klinikose katino kastracija kainuoja 20–60 eurų, šunų kastracijos kainos siekia ir 100 eurų.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Ilonos Urbutienės, už žiaurų elgesį su gyvūnais baudos siekia nuo 75 iki 2 tūkst. eurų.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnį, gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Pakartotinai nusižengus nuobaudos suma kyla.

Reklamos klaidina

Prieglaudos atstovai tikina, kad keturkojo įsigijimas neturėtų priklausyti nuo šventinių datų.

"Didelę klaidą daro paviršutiniškos reklamos. Vaizduojama Kalėdų eglutė, po eglute – žaislai ir dar šuniukai. Tai yra siaubinga", – mintimis dalijosi S.Šakinytė.

Pašnekovių teigimu, žmonės savo augintinių atsisako dėl įvairių priežasčių. Viena jų – pamažu atslūgstantys gražūs jausmai.

Simona Šakinytė: esame pastebėję, kad "dovanos" grąžinamos ne iš karto po švenčių, o vasario ir kovo mėnesiais.

"Esame pastebėję, "dovanos" grąžinamos ne iš karto po švenčių, o vasario ir kovo mėnesiais. Dažniausiai "dovanomis" tampa jaunas gyvūnas, kuris, kol yra mažas, kelia malonias emocijas. Kai keturkojis auga, atsiranda nemalonių kvapų ir vaizdų, susijusių su priežiūra, nusistovi rutina", – sakė S.Šakinytė.

Gyvūnų atsisakoma ir dėl to, kad šeimininkai išvyksta gyventi į užsienį arba ima trūkti finansų keturkojo išlaikymui.

Prieglaudoje "Būk mano draugas" šiuo metu gyvena apie 400 kačių ir šunų, jų gretos pamažu pildosi.

"Priimdamas gyvūną žmogus prisiima teisinę, finansinę ir moralinę atsakomybę. Priėmus jį reikia "čipuoti", "nukirminti", skiepyti, nekalbant apie gydymą. Tai – didelės išlaidos. Kai gyvūnų daug, tai ir komandos apimtis turi būti didesnė. Pas mus glaudžiasi apie 200 šunelių ir per 200 katinėlių. Ėsti jie nori kiekvieną dieną. Reikalus atlieka taip pat kasdien", – kalbėjo E.Kurauskienė.

Padeda ir tarnybos

Nevyriausybinės Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos duomenimis, kasmet į Lietuvos prieglaudas patenka per 15 tūkst. šunų ir kačių.

Į Klaipėdoje esančias prieglaudas "Būk mano draugas" pernai pateko apie 550 šunų ir apie 800 kačių, į "Linksmąsias pėdutes" – 194 gyvūnai.

"Skundų gauname labai daug ir įvairių. Reaguojame į juos. Jeigu gyvūnas kažkur pririštas ir paliktas likimo valioje, toks skundas yra skubus, ir vykstame nedelsiant, nes neaišku, kada gyvūną pririšo ir paliko. Jeigu reikia, kviečiame į pagalbą ir gyvūnų globos namus, prieglaudas, o jeigu laikytojas piktybiškai neprižiūri gyvūnų, tada dirbame su savivaldybe. Savivaldos institucijos organizuoja laikiną gyvūno globą, jie nukreipiami į globos namus, ieškoma naujų šeimininkų", – paaiškino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė I.Urbutienė.

Per septynis praėjusių metų mėnesius buvo suženklinta ir užregistruota dvigubai daugiau augintinių, nei prieš metus tuo pačiu metu.

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, skaičiai rodo, kad žmonių sąmoningumas ir atsakomybė auga, tačiau to dar nepakanka, nes Lietuvoje augintinių gali būti apie milijonas. Iš jų kol kas suženklinta ir Gyvūnų augintinių registre užregistruota kiek daugiau nei ketvirtadalis.

„Nuo įstatymo pataisų įsigaliojimo praeitais metais iki gruodžio suženklinta daugiau kaip 40 tūkst. augintinių – dvigubai daugiau, nei 2020 m. gegužės – gruodžio mėnesiais. Akivaizdu, kad žmonės nelaukia paskutinės dienos ir rūpinasi savo keturkojais. Raginu to dar nepadariusius suskubti – ženklinimo procedūra tikrai nesudėtinga, bet labai reikalinga ir gali užtikrinti augintinio saugumą“, - sako ministras K. Navickas.

Lietuvoje iš viso yra registruota daugiau kaip 213 tūkst. augintinių. Daugiausia – šunų, jų yra beveik 145 tūkstančiai. Kačių – kiek daugiau nei 68 tūkst., o šeškų yra 421. Tačiau didžioji dalis augintinių dar nėra paženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.

Tikimasi, kad artėjant gegužės 1-ajai, iki kurios privalu tai atlikti, augintinių savininkai suskubs pasirūpinti savo keturkojais.

„Padarėme tikrai daug, kad šis reikalavimas netaptų našta. Praplėtėme ženklintojų ratą – dabar tai gali daryti ne tik veterinarai, bet ir specialius kursus baigusieji, sukūrėme internetinę svetainę pazenklinkmane.lt, kurioje labai paprasta rasti arčiausiai namų ir pigiausiai ženklinimo paslaugas teikiančius žmones, taip pat pasirūpinome ir socialiai remtinais asmenimis – jų augintinių ženklinimo išlaidos bus kompensuojamos.

Šuns, katės ar šeško ženklinimas poodine mikroschema nėra skausmingas ne tik gyvūnui, bei ir jo šeimininko piniginei. Tereikia noro ir truputėlio laiko, o rezultatas – saugus augintinis“, - sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Socialiai remtinų žmonių bei gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiais metais tam numatyta skirti 300 tūkst. Eur.

Kokia atsakomybė lauks laiku nepaženklinusių savo augintinių?

Iki šių metų gegužės 1 d. gyvūnų nepaženklinę jų savininkai rizikuos gauti  baudą nuo 30 iki 120 eurų. Finansinė atsakomybė didės, jei gyvūnas ir toliau nebus ženklinamas ar sukels grėsmę aplinkiniams. Tuomet bauda gali kilti ir iki 550 eurų.

Taip pat svarbu žinoti, kad gyvūno savininkas atsakingas ne tik už savo elgesį su gyvūnu, bet ir už paties gyvūno veiksmus bei galimą jo padarytą žalą kitiems asmenims ar jų turtui. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą žalos atveju baudžiamas ne gyvūnas, kuris mūsų teisinėje sistemoje yra traktuojamas kaip daiktas, o jo savininkas, kuris atsako už jį.

Gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki šių metų gegužės 1 dienos.

Uostamiestyje per 2021 m. buvo paženklinti daugiau nei 7 tūkst. šunų, per 4 tūkst. kačių ir net vienas vėžlys.

Vyriausybė nutarė, kad asmeniui, gaunančiam socialinę pašalpą, bus kompensuojama tik už tris augintinius. Kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negalės viršyti 15 eurų.

Iki 2022 m. gegužės 1 d. šunys, katės ir šeškai turės būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.

"Šunų, kačių ir šeškų ženklinimas įsibėgėja – gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje jau paženklinta daugiau kaip 213 tūkst. šunų, kačių ir šeškų, tai yra beveik 65 tūkst. daugiau nei prieš metus. Suprantame, kad daliai žmonių ši prievolė gali tapti finansine našta, todėl parengėme tvarką, pagal kurią šios išlaidos bus kompensuojamos", – pranešime teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Išlaidos bus kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Kompensacijoms numatyti 300 tūkst. eurų iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų.

Įprastai ženklinimo kainos svyruoja nuo 10 iki 40 eurų.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios veterinarijos gydytojos-inspektorės Ilonos Urbutienės, uostamiestyje paženklintas ir vėžlys.

"Klaipėdos mieste yra suženklinta 7 790 šunų, 4 025 katės. Suženklinti ir 33 šeškai, keturi triušiai ir vienas sausumos vėžlys. Gyvūnų šeimininkams augintinių ženklinimas užtikrina gyvūnų atsekamumą. Jei pasimeta, pabėga ar yra pavagiamas, tai suteikia galimybę gyvūnui greičiau grįžti namo. Taip pat gyvūnas turės individualų numerį, jam bus išduodami kelionės dokumentai ir jis galės keliauti su savo šeimininku ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Pametus augintinio dokumentus bus greitesnė galimybė atkurti duomenis, nes visi jie bus suvesti į Gyvūnų augintinių registrą", – sakė I.Urbutienė.

Specialiai sukurtoje svetainėje pazenklinkmane.lt šunų, kačių ir šeškų šeimininkai gali lengvai sužinoti, kas šalia jų ženklina ir registruoja gyvūnus ir kiek tai kainuoja.

Augintinių ženklinimo ir registravimo kainos skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 10 iki 40 eurų. Šias procedūras atlikti gali ne tik privatūs veterinarijos gydytojai, bet ir specialius mokymus baigę asmenys.

Ženklinimas be registracijos Gyvūnų augintinių registre neturėtų prasmės, tad šios dvi procedūros visuomet atliekamos kartu, o jų kaina priklauso ir nuo vietovės, kurioje paslaugas teikia privatus veterinarijos gydytojas ar ženklintojas.

Pavyzdžiui, sostinėje jos siekia nuo 18 iki 30 eurų, Kaune – nuo 12 iki 40 eurų, o štai Panevėžyje tai galima padaryti už 10–20 eurų sumą. Tikėtina, kad dėl padidėjusios konkurencijos – leidus ženklinti augintinius specialius mokymus baigusiems asmenims, šių nesudėtingų procedūrų kaina mažės.

Vienos mikroschemos kaina siekia nuo 1,88 iki 3,90 euro ir priklauso nuo įsigyjamų mikroschemų kiekio. Prie mikroschemos kainos prisideda ženklinimo ir duomenų teikimo paslaugos kaina. Prisijungimas prie Gyvūnų augintinių registro gyvūnų augintinių duomenims teikti yra nemokamas.

Šunų, kačių ir šeškų šeimininkai, dar nepaženklinę savo augintinių, turi iki kitų metų gegužės 1 d. pasirūpinti, kad gyvūnai būtų paženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre, o jeigu augintinius perduoda (pvz., parduoda, dovanoja) kitiems savininkams, turi pasirūpinti atlikti šias procedūras iki gyvūnų perdavimo.

Augintinių ženklinimo ir registravimo kainos skirtingose savivaldybėse svyruoja nuo 10 iki 40 eurų.

Be to, socialiai remtiniems gyventojams šios išlaidos gali būti kompensuojamos.

Žemės ūkio ministerija parengė tvarką, pagal kurią asmenų, gaunančių socialinę pašalpą, laikomų kačių, šunų ir šeškų privalomo ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Šis siūlymas šiuo metu derinamas su Vyriausybe ir įsigalios jai pritarus.

Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, galėtų būti kompensuojama ne daugiau kaip už trijų gyvūnų augintinių (šunų, kačių arba šeškų) ženklinimą.

Kompensacijos suma už vieno gyvūno ženklinimą ir registravimą negalėtų viršyti 15 eurų.