„Ši žiema Ukrainoje kels pavojų milijonų žmonių gyvybei“, – pareiškė žurnalistams PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė), lankydamasis Kyjive.

„Paprastai tariant, pagrindinis šios žiemos klausimas bus, kaip ją išgyventi“, – pridūrė jis.

Žala, kurią patyrė Ukrainos energetikos infrastruktūra dėl daugybės raketų smūgių, „jau daro triuškinamą poveikį sveikatos priežiūros sistemai ir žmonių sveikatai“, – sakė H. Kluge.

Anot jo, nuo vasario, kai Rusija pradėjo savo invaziją, PSO yra užfiksavusi daugiau kaip 700 atakų prieš Ukrainos sveikatos priežiūros įstaigas.

Jis pabrėžė, kad yra „akivaizdžiai pažeidžiama“ tarptautinė humanitarinė teisė.

„Tęsiamos atakos prieš sveikatos priežiūros ir energetikos infrastruktūrą reiškia, kad šimtai ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų nebegali veikti visu pajėgumu“, – sakė H. Kluge.

„Mūsų skaičiavimais, dar 2–3 mln. žmonių paliks savo namus ieškodami šilumos ir saugumo“, – įspėjo jis.

„Jiems grės išskirtinės sveikatos problemos, įskaitant kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip COVID-19, plaučių uždegimas, gripas, taip pat didelė difterijos ir tymų rizika nepakankamai vakcinuotų gyventojų grupėse.“

Šių metų vasara Europoje buvo karščiausias trijų mėnesių laikotarpis nuo tada, kai buvo pradėta registruoti šiuos duomenis. Dėl neįprastai aukštos temperatūros žemyną ištiko didžiausia nuo viduramžių laikų sausra.

„Remiantis iki šiol pateiktais šalių duomenimis, apytikriai apskaičiuota, kad konkrečiai dėl karščių 2022 metais mirė mažiausiai 15 tūkst. žmonių“, – pažymėjo PSO pranešime cituojamas organizacijos Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

„Per tris vasaros mėnesius sveikatos apsaugos institucijos pranešė apie beveik 4 tūkst. mirčių [dėl karščių] Ispanijoje, daugiau kaip 1 tūkst. mirčių Portugalijoje, per 3,2 tūkst. mirčių Jungtinėje Karalystėje ir apie 4,5 tūkst. mirčių Vokietijoje“, – sakė jis.

„Šis įvertinimas, kaip manoma, padidės, kai duomenis apie pirmalaikės mirties dėl karščių atvejus pateiks daugiau šalių“, - pridūrė H. Kluge.

Rekordinė sausra Europoje gerokai pakenkė pasėliams, lėmė neregėtą miškų gaisrų intensyvumą bei didžiulį spaudimą žemyno elektros tinklams.

Per karščio bangas, kurios Europą viena po kitos alino birželį ir liepą ir per kurias temperatūra Didžiojoje Britanijoje pirmą kartą buvo viršijusi 40 Celsijaus laipsnių, žemyne buvo užfiksuota apie 24 tūkst. pirmalaikių mirčių.

„Dabar ne laikas atsipalaiduoti“, – spaudos konferencijoje sakė PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė).

PSO Europos regionui priskiriamos 53 šalys, įskaitant Rusiją ir Centrinės Azijos valstybes. Regionas ir vėl atsidūrė COVID-19 pandemijos epicentre – šiuo metu jame užregistruojama kone 60 proc. visame pasaulyje išaiškinamų COVID-19 atvejų, sakė H. Kluge.

Tuo pačiu metu daugėja ir sezoninio gripo atvejų.

Per naują COVID-19 bangą mirties ir gydymo intensyviosios slaugos skyriuose atvejų daugėja ne taip greitai, kaip per ankstesnes bangas. PSO akcentuoja, kad tai susiję su skiepijimo kampanijomis.

„Vakcinacija išlieka tarp veiksmingiausių mūsų įrankių ir prieš gripą, ir prieš COVID-19“, – sakė H. Kluge ir paragino vakcinuotis galinčius žmones kuo greičiau pasiskiepyti nuo gripo ir gauti stiprinamąją skiepų nuo COVID-19 dozę.

Pirmadienį PSO taip pat mini Pasaulinę poliomielito dieną. Ši liga, dažniausiai paveikianti vaikus ir sukelianti paralyžių, Vakaruose yra praktiškai išnaikinta, tačiau neseniai Jungtinėje Karalystėje, Ukrainoje, Izraelyje ir JAV buvo aptiktas mutavęs poliomielito viruso variantas iš oralinės poliomielito vakcinos.

Šis variantas yra silpnesnis už gamtinį virusą, bet vis tiek gali sukelti nepaskiepytiems žmonėms sunkių simptomų, tokių kaip galūnių paralyžius.

Šis variantas yra retas, bet pastaraisiais metais ėmė pasitaikyti dažniau, nes kai kuriose bendruomenėse sumažėjo paskiepytų žmonių skaičius.

„Mano nuomone, mums svarbu suprasti, kad jei kur nors pasaulyje paliekame žmonių likimo valiai, poliomielito virusas labai gerai parodo mums, kas tie žmonės“, – reporteriams sakė PSO ekspertas Europos klausimais Siddhartha Datta (Sidhartha Data).

Jis paaiškino, kad nepriklausomai nuo regiono, poliomielitas paveikia „nepakankamai remiamas“ populiacijas. Tai reiškia, kad jos dėl įvairių priežasčių negavo pakankamai vakcinų, todėl jose nebuvo pasiektas tikslas paskiepyti 95 proc. žmonių.

Jokių užsikrėtimo natūraliu poliomielito virusu atvejų Europoje nefiksuojama jau daugiau kaip 20 metų.

„To negalime priimti kaip savaime suprantamo dalyko“, – sakė H. Kluge.

Bendrai visame regione nuo 2019 iki 2020 metų trečia poliomielito skiepų doze paskiepytų žmonių skaičius sumažėjo vienu procentu. 2021 metais tik 25 iš minėtų 53 šalių buvo paskiepijusios 95 proc. gyventojų.

„Šiandien dar kartą raginu vyriausybes ir pilietinę visuomenę artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais dėti daugiau pastangų, kad beždžionių raupai neįsitvirtintų vis didesnėje geografinėje teritorijoje. Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime... sustabdyti šios ligos plitimą“, – sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė).

Nuo gegužės pradžios beždžionių raupų atvejų padaugėjo už Vakarų ir Centrinės Afrikos šalių, kuriose ši virusinė liga yra endeminė, ribų.

90 proc. visų pasaulyje užregistruotų laboratoriškai patvirtintų atvejų – 4 500 – yra Europoje, sakė H. Kluge.

Šiuo metu apie užsikrėtimo atvejus pranešė 31 šalis ir teritorija.

H. Kluge teigimu, Europa tebėra plintančio protrūkio centras, ir rizika užsikrėsti išlieka didelė.

Būtina imtis skubių ir koordinuotų veiksmų, jei norime... sustabdyti šios ligos plitimą.

PSO nemano, kad šiuo metu beždžionių raupų protrūkis laikytinas tarptautine sveikatos krize, tačiau netrukus peržiūrės savo poziciją, sakė jis.

Remiantis PSO duomenimis, iki šiol daugiausia beždžionių raupais užsikrečia jauno amžiaus vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, daugiausia miestuose.

Organizacija tiria galimo užsikrėtimo lytiniu keliu atvejus, tačiau tvirtina, kad liga pirmiausia plinta per artimą kontaktą.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.

Virusas gali būti perduotas per odos pažeidimus, oro lašeliniu būdu, per bendrai naudojamus daiktus, tokius kaip patalynė ir rankšluosčiai.

Specifinio beždžionių raupų gydymo nėra, bet nustatyta, kad skiepai nuo raupų maždaug 85 proc. veiksmingumu apsaugo nuo beždžionių raupų.

„Kadangi Europos regiono šalys panaikino anksčiau taikytas socialinio [atstumo] priemones, vasarą virusas plis dideliu mastu“, – naujienų agentūrai AFP sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliugė).

„Šis virusas neišnyks tik todėl, kad šalys nustos jo ieškoti. Jis vis dar plinta, vis dar keičiasi ir vis dar atima gyvybes“, – pridūrė jis.

Senajame žemyne plintant lengvesnės formos ligą sukeliančiam, bet labiau užkrečiamam omikron subvariantui BA.5, organizacijos duomenimis, šiuo metu 53 PSO Europos regiono šalyse kasdien užregistruojama šiek tiek mažiau nei 500 000 susirgimo atvejų.

Gegužės gale šis skaičius siekė maždaug 150 000.

Austrija, Kipras, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Liuksemburgas ir Portugalija yra šalys, kuriose sergamumo lygis didžiausias, o beveik visose regiono šalyse atvejų padaugėjo.

Didžiąją žiemos dalį Europoje buvo registruojama apie 4–5 tūkst. mirčių nuo COVID-19 per dieną, o šiuo metu Europoje fiksuojama apie 500 mirčių per dieną – maždaug tiek pat, kiek ir 2020 metų vasarą.

„Tikimės, kad stiprios skiepų programos, kurias įgyvendino dauguma valstybių narių, ir ankstesnis persirgimas padės išvengti sunkesnių pasekmių, kurias matėme pandemijos pradžioje“, – sakė H. Kluge.

„Vis dėlto mūsų rekomendacijos lieka galioti“, – pabrėžė jis.

PSO paragino žmones, jei jiems pasireiškia kvėpavimo takų ligų simptomai, izoliuotis, sekti savo skiepų kalendorių, o gausiai žmonių lankomose vietose dėvėti kaukes.

H. Kluge taip pat paragino valstybes tęsti testavimą dėl COVID-19.

„Privalome toliau ieškoti viruso, nes to nedarydami vis mažiau pastebime viruso perdavimo ir evoliucijos dėsningumus“, – sakė H. Kluge.

Jis taip pat paragino šalis padidinti skiepijimo apimtis.

„Didelis gyventojų imunitetas ir priimti sprendimai mažinti vyresnio amžiaus žmonių riziką [užsikrėsti] yra svarbiausia, kad šią vasarą būtų išvengta tolesnio mirtingumo“, – sakė jis.

PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė) per spaudos konferenciją Lvive apgailestavo, kad nors medikų pagalba pasiekė daug „paveiktų rajonų“, kai kurie tebėra nepasiekiami.

„Tiesa, kai kur tebėra labai sunku. Manau, visi sutiksime, kad svarbiausias turėtų būti Mariupolis“, –  žurnalistams sakė H. Kluge.

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie pusę milijono gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją blokuojant humanitarinę pagalbą miestui, kad paslėptų įrodymus, liudijančius apie „tūkstančius“ ten nužudytų žmonių.

H. Kluge pažymėjo, kad PSO „į labiausiai nukentėjusius šalies rajonus pristatė daugiau nei 185 tonas medicininių prekių, kurios pasiekė pusę milijono žmonių“.

Jungtinių Tautų sveikatos agentūra taip pat pranešė patvirtinusi 91 išpuolį prieš įvairius sveikatos priežiūros objektus, įskaitant atsargų sandėlius, greitosios pagalbos automobilius ir kelias ligonines.

„Tai akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“, – sakė H. Kluge, pabrėždamas, kad PSO neturi įgaliojimų įvardinti šių išpuolių kaltininkus, tačiau patvirtina tokių išpuolių faktą.

PSO regiono direktorius taip pat pažymėjo, kad „50 procentų Ukrainos vaistinių, manoma, yra uždarytos, o 1 000 sveikatos priežiūros įstaigų yra netoli konflikto rajonų arba pasikeitusios kontrolės rajonuose“.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

„Pandemija baigsis, kai vakcinacija pasieks mažiausiai 70 procentų“, – pareiškė Hansas Kluge (Hansas Kliūgė), apgailestaudamas, kad skiepijimo tempai Europoje vis dar yra „per lėti“.

Jis taip pat sakė, kad nerimauja dėl naujojo koronaviruso britiškosios ir indiškosios atmainų didesnio užkrečiamumo.

„Pavyzdžiui, mes žinome, kad  B.1617 (indiškoji atmaina) yra lengviau perduodama nei B.117 (britiškoji), kuri ir taip greičiau plito nei buvusi atmaina“, – sakė H. Kluge naujienų agentūrai AFP.

„Mes iš tiesų matome sprogimą – Europos regione per kelias dienas atvejų skaičius padaugėja milijonu“, – sakė PSO Europos padalinio vadovas Hansas Kluge. Jis tvirtino, kad „matome augant ir mirties nuo COVID-19 atvejų skaičių“.

Nors viruso aukų skaičius taip pat po truputį auga, H. Kluge teigė, kad mokyklos bus uždaromos tik nelikus jokių kitų išeičių.

„Reikia mokyklas laikyti atviras kuo ilgiau, negalime leisti sau užauginti prarastosios COVID-19 kartos“, – sakė jis. 

Tačiau PSO Europos padalinio vadovas taip pat sakė, kad „status quo nėra išeitis“. Jis paragino imtis „proporcingų tikslinių priemonių“, kurias būtų galima sugriežtinti.

Reikia mokyklas laikyti atviras kuo ilgiau, negalime leisti sau užauginti prarastosios COVID-19 kartos.

Pareigūnas pabrėžė, kad šalių vyriausybėms reikėtų atsižvelgti į du dalykus: „nuoseklumą, kad žmonės negalvotų, jog valdžia mėtosi ir nuspėjamumą, kad žmonės iš anksto žinotų, kokių priemonių bus imtasi pasiekus vieną ar kitą rodiklį“.

H. Kluge taip pat paragino visur dėvėti kaukes.

„Priėmus visuotinį kaukių dėvėjimą ir griežtai ribojant susibūrimus, visame Europos regione įmanoma išgelbėti 266 tūkst. gyvybių iki vasario“, – teigė jis.