Patikimų duomenų nėra

Hemorojus – išangės srities kraujagyslinių audinių padidėjimas ir nuslinkimas žemyn. Sveiko žmogaus šie audiniai yra išangės kanale nematomi, nejaučiami, neapčiuopiami. Tačiau nuolatos ilgai stanginantis jie nuslenka žemyn ir atsiduria išorėje.

„Hemorojus – vienas dažniausių negalavimų, galintis kamuoti įvairaus amžiaus žmones. Tačiau labai patikimų duomenų, kiek žmonių juo iš tiesų serga, nėra, nes ne visi susirgę arba pajutę diskomfortą asmenys kreipiasi į gydytojus. Dalis kreipiasi į vaistininkus, gydosi savarankiškai. Tačiau ne kiekvienas diskomfortas išangės srityje iš tiesų yra hemorojus. Yra ligų, kurios sukelia panašų, o kartais net didesnį diskomfortą nei hemorojus. Tai išangės įplėša, fistulės, polipai, karpos, išangės niežulys ir kt. Visos šios ligos gydomos kitaip nei hemorojus, todėl labai svarbu jas diagnozuoti teisingai“, – pastebi Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus.

Prof. Tomas Poškus. / Santaros klinikų nuotr. 

Ne specialistui hemorojų lengva supainioti ir su storosios arba tiesiosios žarnos vėžiu.

„Dauguma išangės srityje atsirandančių mazgelių, darinėlių yra nepiktybiniai. Tačiau dalis jų gali būti piktybiniai ar net vėžys. Specialistui atskirti vieną nuo kito nesudėtinga, tačiau žmogus gali lengvai supainioti. Signalas, verčiantis sunerimti – išangės srityje atsirandantys dariniai, trukdantys tuštintis, ir kraujas išmatose. Vizitas pas gydytoją tokiu atveju būtinas“, – profesoriaus teigimu, toks vizitas suteiks dvasios ramybės, o kartais ir gyvenimo komfortą, nes nebeliks nemalonių simptomų.

Dėl ko susergama?

Išangės audiniams pradėjus leistis žemyn ir išvešėjus, žmogus po tuštinimosi išangės srityje paprastai pastebi tam tikrą darinį arba (ir) kraują. Gali susiformuoti ir vadinama perianalinė trombozė – skausmingas mazgelis išangės srityje.

„Taigi, su hemorojumi susiję trys dalykai: audinių iškritimas, kraujavimas ir trombozė. Paskui atsiranda kiti nemalonių simptomų: perteklinių odos raukšlių išangės srityje, gana sunkiai gydomas niežulys, galintis tęstis mėnesius ar metus“, – užsimena T. Poškus.

Hemorojaus priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Įgimta priežastis – silpnesnis jungiamasis audinys. Toks audinys lengviau leidžiasi žemyn. Įgytos priežastys atsiranda dėl gyvenimo būdo. Tai sėdimas darbas, ilgas stanginimasis, ilgas sėdėjimas ant unitazo apskritai.

Ant unitazo reikėtų sėdėti ne ilgiau kaip 3 minutes. Naršymas mobiliajame telefone, laikraščių skaitymas neturėtų tapti laiko praleidimo būdu tualete.

„Kai tenka ilgai stangintis, sukuriamas didelis mechaninis slėgis, kurio metu išangės audinys yra spaudžiamas žemyn. Jei tai trunka trumpai, 1–3 minutes, nieko tokio, tačiau jei tai trunka 10–15 minučių ir kelis kartus per dieną, žmogus gali nevalingai pats sau sukelti hemorojų. Įgimtų hemorojaus priežasčių nepanaikinsime, tačiau sunkesnio tuštinimosi, ilgo stanginimosi galima išvengti sureguliavus mitybą, valgant daugiau vaisių, daržovių, geriant pakankamai skysčių. Tada viduriai nebus kieti, žmogui nereikės ilgai vargti tualete ir kils mažesnė rizika susirgti hemorojumi“, – aiškina T. Poškus.

Anot gydytojo, hemorojų skatina ir sėdimas gyvenimo būdas. Mat sėdint susidaro nemažas slėgis tiesiojoje žarnoje, dėl to jos audiniai stumiami lauk. Tačiau šis sėdėjimas neturi tokios didelės įtakos, kokią turi sėdėjimas tualete.

„Ant unitazo reikėtų sėdėti ne ilgiau kaip 3 minutes. Naršymas mobiliajame telefone, laikraščių skaitymas neturėtų tapti laiko praleidimo būdu tualete. Mobilusis telefonas apskritai turėtų likti už tualeto ribų. Įrodyta, kad sutrumpinus laiką, praleidžiamą ant unitazo, galima sumažinti hemorojaus simptomus ir jo progresavimą“, – pastebi T. Poškus.

Svarbi apžiūra

Kai kuriais atvejais hemorojus gali būti paveldimas, tačiau gydytojas atkreipė dėmesį, kad iš tėvų mes ne tik paveldime genus, bet ir labai anksti perimame kai kuriuos įpročius. Todėl gali atrodyti, kad liga paveldėta, tačiau iš tiesų ji gali kilti dėl iš tėvų perimtų įpročių: nesveikos mitybos, ilgo sėdėjimo tualete ir pan.

Jei išvešėja išangės audiniai arba išmatose atsiranda kraujo, žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis arba pats paskirs gydymą, arba parašys siuntimą pas gydytoją proktologą.

Tyrimas tokiu atveju nesudėtingas: žmogus apklausiamas, nustatomi ligų rizikos veiksniai, apžiūrima išangės sritis. „Jei lankotės pas gydytoją koloproktologą, atliekama anoskopija – apžiūra specialiu vamzdeliu. Tada išangės sritis apžiūrima šiek tiek giliau, įvertinami pakitimai. Po anoskopijos, 90 proc. atvejų galime pasakyti, kokia tai liga, koks gydymas duotų geriausią efektą“, – sako profesorius.

Keistos liaudiškos priemonės

Internete galima rasti įvairių liaudiškų priemonių, kaip gydyti hemorojų. „Zuikio taukai, galima sakyti, yra mažiausiai originali priemonė. Teko skaityti apie virš kibiro, ant kurio reikia sėdėti, deginamus kaulus ir pan. Tai visiškai nepatikimos ir tikrai sudėtingesnės gydymo priemonės nei tos, kurių pasiūlys gydytojas ar vaistininkas. Mano patarimas – neprasidėti su liaudiškomis priemonėmis. Taikyti tik vieną jų, paprasčiausią, –  higieną: kiekvieną kartą po tuštinimosi apsiplauti išangės sritį šiltu vandeniu. Tai mažina išangės raumenų spazmus ir šiek tiek sumažina skausmą“, – T. Poškaus teigimu, dėl visų kitų priemonių reikėtų klausti gydytojo arba vaistininko. Jei įsigyta priemonė nepalengvina savijautos – kreiptis į gydytoją specialistą.

Kada reikia operacijos?

Didžiajai daliai hemorojumi sergančių žmonių gydant šią ligą operacijos neprireikia. Kai kurie simptomai praeina savaime. Kaip, pvz., išangės srities perianalinė trobzorė, kai susidaro krešulėlis – simptomai trunka apie savaitę, vėliau praeina negydant.

Tik tada, kai pacientas ištiriamas, patikrinama jo storoji žarna ir nustatoma, kad jis kraujuoja ne dėl vėžio ar polipo, galime taikyti įvairius hemorojaus gydymo būdus.

„Vien atsiradus simptomui nereiškia, kad jau reikia intervencinio gydymo. Daugeliu atvejų hemorojaus simptomai  lengvai praeina ir pacientams netrukdo. Hemorojus – nepavojinga liga. Daugeliu atvejų jis gali pabloginti savijautą, gyvenimo kokybę, bet gyvenimo nesutrumpins. Svarstant, kokį gydymą taikyti, siekiama, kad jis nebūtų pavojingesnis už ligą. Svarbu, kad nepradėtume gydyti operacijomis tų pacientų, kuriems tai nebūtina. Tačiau yra situacijų, kai hemorojus gali būti gydomas intervenciniu būdu. Ypač, kai hemorojaus mazgai iškritę, tabletės, žvakutės, kitos vietiškai vartojamos priemonės dažniausiai simptomų nesumažins, tuomet reikia naudoti intervencines priemones“, – teigia profesorius.

Hemorojui gydyti taikomos intervencinės priemonės – perrišimas guminiais žiedais, įprastos ir lazerinės operacijos ir kt. Tai įvairios intervencinės procedūros, kurios, anot T. Poškaus, gali būti taikomos daliai pacientų tada, kai chirurgas, aptardamas su pacientu, parengia planą, pagal kurį tikisi geriausio ir greičiausio efekto, duodančio ilgalaikių rezultatų.

Jei pasirodo kraujas

„Hemorojus – nemirtina liga. Tačiau svarbu žinoti, kad tai – tikrai hemorojus, o ne storosios žarnos vėžys, – sako T. Poškus. – Jei žmogui 40 metų ir daugiau ir kraujuoja iš išangės, kol neištyrėme, neatlikome kolonoskopijos ir neįsitikinome, kad nėra kito kraujavimo šaltinio, tol nesame tikri, kad kraujuojama dėl hemorojaus, o ne dėl polipo ar naviko. Tik tada, kai pacientas ištiriamas, patikrinama storoji žarna ir nustatoma, kad jis kraujuoja ne dėl vėžio ar polipo, galime taikyti įvairius hemorojaus gydymo būdus.“

Hemorojumi serga įvairaus amžiaus žmonės. Ji dažna ir tarp jaunų žmonių.

Moterims jis dažniausiai pasireiškia nėštumo metu. Lietuvoje 43 proc. nėščiųjų iškyla įvairių išangės problemų, kurių dažniausia – hemorojus. Neretai ši problema po gimdymo išlieka.

Profesorius priminė, kad, atsiradus hemorojaus simptomų, į gydytojus reikėtų kreiptis ilgai nedelsiant – kol simptomai netapo lėtiniai.

Kaip išvengti ligos?

Siekiant išvengti hemorojaus, reikėtų sveikai maitintis (valgyti daugiau vaisių ir daržovių, vengti miltinių patiekalų, sūrio ir kitų vidurius kietinančių produktų), išgerti bent 2 l skysčių per dieną, laikytis tuštinimosi režimo (tuštintis kasdien, ilgai nesistanginant, ilgai nesėdint ant unitazo), taip pat būti fiziškai aktyviems.

„Vis dėlto svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų ne pripuolamas, o nuolatinis. Tai skatina žarnyno judėjimą, žmogaus sveikata tampa geresnė. Pripuolamas didelis fizinis krūvis gali tapti trombozės išangės srityje priežastimi. Patiriamas intensyvus fizinis krūvis neretai susijęs su pirtimi ir švente, kurioje pavartojama kažkiek alkoholio“, – profesoriaus žodžiais, kai visa tai susideda, išangės srityje gali atsirasti išangės trombozė – skausmingas mazgelis.

Išeina pakeitę nuomonę

Gydytojai pastebi: daug žmonių dėl hemorojaus nesikreipia į gydytojus vengdami nemalonios apžiūros.

„Vis dėlto dauguma žmonių dėl į hemorojų panašių simptomų kreipiasi į šeimos gydytojus. Šie gydytojai savo pacientus pažįsta, pacientai paprastai jais pasitiki. Gydytojai proktologai profesionaliai apžiūri žmogų, išsklaido abejones. Bijoti konsultacijos nereikia – juk nieko baisaus nevyksta. Dažniausiai ateina pacientai ir sako: labai bijau, o išeina svarstydami: ir ko čia bijojau? Jei baimė yra pagrindinis dalykas, dėl kurio vengiama kreiptis į gydytojus, pagalvokime, ko labiau bijome: sužinoti esamą situaciją ar galbūt laiku nenustatyti rimtos ligos?“ – anot T. Poškaus, taip pasvarstę žmonės supranta, kad daug geriau laiku sužinoti ligą, gydytis ir kuo greičiau pasveikti.

Keturios ligos stadijos

Priklausomai nuo to, kiek išangės kanalo kraujagyslės yra pabrinkusios ir išvešėjusios, skiriamos keturios hemorojaus stadijos:

1. Hemorojaus mazgai neiškrinta, tik kartais pakraujuoja. Išskyrus atsitiktinį kraujavimą, nesukelia jokių kitų simptomų.

2. Mazgai iškrinta stanginantis, bet paskui iš karto sugrįžta į vietą.

3. Mazgai iškrinta ne tik tuštinantis. Jie atgal negrįžta, tačiau juos galima įstumti atgal ranka.

4. Mazgai visą laiką yra iškritę iš išeinamosios angos. Ketvirto laipsnio hemorojiniai mazgai nepagydomi vaistais, reikia operuoti arba taikyti kitus intervencinius gydymo būdus.

Sėslaus gyvenimo palydovas

Hemorojus – tai veninių rezginių, esančių aplink išangę, suvešėjimas ir padidėjimas. Dažniau suserga žmonės, dirbantys nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantys ir besiskundžiantys vidurių užkietėjimu.

„Per pandemiją išties padaugėjo besiskundžiančiųjų hemorojaus simptomais. Žmonės dažniausiai kreipiasi pastebėję kraują tuštinimosi metu ar po jo, bijodami, kad jiems vėžys. Dažniausiai kraujavimas tuštinimosi metu yra hemorojaus simptomas. Tačiau svarbu nepamiršti, kad tai gali būti ir kitų ligų – uždegiminės žarnyno ligos ar žarnyno vėžio – išraiška. Todėl, pastebėjus tokį simptomą, ypač kai jis vis kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją diagnozei patikslinti“, – komentuoja šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė.

Pasak vaistininko Kęstučio Beržinio, hemorojus gali būti vidinis ir išorinis. „Paprastai vidinis hemorojus neskausmingas, bet dažniau kraujuoja. Išorinis – dažniausiai labai skausmingas ir linkęs komplikuotis tromboze ar nekroze. Jei kraujas dėl įvairių priežasčių ilgai užsistovi mažajame dubenyje, venų sienelės, jungiamasis audinys, raumenys persitempia ir dėl to padidėja mazgai, sukeldami nemalonių simptomų: skausmą, niežulį, deginimą“, – aiškina jis.

Galima gydytis namuose

Šeimos gydytojos teigimu, lengvos stadijos hemorojaus gydyti nereikia. Dažnai jis praeina pats, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Jeigu norime, kad liga neatsinaujintų, reikia stengtis laikytis sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos principų, vengti vidurių užkietėjimo.

„Būtina gerti daug vandens ir valgyti skaidulingą maistą. Tai padės išvengti vidurių užkietėjimo. Labai svarbu būti aktyviems, sportuoti. Kalbant apie medikamentinį gydymą, tinka žvakutės ir kremai, turintys skausmo malšinamąjį, sutraukiantį, kraujavimą stabdantį, uždegimo slopinamąjį poveikį. Sunkesniais atvejais prireikia ir chirurginio gydymo. Bet net ir operacija gali nepadėti atsikratyti problemos visam laikui, jei nesilaikysime tam tikrų taisyklių“, – sako J.Zeidotaitė.

Ji priduria, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau jeigu simptomai nepraeina per savaitę arba jeigu liga kartojasi dažnai, stebimi guzeliai išangės srityje, tuomet būtina šią problemą spręsti su medikų pagalba.

Kad nepasikartotų

Anot vaistininko, jei pacientas nesiims elementarių profilaktikos priemonių, hemorojus sugrįš. Ypač svarbi vidurių užkietėjimo profilaktika, mat sunkiai tuštinantis didėja spaudimas tiesiosios žarnos kraujagyslėse, dėl to būtina didinti išmatų tūrį.

„Išmatų tūrį žarnyne didina brinkstančios skaidulinės medžiagos, pavyzdžiui, balkšvųjų gysločių sėklų luobelės. Jas patartina pradėti vartoti nuo pusės arbatinio šaukštelio ir palaipsniui didinti iki 10 g per dieną, greitai išmaišant vandenyje ir iš karto išgeriant. Alternatyva yra linų sėklos – jas nemaltas po vieną valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną reikia užgerti pusantros stiklinės vandens. Toks vandens kiekis privalomas, kad neužkietėtų viduriai. Gardžių ir sveikų salotų galima paruošti iš laminarijų, ypač kai organizme trūksta jodo, kalio, geležies“, – pabrėžia K.Beržinis.

Dažniau suserga žmonės, dirbantys nuolatinį sėdimą ar stovimą darbą, nesportuojantys ir besiskundžiantys vidurių užkietėjimu.

Jis pataria nepamiršti vaisių ir daržovių, ypač raudonųjų burokėlių, jų sulčių, raugintų daržovių, taip pat sėlenų – ypač avižų ir miežių – naudos. Šios sėlenos ne tik sustiprina imuninę sistemą, bet suriša ir pašalina medžiagų apykaitos produktus ar iš išorės gautas nuodingas medžiagas, sulaiko žarnyne vandenį, skatina virškinimo trakto peristaltiką. Per dieną vaistininkas pataria vartoti iki 40 g sėlenų, tačiau jos nevartojamos sergant žarnyno uždegiminėmis ligomis.

„Labai vertingi pusryčiai ruošiami iš stambaus malimo grūdų, smulkintų džiovintų vaisių ir stambiai smulkintų riešutų, išskyrus žemės riešutus. Imame po du valgomuosius šaukštus, užpilame nakčiai vandeniu, kad tik vos apsemtų. Ryte gardiname jogurtu ar kefyru“, – rekomenduoja vaistininkas.

Prieš vartojant vidurius laisvinančių augalų – velniapupių lapų, šaltekšnių žievės, alavijų sulčių, šunobelių vaisių, rabarbarų šaknų – preparatus, būtina pasitarti su vaistininku, nes kartais tokias priemones vartoti yra draudžiama.

Receptai pagal vaistininką

Pasak vaistininko K.Beržinio, būtina stiprinti ir kraujagyslių sieneles – tam tinka erškėčių vaisių užpilas. Vieną valgomąjį šaukštą susmulkintų kavamale erškėčių vaisių iš vakaro reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens. Ryte per dvigubą marlę perkoštą užpilą išgerti per 2–3 kartus – galima pagardinti medumi.

„Jau daug metų savo pacientams siūlau gamtos dovaną venoms, kurios vaistinėje nenusipirksi – tai lazdyno lapai. Jie renkami birželį–liepą. Du valgomuosius šaukštus džiovintų smulkintų lapų reikia užpilti 0,5 l verdančio vandens, uždengti pusvalandžiui ir gerti po pusę stiklinės keturis kartus per dieną prieš valgį“, – aiškina vaistininkas.

Kiekvienai šeimai vaistininkas siūlo vasarą pasigaminti jonažolių aliejaus, kuris tinka ne tik hemorojui, bet ir nudegimams, nudrėskimams, negyjančioms žaizdoms gydyti.

„Šviežius jonažolių žiedus sudėkite į stiklainį, užpilkite rafinuotu saulėgrąžų ar kukurūzų aliejumi taip, kad apsemtų žiedus 2–3 cm. Uždenkite ir laikykite saulėtoje vietoje 1–1,5 mėnesio, reguliariai pavartydami. Ekstraktas turi būti prisirpusių vyšnių spalvos. Perkoškite per tankų audinį, palaukite, kol atsiskirs aliejinis sluoksnis nuo vandeninio, ir juos atskirkite. Aliejinę ištrauką laikykite šaldytuve“, – receptu dalijasi K.Beržinis.

Nustebino net patį chirurgą

Viena tabletė nuo skausmo ir vos ne kitą dieną po operacijos ant motociklo – pilvo chirurgas Nerijus Kaselis ir pats negali patikėti puikia paciento, kuriam pritaikytas naujasis hemorojaus gydymo metodas, savijauta. Gydytojas prisipažįsta, kad per 30 savo darbo praktikos metų nėra su tuo susidūręs.

„Nesu matęs, kad žmogus po tokios operacijos taip gerai jaustųsi“, – rezultatu džiaugiasi N. Kaselis.

Neseniai atlikta inovatyvi hemorojaus operacija su „Trilogy“ sistema – transanalinė hemoroidų dearterializacija (THD) – yra pirmoji tokio pobūdžio operacija privačioje gydymo įstaigoje Lietuvoje. Ją kartu su kolegomis Algirdu Palšiu, Laimiu Bureninu ir anesteziologu Nerijumi Ruškiu atliko N. Kaselis.

Kaip paaiškino žinomas chirurgas, apie valandą trukusi operacija pagrįsta visai kitokiu principu nei kiti hemorojaus gydymo metodai – į tiesiąją žarną įvedamas specialus daviklis, kuris ultragarsu identifikuoja arterijas, maitinančias veninius išsiplėtusius mazgus. Nutraukus maitinimą iš tų arterijų mazgai subliūkšta. Ši operacija vyksta toje tiesiosios žarnos dalyje, kur nėra nervinių galūnėlių, tad žmogus nejaučia nemalonių pojūčių.

Vietoj krūvos vaistų – tabletė

Hemorojui gydyti Lietuvoje taikomi įvairiausi operaciniai ir lazeriniai gydymo būdai išsiplėtusiems hemoroidiniams mazgams pašalinti. Įprastai operuojama išangės kanale, kur daug nervinių galūnėlių. Intervencija į šią jautrią zoną pacientui sukelia didžiulį skausmą ir diskomfortą.

Operacijos metu taikoma nejautra, tačiau po jos prireikia nemažai nuskausminamųjų vaistų. Kol sugyja žaizdos ir žmogus gali sugrįžti į įprastą gyvenimą, kartais prireikia net mėnesio.

„Iki šiol nebuvo tokios hemorojaus operacijos Lietuvoje, kad vos ne kitą dieną žmogus sėstų ant motociklo“, – rezultatu džiaugėsi N.Kaselis. („Northway“ nuotr.)

„Iki šiol nebuvo tokios hemorojaus operacijos Lietuvoje, kad vos ne kitą dieną žmogus sėstų ant motociklo. Po kitų operacijų, priklausomai nuo pasirinkto būdo, mažiausiai savaitę sėdėjimas būna diskomfortiškas, kamuoja skausmai, reikia vartoti daug vaistų. Po kai kurių gydymo metodų prireikia net narkotinių medžiagų, nes skausmas būna ypač stiprus. Šiam mūsų pacientui užteko vienos tabletės nuo skausmo – tai didžiulis proveržis šioje chirurgijoje“, – paaiškino N. Kaselis.

Greitai grįžo į pilnavertį gyvenimą

Pirmasis pacientas, kuriam pritaikytas naujasis gydymo metodas privačioje klinikoje „Northway“, pasakojo, kad pirmuosius nemalonius pojūčius pajuto prieš gerus metus. Skausmo nebuvo, tačiau kartas nuo karto pasirodantis kraujas tuštinimosi metu sukėlė nerimą.

Penkiasdešimtmetį greitai švęsiantis vyras nusprendė nelaukti ir pasitikrinti. Jis baiminosi, kad gali išgirsti diagnozę – vėžys.

Trečiojo laipsnio hemorojų nustatęs pilvo chirurgas pasiūlė operuotis naujuoju būdu. Gydytojas patikino, kad po jos vyras gana greitai galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

„Į kliniką operacijai atvažiavau penktadienį 15 valandą, o jau 18 valandą buvau pakeliui namo, nors ir ne pats vairavau. Bet aš jau galėjau sėdėti. Savaitgalį pabandžiau važiuoti motociklu. Komforto mažiau, bet įsitikinau, kad galiu gyventi pilnavertį gyvenimą. Jei fiziškai sunkiai nedirbi, kitą dieną jau gali eiti į darbą, vairuoti“, – džiaugėsi vyras.

Naujasis metodas – „ant bangos“

N. Kaselis antrino, kad daugeliui pacientui hemorojus prilygsta tabu temai, tad pacientai vengia pasakoti apie patirtą operaciją. Šis gydymo metodas leidžia nutylėti apie patirtą gydymą ir gana greitai grįžti į kasdienį gyvenimą.

Nemažai pirmųjų Lietuvoje ar net pasaulyje laparoskopinių operacijų atlikęs pilvo chirurgas pasakojo, kad šis hemorojaus gydymo metodas dabar „ant bangos“ visame pasaulyje: nuo Australijos, Amerikos iki Europos.

Kas yra hemorojus? Šis žodis, kilęs iš graikų kalbos reiškia „kraujagyslės, pripildytos kraujo“. Išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, dar vadinamą hemoroidais. Šiuos darinius, padedančius sandariai užsidaryti išeinamajai angai, turi visi žmonės. Kai kuriems šie kraujagysliniai dariniai padidėja, gali sukelti kraujavimą, skausmą ar net iškristi laukan, taip sukeldami daug nemalonių pojūčių. Liga, pasireiškianti šiais simptomais dėl hemoroidinių mazgų padidėjimo, vadinam hemorojumi. Ligos priežastys iki galo nėra aiškios.

„Tai yra labai nemaloni liga ir apie ją juokauja tik tie, kurie ja niekada nesirgo. Skausmas, deginimas išangės srityje, kraujavimas, vidurių užkietėjimas ir, galiausiai, atsirandanti baimė tuštintis, žmones priverčia ieškoti profesionalios pagalbos“, – sako vaistininkas R. Blynas.

Kada kreiptis į medikus?

Vaistininko teigimu, apie hemorojaus gydymą ir simptomų palengvinimą besiteiraujantys pacientai tą daro gėdydamiesi – vyresni apie hemorojų kalba puse lūpų, kiek drąsiau ir atviriau apie simptomus pasakoja jaunimas.

„Labai svarbu, kad žmonės atvirai kalbėtų apie savo simptomus, nes tik taip galime parinkti tinkamus medikamentus – žvakutes, tepalus, uždegimą mažinančius vaistus ar rekomenduoti apsilankyti pas gydytoją“,– tvirtina „Camelia“ vaistininkas.

R. Blynas pastebi, kad į medikus kreiptis būtina, kai tuštinantis pastebima kraujo ar iškrenta vidinė hemoroidinio mazgo dalis – tik apžiūros metu gali būti tiksliau diagnozuota liga ir jos laipsnis.

Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro gydytojas dr. Saulius Švagždys tikina, kad net 50 proc. hemorojaus simptomų slepia kitus susirgimus, tarp jų ir vėžį, todėl pasirodyti pas gydytoją yra naudinga net ir esant lengviems ligos požymiams.

Ragina nekentėti

Hemorojus skirstomas į lėtinį ir ūminį. Rečiau pasitaikantis ūminis hemorojus atsiranda dėl stanginimosi esant užkietėjusiems viduriams, didesnio fizinio krūvio, slėgio pokyčių skrydžių metu ar ilgų kelionių sėdint. Ūminis hemorojus atsiranda po hemoroidinių mazgų mikrotraumos – trūkus kraujagyslei kraujas išsiveržia po oda ir sukelia uždegimą. Jo metu patinsta audiniai, atsiranda paraudimas, skausmas, susiformuoja guzas. Ši liga dažniausiai savaime praeina per mėnesį, jai palengvinti skiriami tepalai, gydantys išorinį išangės kanalą.

Lėtinio hemorojaus metu dėl įvairių priežasčių padidėja hemoroidiniai mazgai, kurie ir sukelia nemalonius simptomus: išangės perštėjimą, kraujavimą, hemoroidinių mazgų iškritimą. Pastebima, kad ši liga dažniau pasireiškia moterims ir suintensyvėja nėštumo metu ar po gimdymo.

„Hemorojus nėra pavojingas, negydomas jis gali sukelti nebent mažakraujystę dėl ilgalaikio kraujavimo. Tačiau lėtinio hemorojaus simptomai yra linkę palaipsniui stiprėti ir sukelti vis nemalonesnius pojūčius, todėl patarčiau nekentėti ir susigrąžinti gyvenimo kokybę. Hemorojus yra išgydomas, kartais tam pasitelkiamas ir chirurginis gydymas ar procedūros guminiais žiedais – kiekvienu atveju sprendžiama individualiai“, – sako gydytojas dr. S. Švagždys.

Lemia genai ir gyvenimo būdas

Gydytojas teigia, kad su šios ligos simptomais bent kartą gyvenime susiduria apie 80 proc. žmonijos, todėl itin svarbu žinoti, ką daryti, kad hemorojus mus aplenktų, o jei vis dėlto šios ligos išvengti nepavyko – kaip palengvinti jos simptomus.

Daugiausiai įtakos hemorojaus atsiradimui, gydytojo dr. S. Švagždžio teigimu, turi paveldimumas. Kita svarbi sudėtinė dalis, kurią galime pakoreguoti – gyvenimo būdas. Gydytojas pataria sveikai maitintis – valgyti daugiau ląstelienos turinčių produktų, tuomet išvengsime vidurių užkietėjimo. Taip pat svarbu vengti ilgo sėdėjimo, mankštintis ir išsiugdyti sveikus tuštinimosi įpročius – sėdint ant unitazo neskaityti knygų ar žurnalų, nesinaudoti mobiliuoju telefonu.

Jeigu dėl darbo ar kelionės pobūdžio tenka ilgai sėdėti, gydytojas dr. S. Švagždys rekomenduoja atlikti išangės rauko mankštą – jį sąmoningai sutraukti ir atpalaiduoti. Tai naudinga kraujotakai ir mažina paviršinių odos venų išplėtimo tikimybę.

Vaistininkas R. Blynas priduria, kad hemorojaus profilaktikai taip pat svarbu nepamiršti gerti pakankamai vandens, vartoti probiotikų, esant užkietėjusiems viduriams galima įsigyti ir laisvinamųjų vaistų. „Taip pat naudinga daugiau judėti, darbo metu daryti bent trumpas mankšteles, pavyzdžiui, padaryti pritūpimų“, – pataria „Camelia“ atstovas.

Reikia pakankamai vandens

Pasak A.Tamelio, tam tikra dieta neabejotinai padeda sumažinti hemorojų. "Dieta yra labai svarbi stabdant hemorojaus atsiradimą ir jo progresavimą. Hemorojus susijęs su tuštinimosi sutrikimais: vidurių užkietėjimu, negalėjimu lengvai tuštintis, stanginimusi. Taigi, dieta turėtų būti minkštinanti vidurius. Žmogus turi gauti daug nevirškinamų augalinių skaidulų ir skysčių – bent 2 l per dieną. Nes skaidulos be vandens neveikia, o, gavusios vandens, jį sugeria – išbrinksta", – aiškino profesorius.

Kad neatsirastų arba neprogresuotų hemorojus, patariama vengti maisto, kietinančio vidurius. Pavyzdžiui, ryžių, kepinių iš baltų miltų. A.Tamelio žodžiais, rūkyti ar kiti apdorotos mėsos gaminiai tiesioginės įtakos hemorojaus atsiradimui ar šios ligos progresavimui neturi. "Jie nei pagerina, nei pablogina tuštinimąsi. Tik tiek, kad žmonės, kurie valgo daug mėsos produktų, dažnai valgo mažai daržovių ir jų viduriai tampa kietesni. Tiesa, diskomforto jausmas gali atsirasti, jei valgomas labai aštrus, burną deginantis maistas. Jis žarnyne apdorojamas, tačiau dalis jo pasišalina. Ir, jei pasišalina daug tokio maisto, tuštinantis degina", – sakė pašnekovas.

Kokios liaudiškos priemonės padeda nuo hemorojaus? Ar iš tiesų padeda zuikio taukai?

Chirurgijos klinikos vadovo teigimu, jie gali padėti nebent tais atvejais, kai patiriama hemorojaus komplikacija – hemorojinio mazgo įstrigimas ir trombozė: "Tokiais atvejais mes, gydytojai, naudojame medicininius tepalus, tačiau yra žmonių, manančių, kad tam geriausiai tinka zuikio taukai. Na, tai taip pat yra riebalas, kuriuo pasitepus žmogaus savijauta tampa geresnė."

Reikia aiškintis, ar hemorojus neslepia kažkokios kitos ligos. Dažniausiai nustatome tik šią ligą, tačiau tai būna visos diagnostinės kelionės pabaigoje.

Vis dėlto didelio efekto gydant liaudiškomis priemonėmis profesorius pataria nesitikėti. "Rimtam gydymui reikia gyvenimo būdo ir dietos pokyčių. Beveik pusei sergančiųjų hemorojumi to užtenka. Kitai pusei reikia vidurius laisvinančių vaistų. Operacijos prireikia iki 10–15 proc. sergančiųjų šia liga", – aiškino A.Tamelis.

Kada reikia kolonoskopijos?

Pasak profesoriaus, dėl hemorojaus kolonoskopijos (storojo žarnyno endoskopinio tyrimo – red. past.) atlikti nereikia – šią ligą galima diagnozuoti apžiūrėjus pacientą. "Tačiau yra situacijų, kai kolonoskopiją atlikti būtina. Mes ne visada žinome, ar žmogus tikrai serga hemorojumi. Didžiausias hemorojaus pavojus yra tas, kad jo požymiai gali maskuoti kitas ligas. Tai turime išsiaiškinti. Dažniausiai nustatome tik šią ligą, tačiau tai būna visos diagnostinės kelionės pabaigoje", – pasakojo klinikos vadovas.

Algimantas Tamelis. Laimučio Brundzos nuotr.

Kolonoskopija atliekama pagal storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Ši programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai). Jiems vieną kartą per du metus gali būti atliekamas slapto kraujo išmatose (slapto kraujavimo) testas. Jei testo atsakymas neigiamas, daroma išvada, kad žmogus storosios žarnos vėžiu neserga, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas turi išduoti siuntimą pas gydytoją specialistą tolesniems tyrimams. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Vis dėlto A.Tamelis pabrėžė, kad slapto kraujavimo testas atliekamas tik tais atvejais, kai žmogus nieko blogo nejaučia ir išmatose nesimato kraujo. "Jei kraują pastebi, tokio tyrimo nereikia. Ir savavališkai jo daryti nerekomenduojame, nes žmogus gali ne taip interpretuoti tyrimo rezultatus. O kalbant apie kolonoskopiją, tai jaunam žmogui iki 50 metų, kuriam vėžinės ligos paveldėjimas neįtariamas, patiriančiam tipinius hemorojaus simptomus, toks tyrimas nereikalingas", – pašnekovo žodžiais, tokiems žmonėms šis tyrimas skiriamas tik tada, jei hemorojaus simptomai netipiniai.

Valytis ar apsiprausti?

Į klausimą, ar žmonės, kurių hemorojiniai mazgai yra išorėje, po tuštinimosi turėtų apsiprausti, klinikos vadovas atsakė: "Visi žmonės turėtų būti švarūs ir po tuštinimosi turėtų apsiplauti. Tai galioja ir sergantiems hemorojumi, ir nesergantiems. O jei hemorojiniai mazgai iškritę, tai išeinamoji anga truputį deformuojasi, atsiranda raukšlių, todėl reikia kruopštumo po tuštinimosi norint pašalinti visus išmatų likučius. Vanduo tam tinka geriau nei popierius, kuris visų nešvarumų nenuvalo. Bendra medicininė rekomendacija – kai tiktai galima, po kiekvieno tuštinimosi šiltu vandeniu be muilo apsiplauti. Ne šveisti, trinti, o apsiplauti. Tada mažiau odos pažeidimų, perštėjimo, niežėjimo ir geresnė savijauta."

Pasiteiravus, ką reiškia nepasituštinimo jausmas tiesiojoje žarnoje, A.Tamelis atsakė, kad tai gali būti grėsmingas simptomas, jei jis pastovus ir atsirado neseniai, keleto mėnesių bėgyje: "Tai nebūtinai reiškia, kad yra kažkoks darinys, auglys ar navikas. Tai dažniau būna hemorojinis mazgas, kartais – pūlinys ar išaugos. Jos visiškai nepavojingos, bet žmogus jas jaučia. Tačiau jei tie simptomai neseni, reikia išsiaiškinti, kas atsitiko, kodėl jie atsirado. Jei tai tęsiasi daugybę metų, niekas neseniai nepasikeitė, tai greičiausiai nėra grėsmingas požymis."

Profesoriaus teigimu, 80–90 proc. žmonių, kurie galvoja, kad serga hemorojumi, juo ir serga. O likusiems 10–20 proc. dažniausiai diagnozuojamas storosios žarnos vėžys. "Taigi, kai atsiranda nauji simptomai, reikia eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, dėl ko jie atsiranda, kokia tai gali būti liga", – ragino pašnekovas.

Civilizuoto pasaulio liga?

Sakoma, kad hemorojus – civilizuoto pasaulio liga. Tačiau, pasak A.Tamelio, tiesiogiai su sėdimu darbu hemorojus nesusijęs: "Jis susijęs su tuštinimosi įpročiais, stanginimusi tuštinantis. Su kūno padėtimi hemorojus susijęs nebent netiesiogiai. Nes, jei žmogus dirba sėdimą darbą, be to, jo maitinimosi įpročiai prasti, gal tas darbas ir turi reikšmės, tačiau tai nėra nepriklausomas hemorojų sukeliantis veiksnys. Sėdėti galite kur norite ir kaip norite, jei gerai maitinsitės, tai tuštinsitės nesistangindami ir hemorojumi nesusirgsite."

Hemorojiniai mazgai yra kiekvieno žmogaus kūno dalis. Tik sveiko žmogaus jie yra įprastinio dydžio. Hemorojumi susergama, kai šie mazgai padidėja ir nuslenka žemyn. "Tą nuslinkimą sukelia jėga, kuria jie stumiami. Šios jėgos neturi būti per daug. Tam turi būti tokia mityba, kad neužkietėtų viduriai, kad tuštinimasis vyktų lengvai, be stanginimosi, kad nebūtų didesnės jėgos išmatoms išstumti."

Profesorius primena: tam, kad neužkietėtų viduriai, reikia išgerti pakankamą skysčių kiekį ir valgyti daug ląstelienos, augalinių skaidulų, kurios yra nevirškinamos, jos sugeria vandenį. "Tada išmatų būna daug, jos minkštos, žmogus jas lengviau išstumia. Ar  valgysime mėsos, ar ne, nėra svarbu. Svarbiausia – nesumažinti skysčių ir skaidulų", – pasakojo pašnekovas.

Kraujavimas ir iškritimas

Pagrindiniai du hemorojaus simptomai – kraujavimas iš išeinamosios angos ir hemorojinių mazgų iškritimas. Apie hemorojų gydytojai sako: jei žmogus nejaučia jokių simptomų, vadinasi, jis neserga. "Juk turėti didesnę ar mažesnę ranką ar koją nėra liga. Blogai, kai ranka nesilanksto, koją skauda ar panašiai. Kalbant apie hemorojų panašiai. Hemorojaus mazgų padidėjimas nėra priežastis pulti juos gydyti", – tikino proktologas.

Medikai pabrėžia, kad net ir tuo atveju, kai hemorojaus mazgai iškritę, nėra reikalo visada hemorojų gydyti šalinimo būdu. "Hemorojaus gydymo tikslas – kad žmogus nejaustų simptomų. Į tai ir reikia orientuotis. Jeigu požymis yra kraujavimas, tai ir reikia gydyti, jei požymis yra mazgų iškritimas tuštinantis ar nuolatos, būtent tai gydoma", – dėl to, pasak profesoriaus, hemorojui gydyti nėra vieno gero gydymo metodo. Kiekvienu atveju turi būti taikomasi būtent į tuos požymius, kuriuos žmogus jaučia.

Priklausomai nuo to, kiek išangės kanalo kraujagyslės yra pabrinkusios ir išvešėjusios, skiriamos keturios hemorojaus stadijos. Pirmos stadijos mazgų nereikia operuoti. Juos galima gydyti dieta (kaip tuštinimąsi reguliuojančiu veiksniu), vidurius minkštinančiais vaistais.

"Žmonėms, kuriems mazgai išlenda, reikia rimtesnio gydymo. Šioje stadijoje dažniausiai naudojamos vadinamosios invazinės neoperacinės procedūros. Jų yra visas sąrašas, bet populiariausia ir laiko išbandymą atlaikiusi yra hemorojinių mazgų perspaudimas guminiais žiedais. Tai nėra naujas metodas, bet gana pigus ir labai efektyvus", – įvertino A.Tamelis.

Hemorojaus gydymo tikslas – kad žmogus nejaustų simptomų. Į tai ir reikia orientuotis. Jeigu požymis yra kraujavimas, tai ir reikia gydyti, jei požymis yra mazgų iškritimas tuštinantis ar nuolatos, būtent tai gydoma.

Pasak profesoriaus, naujesni būdai – gydyti lazeriu, ultragarsu – nėra efektyvesni už perspaudimą guminiais žiedais. "Jie yra truputį patogesni kai kuriais atvejais. Be to, žiūrint, ką mes pasirinksime vertinimo skale. Nes būna tokių žmonių, kuriems svarbiausia – kad neskaudėtų procedūros metu, o ar išnyks visi simptomai, nėra taip svarbu. O kitas galvoja: jau geriau pakentėsiu, svarbiausia – kad liga nebegrįžtų. Tai pagal efektyvumą perrišimas guminiais žiedais yra efektyviausias neoperacinis būdas. Lazeris ar persiuvimas naudojant ultragarsą – pusiau operaciniai metodai, tačiau ypatingo proveržio gydant jie nepadarė", – pasakojo gydytojas.

Hemorojaus gydymas lazeriu yra brangus, be to, nekompensuojamas iš ligonių kasų. "Gydymas lazeriu populiarėja, tačiau jis dar nėra labai populiarus. Klinikose mes tokio lazerio neturime, tačiau planuojame greitai turėti", – pasakojo A.Tamelis.

Hemorojaus gydymas lazeriu labiau paplitęs privačiose gydymo įstaigose. Jis dažniau naudojamas ikioperaciniam gydymui. Be to, jis yra sudėtingesnis nei perspaudimas guminiais žiedais, kurį galima atlikti poliklinikoje. Hemorojaus gydymą lazeriu galima atlikti tik operacinėje.

Kad susiformuotų randai

Visų neoperacinių invazinių gydymo būdų tikslas yra vienas – sukelti uždegimą hemorojiniuose mazguose. "Siekiama, kad gyjant po uždegimo susiformuotų randas, jis tą mazgą sukietintų, neleistų jam slankioti ir tas mazgelis būtų savo vietoje tarsi priklijuotas. Vis dėlto problema ta, kad randas nesusiformuoja labai tiksliai: vienam žmogui labiau randėja, kitam – mažiau. Jei žmogui sukelsime randėjimo procesą ir surandės visa išeinamoji anga, bus katastrofa, – siekdami išvengti neigiamų padarinių, pasak profesoriaus, medikai dirba labai atsargiai. – Tačiau kartais taip sukeliame tik labai labai mažą gydomąjį efektą – nedidelį randėjimo procesą."

Taip, A.Tamelio žodžiais, išnaudojamas ne visas šių gydomųjų procedūrų efektyvumas.

Guminiais žiedais taip pat suformuojamas randas. "Principas paprastas. Tie guminiai žiedai yra kokių 2 mm skersmens. Žiedą ištempiame, sučiumpame mazgo audinį ir jį užspaudžiame, užveržiame. Užspaudimo poveikis yra dvejopas. Pirma, užspausta vieta netenka kraujotakos, nekrotizuoja (miršta) ir pasišalina. Taip dalį audinio pašaliname. Kai tas audinys nukrenta, susidaro žaizdelė, gyjanti randėjant. Dėl to guminių žiedų efektyvumas didžiausias: jie ne tik suformuoja randą, bet ir pašalina šiek tiek audinio. Atliekant šias procedūras šiek tiek daugiau nemalonių pojūčių nei su lazeriu, bet pasiekiamas geresnis gydomasis efektas."

Užspaudus guminius žiedus, tą pačią, kartais ir kitą dieną pacientai jaučia nemalonius pojūčius, skausmą, tačiau paskui skausmas praeina, o rezultatas – akivaizdus.

Renkasi pastovėti

Pasiteiravus, ar anekdotinė situacija, kad hemorojumi sergantis žmogus negali prisėsti, atitinka realybę, Chirurgijos klinikos vadovas atsakė: "Kartais taip iš tiesų yra. Pasitaiko, kad pamačius pacientą iš karto aišku: jis turi problemų dėl hemorojaus – tai matyti iš eisenos. Be to,  yra didelių komplikacijų: kartais, jeigu didelis mazgas iškrenta, jis įstringa ir jame prasideda uždegimas. Tas mazgas tampa skausmingas, žmogui sunku pajudėti. Žmogus tada aiškiai jaučia, kad yra bėda – kietas, skausmingas mazgas. Toks žmogus ir vaikščioja kitaip, ir, jei gali, renkasi pastovėti, o ne atsisėsti." Tačiau, anot pašnekovo, tokių atvejų pasitaiko retai.

"Priminsiu, kad skausmas, sergant hemorojumi, juntamas tik tada, jei mazgas įstringa ir atsiranda komplikacijų. O jei komplikacijų nėra, kraujuojantys iškrentantys mazgai skausmo nesukelia", – paaiškino A.Tamelis.

123rf.com nuotr.

Auglių simptomai panašūs

Ar hemorojus susijęs su storosios žarnos vėžiu? "Ne, – sako profesorius. – Hemorojus nėra nei vėžio priežastis, nei padarinys. Tačiau didžiausias hemorojaus pavojus yra tas, kad jo požymiai gali maskuoti kitas ligas. Kai mes diagnozuojame hemorojaus ligą, mums reikia įrodyti, kad tai, ką žmogus jaučia, yra būtent dėl hemorojinių mazgų. Nes šalia, už kelių centimetrų nuo jų, gali būti auglys, kurio simptomai labai panašūs. Ir tada, kai žmogus numoja ranka į simptomus: ai, čia tik hemorojus, jis pralaukia momentą, kai auglį galima diagnozuoti ir pašalinti ankstyvojoje stadijoje. Kol jis taip galvoja, auglys užauga didelis. "

Kada dėl hemorojaus reikėtų kreiptis į gydytojus? A.Tamelis ragina nedelsti: "Jei žmogus ką nors negero jaučia ir reikia kreiptis į gydytojus. Ką jis jaučia ir kodėl – čia jau gydytojo pareiga išsiaiškinti. Ar tai hemorojus, ar ne, ar auglys, ar tik jo įtarimas, ar reikia auglio ieškoti, ar ne. O jei nėra kraujavimo ar mazgų iškritimo, reikia kreiptis, jeigu kažkas keičiasi. Jei tuštinimosi įpročiai arba režimas keičiasi, jei jau ne pirmas mėnuo kažkas vyksta truputį kitaip nei paprastai, reikia kreiptis į gydytojus."

Medikai pastebi, kad organizme prasidėjus nepageidaujamiems pokyčiams, žmonės nepuola iš karto pas gydytojus. "Pirmą mėnesį žmogus paprastai svarsto, galvoja: ar tikrai kažkas pasikeitė? Antrą mėnesį jau reikia pradėti ieškoti pagalbos. Nereikia laukti pusę metų ar ilgiau", – pataria profesorius.

Skiriamos keturios stadijos

Sergant hemorojumi, aplink tiesiąją žarną ir išangę esančios kraujagyslės išsiplečia, sunkesniais atvejais iškrenta mazgai, gali kilti uždegimas. Priklausomai nuo to, kiek išangės kanalo kraujagyslės yra pabrinkusios ir išvešėjusios, skiriamos keturios hemorojaus stadijos:

1. Hemorojaus mazgai neiškrenta, tik kartais pakraujuoja. Išskyrus atsitiktinį kraujavimą, nesukelia jokių kitų simptomų.

2. Mazgai iškrenta stanginantis, bet po to iš karto sugrįžta atgal į vietą.

3. Mazgai iškrenta ne tik tuštinantis. Jie atgal negrįžta, tačiau juos galima įstumti į atgal ranka.

4. Mazgai visą laiką yra iškritę iš išeinamosios angos. Ketvirto laipsnio hemorojiniai mazgai jau nepagydomi vaistais, reikia operuoti arba taikyti kitus gydymo būdus.

Gydo lazeriu

Pastebima, kad Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centro klinikoje beveik prieš metus hemorojų pradėjus gydyti lazeriu, žmonės drąsiau kreipiasi pagalbos. Tiesa, ne visiems tinka šis gydymo metodas.

Pasak gydytojo chirurgo Žilvino Pavilionio, pacientai hemorojaus gydymą linkę atidėlioti, kol galiausiai trūksta kantrybė.

Tačiau pagaliau prisiruošus pas gydytoją, paaiškėja, kad liga įsisenėjusi ir vietoj operacijos lazeriu prireikia kur kas rimtesnės intervencijos.

Naujoji operacija – lazerinė hemoroidų plastika – atliekama, kai nustatoma II arba III laipsnio hemorojus.

Ši nauja operacija ligoninėje pradėta daryti nuo praėjusios vasaros pabaigos. Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojus chirurgus apmokė chirurgė proktologė Natalija Zaks iš Vilniaus bei lazerinės įmonės iš Lenkijos atstovai.

Tinka ne visiems

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Dienos chirurgijos centras yra vienintelė valstybinė ligoninė Lietuvoje, įsigijusi šią aparatūrą, tad pacientų sulaukiama iš visos šalies.

Kai kurie besikreipiantys pacientai, girdėję apie gydymą lazeriu, iškart pageidauja šios operacijos.

"Lazeris nėra panacėja, yra tam tikros indikacijos, o jos – gana siauros", – atkreipė dėmesį Ž.Pavilionis.

Pasak chirurgo, po apžiūros nustatomas hemorojaus laipsnis, įvertinama ilgalaikė gydymo nauda, atsižvelgiama į paciento lūkesčius.

Kai hemorojaus mazgai būna gerokai išvešėję ir siekia kone kiaušinio dydį, operacija lazeriu neduos naudos – dėl išlikusios veninės kraujotakos mazgai po kurio laiko vėl gali padidėti.

Neapsikenčia pojūčių

Pirmojo laipsnio hemorojaus požymių žmogus beveik nejaučia. Dažniausiai skundžiamasi nežymiu tempimu išangėje ir retkarčiais pasitaikančiu nedideliu kraujavimu. Tačiau šiuos negalavimus gali sukelti ir kitos sveikatos bėdos.

Kai nustatomas antrojo laipsnio hemorojus, retkarčiais gali iškristi hemorojiniai mazgai tuštinantis, stanginantis, gali varginti deginimas, kraujavimas.

Kai liga pasiekia trečiąjį laipsnį, mazgai iš tuštinimosi angos iškrenta ne tik tuštinantis, bet ir sunkiau dirbant, kosint.

Mazgai jau patys nesugrįžta atgal, juos tenka įstumti ranka. Jie sukelia skausmą, didžiulį diskomfortą. Pasirodančios gleivės erzina tarpvietės odą ir sukelia niežulį.

Sergant ketvirtojo laipsnio hemorojumi, mazgai būna nuolat iškritę, kartais net su dalimi tiesiosios žarnos. Jie būna išvešėję, dėl nuolatinio trynimosi atsiveria žaizdos.

"Ar kreiptis į gydytoją priverčia skausmas? Per daug metų žmogus įpranta prie skausmo. Pagaliau kreiptis į gydytojus priverčia kraujavimas, niežulys, pasirodančios gleivės ir išskyros – nemalonios išvešėjusio hemorojaus pasekmės", – paaiškino gydytojas chirurgas.

Galima ir nėščiosioms

I ir II laipsnio hemorojus dažniausiai gydomas konservatyviai: skiriami medikamentai, reguliuojama mityba ir tvarkomas pasituštinimas. Pacientai, kuriems nustatoma ši liga, dažniausiai skundžiasi pernelyg laisvais arba užkietėjusiais viduriais.

Šiais atvejais pacientai operuojami retai, nebent antrojo laipsnio hemorojus nepasiduoda medikamentiniam gydymui arba kelia tam tikrų nepatogumų – tada siūloma lazerinė hemoroidų plastika.

Kai nustatomas ketvirtojo laipsnio hemorojus, siūloma įprasta operacija. Po jos pacientui labiau skauda, prireikia daugiau vaistų nuo skausmo, ilgiau užtrunka gijimo procesas.

Po gydymo lazeriu nepasitaiko tokia komplikacija kaip išmatų nelaikymas, kuri galima po įprastos operacijos.

Būtent dėl šių priežasčių pacientai pageidauja kuo mažiau invazyvaus gydymo metodo.

Po lazerinės hemoroidų plastikos dauguma pacientų tą pačią ar kitą dieną grįžta namo, nesutrinka jų darbingumas. Pasitarus su akušeriu-ginekologu, šią operaciją galima atlikti nėščiosioms arba maitinančioms moterims.

Painioja su procedūromis

Ž.Pavilionis atkreipia dėmesį, kad po operacijos lazeriu rezultatas matomas ne iškart – prireikia šiek tiek laiko, kad mazgai susitrauktų.

Chirurgai taip pat pastebi tendenciją, kad pirmąją savaitę po operacijos pacientai nieko ypatingo nejaučia, tačiau antrąją savaitę gali labiau paskaudėti ir prireikti vaistų nuo skausmo.

Kartais pacientai lazerinę hemoroidų operaciją painioja su lazerio procedūromis – jų esama skirtingų. Pasak Ž.Pavilionio, lazerio procedūros, atliekamos kitose klinikose, skirtos I laipsnio kliniškai pasireiškiančiam hemorojui.

Dienos chirurgijos centro klinikoje atliekama operacija trunka apie 30–40 minučių, taikant bendrinę nejautrą.

Įprastai mažinama iki trijų didžiausių hemoroidinių mazgų. Pacientams, turintiems šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, ši operacija yra nemokama.

Atveja baimė

Ar hemorojus nepatogi liga? "Tikrai taip. Sunkiausia pacientams būna prisiruošti ateiti pas gydytoją. Net per konsultaciją jie vengia tiesiai įvardyti kamuojančias problemas. Apie jas labiau linkę pasakoti "ratais". Gal tai lemia kultūriniai ar asmeniniai dalykai? Suprantu, kad pasakoti apie tai nėra patogu", – sakė Ž.Pavilionis.

Nors dauguma pacientų linkę atidėlioti vizitą pas gydytoją, jaunesnės kartos požiūris keičiasi: pasirodžius kraujui tuštinantis, jie suskumba apsilankyti pas specialistą, baimindamiesi onkologinės ligos.

Chirurgas nuramino, kad 9 iš 10 tokių pacientų kraujavimą sukelia analinė įplėša arba hemoroidiniai mazgai.

Pacientai jaunėja

Vidutinis besikreipiančiųjų amžius būna nuo 45 iki 65 metų. Sulaukiama ir jaunesnių pacientų. Pastebima, kad sergančiųjų hemorojumi amžius vis jaunėja. Šia liga serga ir nepilnamečiai.

Norintiesiems pasitikrinti dėl hemorojaus, reikalingas šeimos gydytojo arba kito gydytojo specialisto siuntimas pas chirurgą arba abdominalinį (pilvo) chirurgą.

Prieš vizitą būtina išsivalyti tiesiąją žarną su mikroklizma – priešingu atveju apžiūra neduos naudos ir teks apsilankyti dar kartą.

Ž.Pavilionis nuramino, kad apžiūra nėra skausminga, jei liga nėra ūmi arba išvešėjusi. Pacientas gali jausti tik diskomfortą.

Hemorojaus atsiradimui ir progresavimui įtaką daro šie veiksniai:

• lėtinis vidurių užkietėjimas ar viduriavimas,

• ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas,

• nėštumas,

• antsvoris,

• dažnas sunkumų kilnojimas.

Hemorojiniai mazgai gali būti:

• vidiniai, mazgai yra tiesiojoje žarnoje, kol jie yra nedideli arba kol neprasideda jų uždegimas, gali būti visai nejuntami;

• išoriniai, matomi išangės paviršiuje.

Apie hemorojaus gydymą lazeriu

Daugelis konservatyvių hemorojaus gydymo metodų yra efektyvūs ir tinkami gydant pirmo ir antro laipsnio hemorojų, tačiau esant nerezultatyviam gydymui, atsiradus komplikacijoms ir didesnio laipsnio hemorojui, tenka gydyti vienu iš daugelio operacinių būdų, kurių rezultatai ne visada džiuginantys.

1995 m. JAV gydytojas Morinaga pasiūlė naują hemorojaus gydymo metodą, kurio esmė – kontroliuojant ultragarsu surasti ir užsiūti hemorojų maitinančias arterijas. Kraujas nustoja tekėti į hemoroidinį mazgą, ir šis apmiršta. Būtent šiuo principu buvo sugalvota panaudoti lazerį.

Lazerio išskiriamą energiją sugeria hemorojinio mazgo kraujagyslėse esantis hemoglobinas. Skirtingai nei atliekant chirurginę operaciją, kraujagyslės sulimpa, o išvešėjęs, prolabuojantis lauk hemorojinis mazgas susitraukia, surandėja ir nunyksta.

Hemorojaus gydymas lazeriu pasaulyje nėra naujiena, tačiau Lietuvoje tai pakankamai naujas metodas.

Kas yra hemorojus?

Tai būklė, kai tiesiojoje žarnoje aplink išeinamąją angą esantys kraujagysliniai audiniai (kaverniniai kūnai) išveša ir padidėja, sukeldami įvairius sveikatos sutrikimus. Kaverniniai kūnai pradeda didėti dėl juose esančių venų vožtuvų nepakankamumo ir susikaupiančio didesnio nei įprastai veninio kraujo kiekio.