„Visoje Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinutę visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia asmeniui laikų pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ligų progresavimą arba pilnai išgydyti ligą (virusinį hepatitą C)“, – teigiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro pranešime.

Anot ULAC, ŽIV infekcijai bei virusiniams hepatitams B ir C būdinga ilgai trunkanti besimptomė ligos eiga, todėl užsikrėtus ir nediagnozavus šių infekcijų, ligos progresuoja, blogėja gyvenimo kokybė bei yra rizika užkrėsti kitus asmenis patiems to nežinant.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai nustatyti 139 nauji ŽIV atvejai. Iš viso Lietuvoje iki 2021 metų registruoti 3462 ŽIV užsikrėtę asmenys.

Pažymint Pasaulinę hepatitų dieną PSO siunčia hepatitų prevencijos žinutes visuomenei, sprendimų priėmėjams ir nacionaliniams lyderiams.

PSO žinutės visuomenei

Žmonės, gyvenantys su hepatitu, negali laukti gyvybę gelbstinčio gydymo.

Tyrimai ir gydymas dėl hepatito B nėščiosioms negali laukti. Prevencijos priemonėmis galima užkirsti kelią hepatito B viruso infekcijos perdavimui iš užsikrėtusių motinų jų kūdikiams.

Naujagimiai negali laukti savo skiepo nuo hepatito B.

Žmonės, paveikti hepatito, negali laukti kol bus apsaugoti nuo stigmos ir diskriminacijos.

Bendruomenės organizacijos negali laukti didesnių investicijų.

Sprendimų priėmėjai negali laukti ir turi veikti dabar, kad hepatitų eliminavimas taptų realybe per politinę valią ir finansavimą.

PSO žinutės sprendimų priėmėjams

Virusinių hepatitų eliminavimo integravimas su kitomis sveikatos priežiūros paslaugomis negali laukti.

Hepatitų priežiūros finansavimas negali laukti.

Visų gyvybės yra svarbios – ar tai būtų maži vaikai, ar žmonės, kurie švirkščiasi narkotikus.

Trijų infekcijų – ŽIV, hepatito B ir sifilio – perdavimo iš motinos vaikui eliminavimas negali laukti.

Įrodymais pagrįstos hepatitų eliminavimo priemonės šalyse negali laukti.

Visuotinos sveikatos paslaugos visiems gyvenantiems su hepatitu negali laukti. Pradėti veikti dabar reiškia gelbėti gyvybes.

PSO žinutės nacionaliniams lyderiams

Negalima laukti nustatant nacionalinius hepatitų eliminavimo tikslus. Pasaulis be virusinių hepatitų iki 2030 m. prasideda nuo šalies.

Rūpinimasis labiausiai pažeidžiamais hepatitais sergančiais žmonėmis negali laukti. Visų gyvybės yra svarbios – ar tai būtų maži vaikai, ar žmonės, kurie švirkščiasi narkotikus ir susiduria su didesne rizika užsikrėsti hepatitais.

Nuolatinis svarbiausių hepatitų priežiūros paslaugų plėtojimas negali laukti.

Bendruomenių įtraukimas į hepatitų paslaugų teikimą negali laukti.

Sprendimų priėmėjai negali laukti ir turi veikti dabar, kad hepatitų eliminavimas taptų realybe per politinę valią ir finansavimą.

Hepatitas – kepenų uždegimas, kurį gali sukelti virusai (hepatito) bei neinfekciniai veiksniai (alkoholis, medikamentai ir pan.). PSO duomenimis, dažniausiai lėtinius hepatitus sukelia hepatito B ir C virusai. Lėtiniai B ir C hepatitai yra dažniausi kepenų cirozės, kepenų vėžio ir su jais susijusių mirčių priežastis. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje kas 30 sekundžių miršta žmogus  nuo su hepatitu susijusių ligų. Iš viso nuo hepatitų B ir C kasmet per metus pasaulyje miršta 1,1 milijonas žmonių bei kasmet užregistruojama 3 milijonai naujų atvejų. Pasauliniu mastu hepatitai – tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės.

Pasaulinėje hepatito strategijoje, kuriai pritarė visos PSO valstybės narės, nuo 2016 m.  iki 2030 m. siekiama 90 proc. sumažinti naujų hepatito infekcijos atvejų bei 65 proc. sumažinti mirčių skaičių.

Ilgametė sergamumo hepatitais dinamika Lietuvoje rodo, kad  sergamumas ūmiais hepatitais B ir C turi mažėjimo tendenciją, tačiau Lietuvoje išlieka itin aktualūs lėtinių virusinių hepatitų geresnio išaiškinamumo klausimai.

Hepatitus sukelia penkios pagrindinės hepatito viruso padermės – A, B, C, D ir E.  Nuo hepatitų A, B yra skiepai. C hepatitas yra pagydoma virusinė liga.

Per ją įvairių sričių specialistai, bendruomenės kviečiamos dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Europoje testavimo savaitės iniciatyvos vyksta du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.

ULAC stebėsenos duomenimis, pernai Lietuvoje atlikta daugiau kaip 240 tūkst. tyrimų dėl ŽIV, iš jų beveik 22 tūkst. – atrankiniai greitieji. Palyginti su 2018 metais, tokių tyrimų padaugėjo 13,8 procento.

Naujausios Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) ataskaitos duomenimis, pasaulyje 81 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų žino, kad yra užsikrėtę šia infekcija. Lietuvoje šis rodiklis siekia 83 procentus.

ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruotas 151 naujas užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejis. Per visą šios infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2019 metais) užregistruoti 3323 ŽIV atvejai.

Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams. Visoje Europoje testavimo savaitės iniciatyvos vyksta du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) ir jomis siekiama suvienyti pajėgas bendram tikslui – visuomenės  informuotumo didinimui ir tyrimų plėtrai. Rudens kampanija įprastai vyksta likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio pirmosios).

ŽIV infekcijai ir virusiniams hepatitams B ir C būdinga ilgai trunkanti besimptomė ligos eiga, todėl žmonės nejaučia simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę patys bei gali užkrėsti kitus. Laiku nediagnozavus šių infekcijų ir nepaskyrus gydymo, ligos eiga blogėja ir ilgainiui atsiranda komplikacijų. Todėl, kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), mažinant pavėluotų diagnozių skaičių, rekomenduojama kiekvienam įvertinti savo rizikos veiksnius ir kreiptis į ištyrimo vietą arba savarankiškai pasitikrinti savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse ar internetinėse parduotuvėse. Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų pirmiausia rekomenduojama:

ULAC stebėsenos duomenimis, 2019 m. Lietuvoje atlikta virš 240 tūkst. tyrimų dėl ŽIV, iš kurių beveik 22 tūkst. – atrankiniai greitieji. Tyrimų dėl ŽIV skaičius 2019 m., palyginus su 2018 m., padidėjo 13,8 procento. Per pastaruosius trejus (2017–2019) metus padaugėjo tyrimų dėl ŽIV tarp rizikos grupių asmenų. Tyrimų, atliktų asmenims pagal klinikinius požymius, skaičius minėtu laikotarpiu padidėjo 83 proc. – atitinkamai nuo 3 785 iki 6 939.

Naujausios Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) ataskaitos duomenimis, pasaulyje 81 proc. ŽIV užsikrėtusių asmenų žino, kad yra užsikrėtę šia infekcija. Lietuvoje, šis rodiklis siekia 83 procentus.

Daugiausia  užregistruota lėtinių hepatitų, t.y. daugiau kaip tris ketvirtadalius (137 atvejai, 74,5 proc.) visų šiemet registruotų hepatitų, iš kurių daugiausia lėtinio hepatito C (115) bei 20 atvejų hepatito B. Tuo tarpu pernai per visus metus iš viso užregistruota 115 susirgimų hepatitais, iš kurių dauguma B ir C hepatitai (77) bei 22 hepatito A atvejai.

ULAC duomenimis, daugiausia susirgimų lėtiniais virusiniais hepatitais nustatyta Vilniaus (57), Kauno (33) ir Telšių (11) apskrityse. Pagal lytį, daugiau nei pusė (57,7 proc., 79 atvejai) susirgimų registruota tarp vyrų, likusieji – 42,3 proc. (58 atvejai) – tarp moterų. Sergančiųjų amžiaus vidurkis – 48 metai.

„Šiemet pradėjus registruoti ir lėtines hepatitų formas neabejotinai turėsime realesnę šalies gyventojų sergamumo hepatitais situaciją, – pažymėjo ŽIV ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja gyd. Irma Čaplinskienė. – Deja, jų bus žymiai daugiau, nes tai lemia hepatito infekcijos ypatybės.“

Gydytoja primena, kad maždaug septyni iš dešimties B ir C hepatitų nepasireiškia jokiais ligos simptomais, todėl užsikrėtusieji nesikreipia į gydytojus, o patys to nežinodami gali platinti infekciją, t.y. užkrėsti kitus. Be to, per kelis dešimtmečius kepenų infekcija gali progresuoti į kepenų cirozę ar kepenų vėžį su nepalankia išeitimi.

Pasak gyd. I. Čaplinskienės, gera žinia yra ta, kad hepatitas C yra išgydomas ir gydymą kompensuoja PSDF. Todėl labai svarbu anksti nustatyti hepatito infekciją atliekant kraujo tyrimus. Šeimos gydytojas pacientui gali paskirti kepenų fermentų kraujo tyrimus ir nustačius nukrypimus gali išrašyti siuntimą tolesnei konsultacijai pas gydytoją infektologą, kuris, įvertins situaciją ir esant reikalui, skirs atitinkamą gydymą.

Labai svarbu nepamiršti paskirti hepatito B tyrimą visoms nėščiosioms. Šis tyrimas yra nemokamas – kompensuojamas PSDF lėšomis. Ankstyvas hepatitų išaiškinimas nėščiosioms, gali apsaugoti naujagimį nuo hepatito B susirgimo ir jo komplikacijų. Nuo hepatito B apsaugo skiepai, o nuo hepatito C skiepų nėra.

Dėl  virusinių hepatitų B ir C rekomenduojama pasitikrinti: jei buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 metų; jei buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros; jei dėl neaiškių priežasčių padidėję kepenų fermentai (ALT, AST); hemodializuojamiems pacientams; sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis; organų, audinių, kraujo ir komponentų donorams; asmenims po organų transplantacijos; medicinos įstaigų darbuotojams; vaikams, kurių motinos nėštumo ir gimdymo metu sirgo hepatitu; jei šeimos nariui diagnozuotas hepatitas; nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus; buvusiems įkalinimo įstaigose; turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.); infekuotiems ŽIV; visoms nėščioms.

Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus, kaip visuomenės sveikatos problemą. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.