Diktatoriui H. Habre teisti Afrikos Sąjungos įsteigtas specialusis teismas nurodė, kad nuteistasis privalės sumokėti kompensaciją išžaginimų, prievartinės vergijos ir pagrobimų aukoms.

Teismo pirmininkas iš Burkina Faso Gberdao Gustave'as Kamas (Gberdao Gustavas Kamas) nenurodė konkretaus aukų skaičiaus.

H. Habre valdymo metais (1982-1990) pagrindinė aukų advokatė Jacqueline Moudeina (Žaklin Mudeina) sakė žurnalistams, kad civilių ieškovų buvo 4 733, iš kurių 1625 buvo tiesioginės jo režimo aukos, buvusios įkalintos arba išvengusios įkalinimo.

Teismas nurodė H. Habre „sumokėti kiekvienai išžaginimo ir lytinės vergijos aukai po 20 milijonų Čado frankų (30 490 eurų). Kiekvienai savavališko sulaikymo aukai, karo belaisviams ir pabėgusiems – po 15 mln. frankų. Netiesioginėms aukoms – po 10 mln. frankų“, sakė G.G. Kamas.

„Hissene'ai Habre, šis teismas pripažįsta jus kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui, išžaginimo, prievartinės vergijos ir pagrobimo“, – paskelbė teismo pirmininkas iš Burkina Faso Gberdao Gustave'as Kamas (Gberdao Gustavas Kamas).

Buvęs diktatorius taip pat buvo pripažintas kaltu dėl moters išžaginimo.

Kaip nurodė G.G.Kamas, remiantis Khadijos Hassan Zidane (Chadidžos Hasan Zidan) liudijimu buvo nustatyti „seksualiniai santykiai be sutikimo trimis atvejais ir vienas oralinis lytinis aktas be sutikimo“, dėl kurių kaltas H.Habre.

73 metų H.Habre, kuris Čado prezidentas buvo nuo 1982-ųjų iki 1990-ųjų, atsisakė atsisakė kalbėti teisme ir pripažinti jo kompetenciją.

H.Habre teismas prasidėjo pernai liepą, Dakare įsikūrusiuose Nepaprastuosiuose Afrikos rūmuose (CAE). Šį specialų tribunolą pagal susitarimą su Senegalu įsteigė Afrikos Sąjunga (AS) ir tai yra pirmas kartas, kai valstybė dėl teisių pažeidimų teisė buvusį kitos valstybės lyderį.

„Human Rights Watch“ teisininkas Reedas Brody (Ridas Brodis), kuris pastaruosius 15 metų dirbo su aukomis, kad patrauktų H.Habre baudžiamojon atsakomybėn, sakė, kad ši istorinė byla galėtų paskatinti ir kitus imtis panašių veiksmų.

„Hissene'o Habre teismas rodo, kad aukoms įmanoma, su tvirtumu ir atkaklumu, patraukti savo diktatorių į teismą, – sekmadienį AFP sakė R.Brody. – Mes tikimės, kad kitus nukentėjusiuosius, kitus aktyvistus įkvėps tai, ką galėjo padaryti Habre aukos.“

H.Habre, kuris dažnai rengdavosi kariškais drabužiais ir kuris turi „dykumos kovotojo“ pravardę, pabėgo į Senegalą, kai jį 1990 metais nušalino dabartinis Čado prezidentas Idrissas Deby (Idrisas Debis).

Kalėjimo baisumai

Tyrėjai nustatė, kad H.Habre valdymo metais, kuriuos lydėjo įnirtingos represijos oponentų ir konkuruojančių etninių grupių atžvilgiu, buvo nužudyta mažiausiai 40 tūkst. žmonių.

Liudininkai pasakojo apie baisumus Čado kalėjimuose, kur baimę kėlusi H.Habre slaptoji policija – Dokumentacijos ir saugumo direkcija (DDS) – taikė žiaurias ir dažnai mirtinas bausmes.

Aukos būdavo kankinamos elektros šoku ir skandinamos, kai kam į akis būdavo purškiamos dujos ar genitalijos ėsdinamos prieskoniais, išgirdo teismas.

H.Habre advokatai stengėsi priversti suabejoti kaltintojų argumentu, kad jų klientas viską žinojo ir turėjo absoliučią galią DDS. Pasak advokatų, jis galėjo nežinoti apie piktnaudžiavimus kalėjimuose.

Buvęs kalinys Mahamatas Moussa (Mahamatas Musa) sakė, kad nuosprendis „kaltas“ reikštų tam tikrą paguodą daugeliui šeimų, kurios 25 metus po H.Habre nušalinimo neturi atsakymų.

„Verdiktas, proporcingas Habre įvykdytiems nusikaltimams, leis daugeliui šeimų deramai gedėti ir bus tam tikra paguoda dėl kančių, kurias patyrėme mes, buvę kaliniai“, – sakė M.Moussa vienos aukų asociacijos būstinėje Čado sostinėje Ndžamenoje.

„Tikiuosi, kad jis likusią savo gyvenimo dalį praleis kalėjime“, – pridūrė M.Moussa.

Daugiau kaip 20 metų buvęs diktatorius laisvai gyveno viename Dakaro pasiturinčiųjų priemiestyje su žmona ir vaikais, karinę uniformą išmainęs į baltus besiplaikstančius drabužius.

AS dar 2006 metų liepą paprašė Senegalo teisti H.Habre, bet šalis daug metų, valdant dabar jau buvusiam prezidentui Abdoulaye Wade (Abdulajei Vadei), vilkino procesą, nors ir buvo sudarytas susitarimas įkurti specialų teismą.

Senegalas pirmadienį ruošiasi pradėti teisti buvusį Čado diktatorių Hissene'ą Habre (Hiseną Habrė), praėjus 25 metams po to, kai jis pabėgo į šią šalį po aštuonerius metus trukusio kruvino teroro režimo valdymo.

„Afrikos Pinochetu (Pinočetu)“ pramintas Čado eksprezidentas yra laikomas suimtas Senegale nuo jo arešto 2013 metų birželį. Jis buvo suimtas savo name prabangiame Dakaro priemiestyje, kur gyveno su žmona ir vaikais.

Žmogaus teisių organizacijos nurodo, kad apie 40 tūkst. žmonių buvo nužudyti Čade 1982–1990 metais, valdant režimui, kuri žymėjo nuožmūs susidorojimai su H.Habre oponentais ir buvo vykdomos represijos prieš etnines grupes, laikomomis grėsme autoritarinio lyderio viešpatavimui šioje Vidurio Afrikos šalyje.

Daug metų Senegalo vilkintas teismo procesas taps istoriniu precedentu, nes iki šiol žiaurumais kaltinami buvę Afrikos lyderiai būdavo teisiami tik tarptautiniuose teismuose.

Senegalas ir Afrikos Sąjunga (AS) 2012 metų gruodį pasirašė sutartį, kad bus įkurtas tribunolas, nagrinėsiantis H.Habre bylą.

AS suteikė Senegalui mandatą teisti H.Habre dar 2006 metų liepą, bet Dakaras daug metų vilkino šį procesą vadovaujant ankstesniam prezidentui Abdoulaye Wade (Abdulajei Vadei), kuris pralaimėjo rinkimus 2012 metais.

H.Habre taip pat siekiama teisti Belgijoje, kuri jį kaltina karino nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Trys iš Čado kilę Belgijos piliečiai 2000 metais pateikė ieškinį, skųsdamiesi dėl nepagrįstų areštų, masinių žudymų ir kankinimų.

A.Wade įpėdinis Macky Sallas (Makis Salas), perėmęs prezidento postą 2012 metų balandį, atmetė galimybę išduoti H.Habre Belgijai, žadėdamas organizuoti jo teismą Senegale.

„Tai pirmasis atvejis pasaulyje – ne vien Afrikoje – kai vienos šalies, Senegalo, teismai persekioja kitos šalies, Čado, buvusį lyderį už numanomus nusikaltimus žmogaus teisėms“, – naujienų agentūrai AFP sakė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) teisininkas Reedas Brody (Ridas Brodis).

Pasak jo, tai yra pirmasis atvejis, kai Afrikoje yra pritaikoma „visuotinės jurisdikcijos“ koncepcija – kad asmuo gali būti persekiojamas dėl savo nusikaltimų, būdamas bet kur pasaulyje.

„Taigi čia daug istorinių aspektų. Tačiau man svarbiausias dalykas – kad esama gyvų likusių žmonių, kurie spaudė tai padaryti 25 metus“, – pridūrė R.Brody.

H.Habre teis Nepaprastasis Afrikos teismas, kurį Senegalas ir AS įkūrė 2013 metų vasarį. Šiai institucijai buvo suteiktas mandatas persekioti „asmenį arba asmenis“, atsakingus už tarptautiniu nusikaltimus, įvykdytus Čade per H.Habre valdymą.

Šią bylą nagrinės du teisėjai iš Senegalo ir vienas – iš Burkina Faso, kuris taip pat bus teismo pirmininkas.

Teismas pateikė kaltinimus H.Habre 2013 metų liepą ir skyrė jam ikiteisminį areštą. Tuo tarpu keturi tiriantieji teisėjai per 19 mėnesių apklausė apie 2,5 tūkst. liudininkų ir išnagrinėjo tūkstančius dokumentų.

H.Habre yra pareiškęs, kad nepripažįsta šio teismo jurisdikcijos, ir žadėjo, kad nei jis, nei jo teisininkai šiame procese nedalyvaus. Tačiau, pagal Senegalo įstatymus, jis vis tiek gali būti prievarta atvesdintas į teismą.