„Tiesioginės užsienio investicijos ir joms palanki aplinka yra vienas svarbiausių mūsų prioritetų, o Švedija yra didžiausia investuotoja. Norėčiau pakviesti Švedijos įmones dar padidinti investicijas mūsų šalyje ir atrasti naujų aukštos pridėtinės vertės sektorių, tokių kaip inžinerijos pramonės, farmacijos, medicinos įrangos gamybos, informacijos ir ryšių technologijų bei finansinių paslaugų, galimybių. Tai leis dar labiau praplėsti abipusius ekonominius ryšius, švedų verslininkams išnaudoti mūsų kvalifikuotos darbo jėgos potencialą, o mūsų žmonėms užtikrins naujas darbo vietas“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Ji pabrėžė, kad Švedija įvardijama kaip gerosios praktikos pavyzdys centralizuojant valstybės valdomas įmones, o Lietuvoje dar turime įdėti pastangų, kad efektyviau valdytume valstybės įmones, peržiūrėti joms keliamus tikslus, pagerinti jų veiklą, skaidrumą bei grąžą valstybei.

Vienas svarbiausių Lietuvos inovacijų politikos tikslų yra sutelkti visas inovacijų politikos ir finansavimo institucijas po vienu stogu, sukurti efektyvią jų finansavimo programą. Pokalbio metu buvo aptarta, kaip valstybė gali būti tarpininke tarp mokslo ir verslo, kad spartintų inovacijomis pagrįstą ekonomiką.

Lietuvos ir Švedijos ministrai aptarė projekto „Harmony Link“, planuojamos tarpvalstybinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, kuri yra labai svarbi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa dalis, įgyvendinimo eigą. Jungtis bus tiesiama Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Taip pat buvo kalbėta ir apie Lietuvos vairuotojams, dirbantiems Švedijoje, svarbią naują mokesčių mokėtojų registravimo sistemą.