„Žiūrint, kaip sureaguoja žmogaus organizmas. Aš manau, kad būna atvejų, kai iš tikro reikia. Jeigu žmogus tikrai prastai jaučiasi, kaip jis gali atlikti savo pareigas, darbe būti, jeigu jam skauda?“ – mintimis dalijosi praeivė.
„Jeigu, kaip dabar daro, kad visus dantis išrauna, tai turbūt. Kaip dirbt, jeigu 10-12 dantų išrauna iškart, tam, kad įstatytų implantus?“ – savo nuomonę išsakė vilnietis. Jis sakė, kol kas dar nėra jautęsis nedarbingas po apsilankymo pas odontologą.
„Mes, tarybinių laikų žmonės, prie tokių smulkmenų pripratę ir žinom, kad taip bus, tam pasiruoši. Be to, odontologas visada ir vaistų pasiūlo, jeigu rimtesnė paslauga. Taip, kad, net nemąsčiau tokių klausimų, niekada nepagalvojau, kad taip galėtų būti. Na, bet, mes keičiamės, europėjam, kodėl gi ne?“ – teigė moteris ir pridėjo nuogąstaujanti dėl to, ką pasakytų darbdaviai, jei po kiekvienos odontologų procedūros grįžtų su nedarbingumo pažymėjimu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
LNK žurnalistė taip pat kalbino burnos chirurgę Ievą Gendvilienę.
– Taigi, mano kalbinti praeiviai sakė, kad jie nesijaučia blogai po apsilankymo pas odontologą, o jei ir jaučiasi, suderina su darbdaviu ir šiaip pasidaro sau pusę laisvos dienos. Bet nedarbingumo pažymėjimas priklauso, tik kokiais atvejais?
– Taip, tai mes dažniausiai nedarbingumą išduodame tada, kai atliekame chirurgines intervencijas. Sakykime, protinių dantų šalinimą, kai atstatome prarastą kaulą, kai pacientas guli pas mus ligoninėj dėl uždegimo, dėl įvairių traumų patirtų. Kai, pavyzdžiui, netgi atstatinėjam implantais visą burną. Tai tokios didesnės chirurginės intervencijos, iš tiesų, reikalauja ilgesnio pooperacinio gijimo ir įvertindami paciento būklę, chirurginės procedūros apimtį, mes tą nedarbingumą galime išduoti.
– O kuriam laikui?
– Kuriam laikui, priklauso nuo situacijos. Dažniausiai mes išduodam savaitei, iki savaitės laiko. Paskui, jeigu reikia pratęsti, mes jau rekomenduojame tęstis pas šeimos gydytoją. Tačiau jeigu pacientas, pavyzdžiui, guli pas mus stacionare, tai jau išduodam, aišku, už visą pragulėtą laiką ir tada pratęsiame tiek, kad būtų pacientui irgi patogu, kad po savaitės ar kada jis jau galėtų nuvykti pas šeimos gydytoją prasitęsti.
Kaip dirbt, jeigu 10-12 dantų išrauna iškart, tam, kad įstatytų implantus?
– Ar yra buvę atvejų, kai nedarbingumo pažymėjimo prašo pacientas po dantų plombavimo?
– Ne, nėra buvę. Nesu susidūrusi. Negaliu pasakyt, kad pacientai norėtų piktnaudžiauti galimybe gauti nedarbingumą, tikrai taip nėra. Ir jie patys nėra prašantys. Dažniausiai tu atlieki operaciją ir paklausi, ar šis nedarbingumas yra reikalingas. Nes ne visi dirba sudarę tokias sąlygas su darbdaviais, kiti turi specialius draudimus, tai mes tiesiog turim tą dalyką labiau įvertinti.
– Kartais nedarbingumo pažymėjimą išrašo odontologas, kartais reikia šeimos gydytojo?
– Sudėtingas toks klausimas, dėl to, kad dažniausiai išrašo specialistas, kuris atlieka tą procedūrą. Išskyrus tam tikrus atvejus. Nes gydytojo odontologo darbe ne taip ir dažnai reikia išrašyti tuos nedarbingumus, tai gali būti kartą per metus ar kartą per du metus. Ir tuo metu jie savaime nėra, sakykim, susidarę, pavyzdžiui, sutarties su „Sodra“, kad galėtų išduoti nedarbingumus ir tuomet nukreipia pas šeimos gydytoją pacientą. Čia tokie atvejai, kai yra uždegiminiai, staigūs atvejai. Nes dažniausiai odontologo darbe, kai yra plombavimas, gydymas kažkoks kanalų, nėra dažnai naudojimas nedarbingumas. Vis tiek nedarbingumas yra susietas su chirurgine intervencija. Po paprasto plombavimo ar po cementavimo kokio, tikėtina, kad ir neduos niekas nedarbingumo, nes nepriklauso kaip ir pacientui, nes tai yra tokia rutininė procedūra, kuri nepaveikia bendros žmogaus sisteminės būklės. Bet jeigu jau yra chirurginė intervencija, mes jau darome pjūvius, paskui teikiam ir antibiotikus, skiriam ir nuo skausmo, tikimės to sunkesnio gijimo, nes pacientams tinsta, sunku kalbėti gali būti, ypač jeigu dirba kalbantį darbą. Taip pat jeigu reikia išeiti į gryną orą, o mes rekomenduojam būti daugiau namuose. Tai tokiems pacientams nereikia abejoti, kad yra pasiūlomas tikrai nedarbingumas, bet nesiūloma tiems pacientams, kuriems yra įprastinis odontologinis gydymas.
