Interpeliacijos iniciatoriai ketina suformuluoti papildomų klausimų ministrui jų kilus po to, kai atsistatydinęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas pareiškė, kad viena traukimosi priežasčių – nesutarimai su K. Navicku.

„Valstietis“ Giedrius Surplys BNS teigė, kad sprendimą dėl klausimų ketvirtadienį priims opozicinių frakcijų seniūnai: „Jie nuspręs dėl galutinio varianto“.

Interpeliacijos rengimą inicijuojančios demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas Kaimo reikalų komiteto narys Kęstutis Mažeika sako, kad klausimų buvo virš 100, bet po antradienio ministro kalbos Seime ir premjerės patarėjo atsistatydinimo, tų klausimų kilo dar daugiau.

„Planuojame dabar jau ketvirtadienį dar susisteminti ir jau tikrai koncentruotus klausimus su parašais atiduoti“, – BNS sakė K. Mažeika. 

Jis pabrėžė, kad K. Navickui norima papildomai užduoti klausimą dėl nesutarimų su I. Jankausku ir jo teiginio, kad „esame didžiausioje žemės ūkio politikos krizėje“. Be to, klausimų kyla ir po ministro antradienio pasisakymų apie situaciją žemės ūkyje.  

Socialdemokratas Vidmantas Kanopa BNS teigė, kad klausimynas K. Navickui bus „vienas jungtinis iš dviejų variantų“: „Trumpasis pasiilgino, o ilgasis pasitrumpino. Kad labai daug problemų žemės ūkyje“.   

Pagal Seimo statutą interpeliaciją ministrams gali inicijuoti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.

Dokumentas bus įteiktas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. Ministras privalės ne vėliau kaip per dvi savaites atsakyti į interpeliacijos klausimus ir pateikti juos Seimui. Išklausius atsakymų bus sudaroma speciali komisija, kuri pasiūlys parlamentui pritarti arba nepritarti atsakymams.

Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas nepatenkinamu ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės, tai yra ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsu.

K. Navickui interpeliacijos iniciatoriai antradienį iki vakaro derino pusšimtį klausimų. Daugiausia jų susiję su krize pieno sektoriuje, reformomis ministerijos pavaldžiose įstaigose, problemomis skirtingose žemės ūkio šakose, personalijomis.  

Interpeliacijos iniciatoriai padėtį žemės ūkio sektoriuje vadina kritine ir abejoja ministro gebėjimu ją suvaldyti.

Pasak buvusio patarėjo, sprendimą lėmė ir asmeninės priežastys.  

„Darbas nuotoliu gyvenant Kėdainiuose reikalauja daug laiko ir finansų, ir šeimoje sudėtinga derinti tiek laiką, tiek ir biudžetą. Ir paskutinis lašas buvo, kad ministras taip ir nesuprato, kaip mes turėtume dirbti, kad gautųsi geri rezultatai“, – BNS sakė I. Jankauskas.

Ir paskutinis lašas buvo, kad ministras taip ir nesuprato, kaip mes turėtume dirbti, kad gautųsi geri rezultatai.

„Ypač su pieno krize, viską derinome, bet jis nuėjo lengviausiu keliu ir dėl 8 mln. eurų paramos paskirstymo sprendimą priėmė nesišnekėdamas su labai didele dalimi sektorių. Matau, kad rezultatų nebepadarysime. Nuo pat pradžių mano vienas iš pagrindinių darbų ir misijų buvo priartinti ministrą prie ūkininkų, bet kažkaip jam tas labai nesisekė, taip pat ir šį kartą įvyko“, – sakė jis.

Savo feisbuko paskyroje antradienį I. Jankauskas rašė, kad baigdamas karjerą Vyriausybėje, priėmė „vieną sudėtingiausių sprendimų per paskutinius 35 metus.

Paskutinė I. Jankausko darbo diena buvo pirmadienis. Jis BNS teigė žadantis konsultuoti žemdirbius finansų klausimais bei prisijungti prie Grūdų augintojų asociacijos, kur iki darbo Vyriausybėje buvo administracijos vadovu.

I. Jankauskas – verslo ekonomikos specialistas, yra dirbęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, prisidėjęs prie naujų finansinių produktų žemės ūkio sektoriui kūrimo, darbo patirties įgijęs Lietuvos centrinėje kreditų unijoje. Žemdirbių bendruomenėje žinomas kaip Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.

Asociacijos atstovo teigimu, iki antradienio, kai Lietuvą užklupo sniegas, ūkininkai situacija nesiskundė – nedidelis kritulių kiekis buvo sumažinęs sausros baimę.

„Reaguoti į situaciją pradėjome nuo pat ryto, iškritus sniegui. Paskambinome asociacijos nariams, kad susirinktume informaciją, kokia yra žala. Įsidienojus paaiškėjo, kad Šiaurės Lietuvoje poveikis buvo šiek tiek mažesnis, einant Pietų Lietuvos link sniego buvo daugiau. Vakaruose praktiškai visai sniego nebuvo, Plungėje buvo kruša, tai irgi šiek tiek žalos padarė“, – Eltai sakė I. Jankauskas.

Jo teigimu, pietinė šalies dalis labiausiai nukentėjo nuo gegužę pasirodžiusio sniego.

„Skaudžiausiai nukentėjo piečiau esantys rajonai, itin skaudžios pasekmės yra Marijampolės rajone, Prienuose, Kauno rajone yra tikrai nemažai žalos padaryta“, – teigė I. Jankauskas.

Kada augalas yra lūžęs, jo gyvybinės funkcijos praktiškai nebeatsistato ir toje vietoje derlius yra prarandamas.

Pasak asociacijos atstovo, rapsus ir miežius labiausiai paveikė iškritęs sniegas.

„Nuo Kėdainių ir piečiau gavome signalų, kad rapsas yra nulenktas ir daugelyje vietų lūžęs. Kada augalas yra lūžęs, jo gyvybinės funkcijos praktiškai nebeatsistato ir toje vietoje derlius yra prarandamas. Taip pat išsiaiškinome, kad labiau išdygę žieminiai miežiai buvo nulenkti ir išguldyti“, – pasakojo jis.

Kai kurie laukai gali būti itin smarkiai nukentėję.

„Preliminariai kai kurie laukai gali būti žuvę iki 70 proc. Netgi su išguldymu, sulaužymu – toks laukas produkcijos nebeduos. Kai kuriuose laukuose yra tam tikri plotai labiau nukentėję, tad žala yra tikslinama“, – teigė I. Jankauskas.

Pasak I. Jankausko, nedelsiant buvo susisiekta su draudimo bendrovėmis ir šiuo metu vertinami nuostoliai. Nemažai asociacijos narių, anot jo, savo pasėlius yra apsidraudę ir laukiama sprendimo, ar tai bus draudiminis atvejis, ar ne.

Anot jo, Lietuvos grūdų augintojų asociacija taip pat raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, kad ji „kuo greičiau įtrauktų Žemės ūkio skyrius ir jie taip pat imtųsi iniciatyvos bei kartu, bendradarbiaudami su ūkininkais, nustatytų patirtą žalą“.

Pasak jo, ūkininkų atstovai buvo susitikę su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi, su kuriuo buvo aptartos žemės ūkiui keliamos „žaliojo kurso“ grėsmės.

„Vertiname jau dabar, kad pasisekė puikiai (...) Aplankė prezidentas (Gitanas Nausėda – ELTA), atvyko mūsų 170, atvažiavo 20 latvių, belgų kažkiek buvo, (...) dar vokiečių atvykę (...). Pagrindinis tikslas yra toks, kad Lietuvos ir kitų Baltijos šalių žemdirbiams jau nuo kitų metų būtų pradedamos mokėti tiesioginės išmokos, kurios yra lygios ES vidurkiui. To mes ir reikalaujame, tai yra labai tikslus reikalavimas“, – vertindamas ketvirtadienį vykusį žemdirbių protestą Eltai sakė I. Jankauskas.

Jo teigimu, ūkininkų atstovai ketvirtadienį buvo susitikę su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu eurokomisaru V. Sinkevičiumi. Su juo, kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas, buvo aptartos „žaliojo kurso“ keliamos grėsmės.

Mes jokiais būdais nenorime pasakyti, kad „žaliasis kursas“ yra blogas, bet jis turi būti vykdomas subalansuotai, o ne kaip dabar.

„Turėjome turiningą susitikimą su eurokomisaru (Virginijumi – ELTA) Sinkevičiumi. Aptarėme žaliuosius planus, jų galimybes ir grėsmes. Pasakėme kai kurias abejones dėl netinkamos diskusijos su visuomene tą planą kuriant (...). Matosi, kad daugelis Europos šalių susidurs su iššūkiu pakeisti į žaliąjį kursą savo ekonomikas“, – aiškino jis.

„Pagrindinė grėsmė (...) – žalieji reikalavimai vienaip ar kitaip palies ūkininkavimą. (...). Tų grėsmių yra labai daug ir mes matome, kad dauguma atveju nediskutuojant su visuomene stengiamasi nueiti pačiu lengviausiu metu – „užkalti“ mokestį, kad to daryti neapsimokėtų“, – tęsė I. Jankauskas.

Kaip pavyzdį jis pateikė gyvulininkystę, kuriai, pašnekovo teigimu, numatomi papildomi mokesčiai dėl keliamos taršos.

„Mes jokiais būdais nenorime pasakyti, kad „žaliasis kursas“ yra blogas, bet jis turi būti vykdomas subalansuotai, o ne kaip dabar. (...) Apskritai šalių ūkininkai išsigandę, tikrai jis („žaliasis kursas“ – ELTA) paveiks daug ką, ir apie tai reikia diskutuoti“, – tikino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.

Ketvirtadienį Baltijos šalių žemdirbiai dalyvavo protesto akcijoje Briuselyje dėl didesnių tiesioginių išmokų pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Ūkininkai reikalauja suvienodinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių tiesiogines išmokas su Europos Sąjungos vidurkiu. Ūkininkai susirinko prieš neeilinį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą.

Nurodoma, kad nors Baltijos šalių ūkininkai gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES, jų gamybos išlaidos yra didesnės nei ES vidurkis – atitinkamai 129 proc. – Estijoje, 112 proc. – Lietuvoje ir 113 proc. – Latvijoje.

ES šiuo metu veda derybas dėl ilgalaikio 2021-2027 metų biudžeto plano, kurias sunkina antros pagal dydį ekonomikos Didžiosios Britanijos išstojimas iš bloko.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda išvyko į neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame aptariama 2021–2027 metų daugiametė finansinė programa.