Įmonė pirmadienį pranešė, jog sausį konkursą paskelbusiai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pateikė pasiūlymą. Pirmadienį yra paskutinė diena potencialiems dalyviams dalyvauti aukcione – jis bus laikomas įvykusiu, jei bus gautos bent dvi paraiškos.

Iki šiol grupė deklaravo nedalyvausianti šiame konkurse, nes pernai yra laimėjusi pirmąjį.

Dabar „Ignitis renewables“ teigia dalyvauti ir antrajame aukcione nusprendusi projektą leidus įgyvendinti per aštuonerius metus.

„Tai reiškia, jog investicijų grafikas potencialiai nesutaps su pirmuoju Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko projekto įgyvendinimu ir tai sėkmės konkurse atveju sudarys finansines galimybes sėkmingai įgyvendinti abu projektus“, – pranešime sakė bendrovė.

Gruodį priimtomis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis terminas gauti būsimo parko statybos leidimą pailgintas nuo trejų iki ketverių metų, o leidimas gaminti elektrą – nuo šešerių iki aštuonerių metų.

Bendrovė teigia galinti konkurse dalyvauti viena, tačiau, anot „Ignitis renewables“ vadovo Thierry'io Aelenso (Tjerio Alenso), jį laimėjus įmonė ieškotų partnerio.

„Sėkmės konkurse atveju nedelsiant pradėsime partnerių atranką“, – pranešime sakė jis.

Sėkmės konkurse atveju nedelsiant pradėsime partnerių atranką.

 

Pirmąjį be valstybės pagalbos vystomą 700 MW galios  1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės vėjo parką  „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ – pernai laimėjo pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Jame taip pat dalyvavo Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Neptun“, pasiūliusiai minimalią 5 mln. eurų kainą.

„Ignitis renewables“ kartu su Danijos investicijų įmonės „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu taip pat laimėjo du Estijos jūrinio vėjo parko konkursus – Rygos įlankoje konsorciumas vystys  1–1,5 gigavato (GW) bendros galios „Liivi 1“ ir „Liivi 2“ projektus.

VERT 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 MW galios jūros vėjo parko Baltijos jūroje vystymo konkursą paskelbė sausį. Aukciono dalyviai registruotis ir pateikti dokumentus gai iki pirmadienio 17 val.

Tiek Energetikos ministerija, tiek rinkos dalyviai anksčiau vylėsi, kad antrajame konkurse dėl patrauklesnių jo sąlygų dalyvių konkurencija bus didesnė nei pirmajame.

Apie ketinimą dalyvauti aukcione viešai pernai rugpjūtį buvo paskelbę tik Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ atstovai – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

Sausį BNS kalbinti atsinaujinančios energetikos rinkos dalyviai bei stebėtojai neabejojo, kad konkurse turėtų dalyvauti ir pirmajame konkurse pernai simboliškai dalyvavęs „Orlen“.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.

„Prisidėdami prie ekspedicijos siekiame ne tik parodyti Baltijos jūros grožį, bet ir priminti, kad, nepriklausomai nuo to, kur gyvename ir kokia veikla užsiimame, visi kartu esame atsakingi už Baltijos jūros sveikatą. Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ komanda tiki, kad suvieniję jėgas galime prisidėti prie Baltijos jūros ekosistemų išsaugojimo. Tuo tikime ir mes – įgyvendiname žaliosios energijos projektus, skatinančius pokyčius mūsų regiono atsinaujinančiosios energijos srityje. Taip galime prisidėti prie energetikos sektoriaus dekarbonizavimo, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, inovatyvių sprendimų kūrimo ir taikymo, tvaraus augimo ir visuomenės švietimo“, – teigia už jūrinio vėjo projektą atsakinga „Ignitis Renewables“ aplinkosaugos ekspertė Agnė Lukoševičienė.

A. Lukoševičienės vertinimu, norint mažinti neigiamą poveikį Baltijos jūrai, pirmiausia reikia suprasti problemos mastą ir tikslingai taikyti priemones, atsižvelgiant į jų poveikį ekosistemai. Pašnekovė įsitikinusi, kad Baltijos jūros būklę galima žymiai pagerinti atliekant tyrimus, vertinant veiklos poveikį, geriau suprantant ekosistemą, nustatant prioritetines grėsmes ir taikant tinkamas priemones.

„Būtina keisti kiekvieno mūsų įpročius visais – verslo, valstybių ir regionų – lygiais. Baltijos jūroje susikerta daugybė interesų – turizmas, žvejyba, laivyba, išteklių gavyba, gynyba, energetika ir kt. Visas šias veiklas reikia vykdyti atsižvelgiant į aplinkos poreikius. Kuo didesnė visuomenės dalis supras, kaip mūsų veiksmai veikia jūros aplinką, tuo paprasčiau tas pokytis įvyks“, – įsitikinusi aplinkosaugos ekspertė.

Tikslas: „Ignitis Renewables“ aplinkosaugos ekspertė A. Lukoševičienė teigia: „Siekiame užtikrinti pusiausvyrą tarp švarios energijos gamybos ir gamtos apsaugos, didinti supratimą apie jūrinio vėjo energijos naudą valstybei ir visam Baltijos regionui.“ „Ignitis Renewables“ nuotr.

Siekia šviesti visuomenę ir įkvėpti žmones pokyčiams

Anot A. Lukoševičienės, svarbiausia ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ misija – skleisti žinias, šviesti visuomenę ir įkvėpti žmones pokyčiams. Specialistė pabrėžia, kad daugelis Baltijos jūros regiono gyventojų net nesuvokia, su kokio masto aplinkosauginėmis problemomis susiduria jūra, kokios to priežastys ir ilgalaikis poveikis ekologijai ir ekonomikai.

„Didindami supratimą galime įgalinti visuomenę imtis būtinų pokyčių – peržiūrėti vartojimo įpročius, atidžiau rūšiuoti, atsakingiau tręšti pasėlius ir tvarkyti nuotekas ar, pavyzdžiui, skatinti atsinaujinančiosios energijos plėtrą regione, kuri prisidės ne tik prie klimato kaitos mažinimo tikslų, bet ir bioįvairovės būklės gerinimo Baltijos jūroje“, – sako „Ignitis Renewables“ aplinkosaugos ekspertė.

Baltijos jūra ir jos unikali ekosistema yra poilsio vieta ir pragyvenimo šaltinis visoms aplink ją įsikūrusioms šalims. Pasak A. Lukoševičienės, pastaruoju metu Baltijos jūra susiduria su daugybe iššūkių – tarša, eutrofikacija, buveinių degradacija ir kitais, gilinančiais tiek aplinkosaugos, tiek ir nuo jos ekonomiškai priklausančių visuomenės grupių problemas.

„Tinkamai atliepti šiuos iššūkius reikia visų bendrų pastangų. Supratimo apie aplinką didinimas, tvarumo integravimas priimant plėtros sprendimus, energetikos sektoriaus pertvarkymas, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimas ir atsinaujinančiosios energijos skatinimas yra būtinos sąlygos siekiant įgyvendinti tiek tarptautinius, tiek ir nacionalinius klimato kaitos tikslus“, – komentuoja ekspertė.

Jūrinio vėjo elektrinių parkas – žingsnis švarios energijos link

„Ignitis Renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas – svarbus žingsnis švarios energijos link. Lietuva taps pirmąja Baltijos valstybe, gaminsiančia elektros energiją pasitelkiant vėją jūroje. A. Lukoševičienė pastebi, kad jūrinio vėjo elektrinių statyba lemia didelę atsakomybę šviesti visuomenę apie projektą. Įmonė yra įsipareigojusi kelti aktualius klausimus, susijusius su tokio pobūdžio projektų vystymu, ir taip skatinti visuomenės diskusijas.

„Mūsų tikslas – ne tik energijos gamyba. Siekiame užtikrinti pusiausvyrą tarp švarios energijos gamybos ir gamtos apsaugos, didinti supratimą apie jūrinio vėjo energijos naudą valstybei ir visam Baltijos regionui“, – akcentuoja įmonės atstovė.

A. Lukoševičienė teigia, kad net jei nėra privalomų aplinkosaugos procedūrų, visose „Ignitis Renewables“ veiklos šalyse į projektų vystymą įtraukiami vietos ekspertai, pateikiantys rekomendacijų, kokiomis priemonėmis bendrovė gali prisidėti prie vystomos teritorijos aplinkos būklės. Itin atsakingai ruošiamasi ir pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko statyboms – atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, apimantis ne tik nacionalinius reikalavimus, bet ir geriausias tarptautines praktikas.

„Įgyvendinami gamtai atsakingą verslo modelį skatinantys veiksmai ir iniciatyvos neabejotinai prisideda prie švarios ir gyvybingos aplinkos išsaugojimo. Dalydamiesi gerosiomis praktikomis ir jų rezultatais, skatiname kitus savo veikloje rasti pusiausvyrą tarp verslo ir gamtos principų“, – komentuoja aplinkosaugos ekspertė.

Elektrinių parkų poveikis aplinkai kruopščiai vertinamas

A. Lukoševičienė pažymi, kad „Ignitis Renewables“ atsakingai žiūri į savo veiklos poveikį gamtai ir įvertina priklausomybę nuo jos išteklių. Įmonė taip pat supranta gamtos pusiausvyros trapumą ir galimus didelius nuostolius, kurių gali sukelti jos pažeidimas. Išteklių atkūrimas, anot pašnekovės, gali būti brangus, sudėtingas, o kartais ir neįmanomas.

„Siekiame ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir prisidėti prie gamtos būklės gerinimo. Pavyzdžiui, saulės elektrinių parkuose stebime florą ir fauną. Dalį teritorijos paliekame natūraliai augmenijai, o parkų netveriame aklina tvora, kad gyvūnai galėtų laisvai judėti. Esant tinkamoms sąlygoms, įrengiame maitinimosi ir poilsio vietas plėšriesiems paukščiams“, – konkrečias poveikio aplinkai mažinimo priemones, taikomas „Ignitis Renewables“ objektuose, vardija pašnekovė.

Vystant vėjo elektrinių parkus, anot A. Lukoševičienės, skiriama daug dėmesio paukščiams ir glaudžiai bendradarbiaujama su ornitologais. Parko poveikis vertinamas ne tik prieš paleidžiant vėjo elektrines, bet ir joms jau veikiant. Nustačius probleminių vietų, diegiamos papildomos poveikio mažinimo priemonės.

„Tai gali būti elektrinių stabdymas ar veikiančių elektrinių skaičiaus mažinimas pagrindinėmis paukščių migracijos dienomis. Net ir pritaikius šiuos sprendimus, vienus metus atliekami papildomai stebėjimai“, – sako aplinkosaugos ekspertė ir priduria, kad „Ignitis Renewables“ vėjo parkų veikla taip pat derinama prie šikšnosparnių gyvenimo ciklo – ribojamas parkų apšvietimas, vengiama baltos šviesos.

„Ignitis Renewables“ veikia pagal gamtai atsakingo „Ignitis grupės“ verslo modelį, kurio svarbiausios aplinkosaugos kryptys įrašytos grupės strategijoje ir plane. „Ignitis grupė“ stiprina savo indėlį į Europos dekarbonizaciją ir energetinio saugumo regione užtikrinimą. Bendrovė planuoja iki 2040–2050 m. pasiekti nulinį ŠESD emisijų balansą ir jau 2030 m. padidinti žaliosios gamybos pajėgumus iki 4–5 gigavatų (GW).

Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis realiuoju laiku teiks aplinkos stebėsenos duomenis, kurie padės priimti sprendimus projektuojant visai šaliai itin svarbų energetikos projektą, o bendrovei – pasiekti savo tikslą iki 2030 m. įdiegti 700 megavatų (MW) jūros vėjo elektrinių pajėgumus – tokia galia užtikrintų iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Tam, kad turėtume tikslius duomenis apie jūrinio parko teritorijoje vyraujančius vėjo greičius ir kitus hidrometeorologinius parametrus, tokius kaip bangų aukštį, srovių kryptį ir greitį, oro ir vandens temperatūrą bei šikšnosparnių aktyvumą, mūsų partnerė „Fugro“ nuplukdė ir būsimo elektrinių parko teritorijoje jūroje pritvirtino plūdurą su specializuota įranga“, – sakė Dainius Stepanonis, „Ignitis renewables“ projektų vadovas, atsakingas už jūros tyrimus.

Pasak jo, tai itin svarbus žingsnis įgyvendinant didžiausią šiuo metu vystomą energetikos projektą šalyje. Darbams atlikti pasitelkiami pasaulinio lygio ekspertai ir aukščiausios technologijos. „Visi darbai teritorijoje bus atliekami kelias dienas, o sumontuota įranga bus palikta ir duomenys surenkami ir perduodami nuotoliniu būdu mažiausiai vienerius metus, su galimybe, esant poreikiui, tyrimus pratęsti ir ilgesniam laikotarpiui“, – pasakojo D. Stepanonis.

„Ignitis renewables“ atstovas patikslino, jog vėjo greitis matuojamas skirtinguose aukščiuose nuo 20 iki 280 metrų, vandens parametrai – iki 4 metrų gylio. Šie duomenys būtini parenkant būsimų vėjo elektrinių modelius, apskaičiuojant reikalingas investicijas, modeliuojant turbinų išdėstymą, jų eksploatavimo laikotarpį ir įsivertinant kitus svarbius aspektus. Tyrimų metų specialistams įdomiausi žiemos laikotarpio duomenys, kadangi tuo metu vėjai būna didžiausi, meteorologinės sąlygos atšiauriausios.

Planuojama, kad Lietuva bus pirmoji šalis iš visų Baltijos valstybių, kuri turės jūrinio vėjo elektrinių parką. Jam numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Būtent šie duomenys ir bus tikslinami šiame etape.

Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – 350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų. Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau ir pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti, net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.

Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko reprezentatyvią Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų apklausą. 2023 metų spalio–lapkričio mėnesiais gyvų susitikimų metu buvo apklausta 250 vyresnių nei 16 metų amžiaus Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų.

Šios apklausos duomenys taip pat atskleidžia, kad 81 proc. šių seniūnijų Klaipėdos rajono gyventojų palankiai vertina atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje.

Be to, 85 proc. respondentų mano, kad Lietuvai yra strategiškai svarbu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir visą reikalingą elektros energiją pasigaminti pačiai. Du trečdaliai (65 proc.) apklausos dalyvių yra įsitikinę, kad energijos iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių gamyba gali reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos augimo. 61 proc. mano, kad tai gali pasitarnauti vietos bendruomenės poreikiams, o 58 proc. – regiono ekonomikai.

„Apklausos duomenys atspindi pasaulines tendencijas, rodančias, kad gyventojai vis geriau supranta atsinaujinančios energetikos projektų svarbą ir juos palaiko. Tai rodo augantį gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir norą būti klimato kaitą stabdyti leidžiančių pokyčių dalimi. Atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra yra pasaulyje vykstančios energetinės transformacijos pagrindas, todėl gyventojų palaikymas vėjo ir saulės elektrinių projektams yra labai svarbus. Apklausa atskleidė, kad tokio palaikymo tarp Klaipėdos rajono Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų netrūksta“, – sakė bendrovės „Ignitis renewables“ aplinkosaugos ir leidimų vadovė Lina Žibienė.

Lina Žibienė. „Ignitis renewables“ nuotr.

Klimato kaitos savam kieme nėra

Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė plačiau komentuoja klimato kaitos žalą. „Daugelyje apklausų matome, kad klimato kaita atrodo toli, kol nepasiekia mūsų namų. Tačiau pajūrio regiono gyventojai jau šią žiemą susidūrė su ne viena ekstremalia situacija dėl potvynių. Taip pat praėjusios vasaros audros pridarė daug nuostolių įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Klimatas tampa vis ekstremalesnis ir matome, kad ir Lietuvai daroma žala yra didelė. Europos aplinkos agentūros duomenimis vien 2021 m. ji siekė 93 mln. eurų“, – teigė aplinkosaugos ekspertė.

70 proc. Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų mano, kad klimato kaita kelia grėsmę Lietuvai ir visam Baltijos regionui, tačiau tik 30 proc. respondentų galvoja, kad grėsmė kyla jų gyvenamajai teritorijai. Kitaip tariant, nemato kaip globalios problemas gali juos paveikti asmeniškai.

„Gyvų susitikimų su gyventojais metu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad Klaipėdos rajono Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojai supranta klimato kaitos keliamą grėsmę ir nėra abejingi globalioms ekologinėms problemoms. Didžioji dauguma (84 proc.) taip pat supranta, kad kiekvienas žmogus ir verslas savo veiksmais gali prisidėti prie jų sprendimo“, – sakė L. Žibienė.

Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijų gyventojų požiūris yra panašus į kitų europiečių. Praėjusių metų pabaigoje Europos mastu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta 26 Europos valstybių gyventojų apklausa parodė, kad du trečdaliai europiečių teigiamai vertina saulės ir vėjo elektrinių parkų vystymą.

„Ignitis renewables“ nuotr.

Energetikos projektai – vertė bendruomenėms

„Glaudus santykių su bendruomenėmis, kurių artimoje aplinkoje veikiame, ir nevyriausybinėmis organizacijomis palaikymas – vienas pagrindinių darnios ir atsakingos mūsų veiklos principų. Siekiame, kad mūsų statomi ir valdomi atsinaujinančios energijos projektai kurtų vertę visam regionui, vietos bendruomenėms ir verslui. Mums svarbi abipusiu pasitikėjimu grįsta partnerystė, todėl stengiamės įsiklausyti į gyventojų poreikius ir atrasti tvaraus bendradarbiavimo galimybes“, – sakė „Ignitis renewables“ specialistė.

Anot L. Žibienės, atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra ne tik yra gyvybiškai svarbi siekiant šalies ir Europos klimato tikslų bei energetinės Lietuvos nepriklausomybės, bet taip pat skatina ekonomiką, leidžia pritraukti investicijas, kurti darbo vietas, gerinti vietos infrastruktūrą ir prisideda prie regionų vystymosi.

Lietuvoje kryptingai vystomi žaliosios energetikos projektai, o žalioji energija vis dažniau pasiekia elektros energijos vartotojų namus.

Bendrovė „Ignitis renewables“ Vėžaičių ir Endriejavo seniūnijose šiuo metu atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurių metu vertinamos 40 galimų vėjo elektrinių lokacijų. Jų bendra galia galėtų siekti iki 250 megavatų (MW). Šioje Klaipėdos rajono dalyje bendrovė taip pat svarsto saulės elektrinių parko ir elektros kaupimo įrenginių įrengimą.

„Ignitis renewables“ – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Jos tikslas vystyti projektus, kurie įgalina žaliosios ir lanksčiosios gamybos plėtrą: jūrinio ir sausumos vėjo elektrines, saulės elektrines, elektros energijos konvertavimo ir kaupimo technologijas.

Į tvaresnę ateitį drauge su bendruomenėmis

„Siekiame, kad bendradarbiavimas su mūsų žaliosios energetikos parkų kaimynystėje įsikūrusiomis bendruomenėmis būtų nuolatinis ir neapsiribotų pavieniais projektais. Finansine parama savo gerbūvio, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros gerinimui kai kurios bendruomenės pasinaudoja jau ne pirmą kartą. Įgyvendindami vis daugiau visai Lietuvai svarbių žaliosios energetikos projektų, vystydami naujus vėjo ir saulės elektrinių parkus planuojame prasmingą bendradarbiavimą su vis daugiau bendruomenių ir taip prisidedame prie jų gerovės“, – sakė Emilija Musteikytė, „Ignitis renewables“ dirbanti su bendruomenėmis.

Emilija Musteikytė. „Ignitis renewables“ nuotr.

Bendruomenėms svarbūs projektai

Šalia „Ignitis renewables“ vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone esančių Pikelių bendruomenė prieš metus gautą paramą panaudojo bendruomenės namų atnaujinimui, o šiais metais įrengs išmanius saulės energija įkraunamus šviestuvus.

Bendruomenės namus parama padės susiremontuoti ir Klaipėdos rajone esančių Girkalių, šalia kurių taip pat veikia „Ignitis renewables“ vėjo jėgainių parkas, bendruomenei.

Kretingos rajono Vydmantų bendruomenė pasistatys lauko klasės kupolą bei sceną bendruomenės ir moksleivių renginiams.

Tauragės rajone viešoji įstaiga „Žaliasis regionas“ organizuos edukacinius užsiėmimus apie vėjo energetiką, o Lauksargių bendruomenė įsigis naujus tautinius kostiumus ir pagerins savo naudojamos scenos apšvietimą.

Jurbarko rajone paramos lėšos bus panaudotos naujų Dainių II kaimo bendruomenės namų statyboms. Čia vyks bendruomenės susitikimai, bendruomenei svarbios veiklos, bus organizuojami įvairūs renginiai.

„Ignitis renewables“ šiais metais pradėjo sausumos vėjo elektrinių parko Kelmės rajone statybas, tad paraiškas finansavimui galės teikti ir čia įsikūrusios bendruomenės. Įmonė planuoja statyti vėjo elektrinių parkus Jonavos, Pakruojo–Pasvalio, Klaipėdos bei Plungės rajonuose.

Paramą bendruomenėms Lietuvoje ir Lenkijoje „Ignitis renewables“ skiria nuo praėjusių metų. 2022 m. devynioms bendruomenėms iš viso skirta 86,1 tūkst. eurų. Šiemet ši suma yra kelis kartus didesnė.

„Ignitis renewables“ nuotr.

Apie „Ignitis renewables“

„Ignitis renewables“ – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Mūsų veiklos tikslas vystyti projektus, kurie leidžia gaminti elektros energiją su mažomis anglies dioksido emisijomis: jūrinio ir sausumos vėjo elektrines, saulės elektrines, elektros energijos konvertavimo ir kaupimo technologijas. Plėtodami naujus projektus, įgyvendiname strateginį „Ignitis grupės“ tikslą įgalinti žaliosios ir lanksčiosios gamybos vystymąsi bei pasiekti 4–5 GW instaliuotos žaliosios gamybos galios iki 2030 m.

Tokiam Finansų ministerijos siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Anot ministerijos, „Ignitis renewables“ 20 mln. eurų vystymo mokestį pervedė gruodį ir jeigu jos būtų išleistos kitais metais, tai padidintų viešojo sektoriaus išlaidas ir valdžios sektoriaus deficitą.

„Ignitis grupės“ atstovas Artūras Ketlerius BNS patikslino, kad vystymo mokestis buvo sumokėtas gruodžio 7 dieną, pinigai pervesti į atskirą valstybės iždo sąskaitą.

Valstybės pasiskolintos lėšos buvo naudotos gyventojų ir verslo elektros ir dujų kainų kompensacijoms. Šiemet tam panaudota 175 mln. eurų, o 2022 metais – 423 mln. eurų.

„Ignitis grupė“ su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“ laimėjo be valstybės pagalbos vystomo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos pasiūlė 20 mln. eurų mokestį valstybei.

Bendrovės teigimu, laivą maždaug 38 metrų gylyje rado Nyderlandų giluminių tyrimų bendrovės „Fugro“ geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.

„Ignitis renewables“ atstovas sako, jog laivas dabartinėse duomenų bazėse nebuvo užfiksuotas, apie jį pranešta institucijoms.

„Gavę informaciją apie rastą laivą informavome atsakingas šalies institucijas, šis radinys duomenų bazėse nebuvo fiksuojamas“, – pranešime teigė įmonės komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Nuskendęs laivas yra apie 70 metrų ilgio ir apie 6 metrų aukščio, daugiau duomenų apie jį bus gauta po papildomų istorinių ir povandeninių archeologinių tyrimų. Tikimasi, kad ši informacija bus vertingi šalies mokslo bendruomenei, istorikams.

Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Augustina Kurilienė sako, kad vėliau bus sprendžiama, ar laivą priskirti kultūros vertybėms.

„KPD planuoja minėtą laivą įrašyti į nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių. Paaiškėjus laivo datavimui, bus sprendžiama dėl jo įregistravimo į Kultūros vertybių registrą“, – pranešime sakė A. Kuriolienė.

Departamento duomenimis, šiuo metu Kultūros vertybių registre yra 19 nuskendusių laivų vietų Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje.

Klaipėdos universiteto archeologė, povandeninio paveldo ekspertė Elena Pranckėnaitė sako, jog toks radinys itin įdomus ne tik povandeninės archeologijos specialistams, paveldosaugininkams, bet ir istorikams, tyrinėjantiems Baltijos jūros laivybą. Todėl šį laivą būtina išsaugoti ir atlikti tolesnius tyrimus jo identifikavimui.

„Ignitis renewables“ teigia, kad apie 120 kv. kilometrų apimantis Baltijos jūros dugno plotas, skirtas vėjo parkui, taip išsamiai dar niekada nebuvo tirtas.

Atliekant jūros dugno tyrimus „Ignitis renewables“ taip pat bendradarbiauja su britų „Venterra Group“ specifinių inžinerinių projektų konsultantais „Gavin & Doherty Geosolutions“ bei Lietuvos įmone „Geobaltic“.

Pirmąjį vėjo parką jūroje „Ignitis renewables“ vystys kartus su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija  „Ocean Winds“. 

Jūrinio vėjo elektrinių parko projektą Lietuvoje vystys tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su strateginiu partneriu „Ocean Winds“. Tai paskelbė konkursą organizavusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) po to, kai buvo atliktas potencialių laimėtojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimas.

Baltijos jūros ekosistemos apsauga – svarbi projekto dalis

Iš vėjo pagaminta energija yra neišsenkanti ir mažina oro taršą. Tačiau viso projekto metu (planuojant, atliekant poveikio vertinimą, statant, eksploatuojant ir demontuojant) dar papildomai bus skiriamas dėmesys paukščių, jūros gyvūnų, jų buveinių ir visos Baltijos jūros ekosistemos apsaugai.

Svarbus aspektas – išlaikyti balansą tarp gamtos apsaugos ir švarios elektros energijos gamybos. Šiuo tikslu ketinama į pagalbą pasitelkti aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir tarptautinius konsultantus.

Daugiau nuosavos ir žalios elektros energijos

Skaičiuojama, kad 700 megavatų (MW) elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.

„Ignitis renewables“ vystomo jūrinio vėjo elektrinių parko dėka, išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių užtikrins mažesnę šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo.

Įmonės nuotr.

Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančiųjų šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Planuojama, kad didžiąją šių energijos išteklių dalį sudarys būtent vėjo energija. Tad šis projektas – reikšmingas žingsnis Lietuvos energetinės nepriklausomybės link.

Didžiausias šiuo metu vystomas energetinis projektas Lietuvoje

Pirmajam jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kv. km, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 37 km, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks nuo 35 iki 50, galimas maksimalus jų aukštis apie 300–350 metrų. Visi šie parametrai priklausys nuo tyrimų išvadų, poveikio aplinkai vertinimo, pasitelktų technologijų ir kitų sąlygų.

Pagal šiuo metu turimą informaciją, jūrinio vėjo elektrinių parko galia, vieta, atstumas nuo kranto ir gylis yra tinkami vėjo energetikos plėtrai ir atitinka Europoje veikiančių jūrinio vėjo elektrinių parkų projektų apimtis ir sąlygas.

Elektros energijos gamyba pasitelkiant vėją jūroje – efektyvesnė bei pastovesnė nei sausumoje. Jūroje vėjui kliūčių nesudaro natūralūs barjerai, tokie kaip medžiai, kalnai ar pastatai. Tai leidžia elektros energiją gaminti našiau ir pastoviau. Vėjas jūroje yra itin patikimas energijos šaltinis – žaliąją elektros energiją galima gaminti, net kai vėjo greitis nuo kranto atrodo nedidelis.

„Ignitis renewables“ ir partneriai per ne ilgiau nei tris mėnesius turės įsteigti bendrą įmonę Lietuvoje, kuri bus atsakinga už projekto valdymą ir įgyvendinimą. Šiai įmonei bus išduotas leidimas plėtrai ir eksploatacijai, suteikiantis teisę naudoti jūrinę teritoriją elektros energijos gamybai 41 metams.

Apie konkurso organizatorės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) oficialų patvirtinimą ketvirtadienį grupė pranešė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Pasak VERT narės Jelenos Dilienės, oficialus nugalėtojo patvirtinimas, kuriam ketvirtadienį taryba pritarė vienbalsiai, reiškia kovo pabaigoje paskelbto pirmojo jūrinio vėjo parko konkurso pabaigą.

„Taryba vienbalsiai pritarė tam, kad konkurso laimėtojais buvo paskelbtos dvi jungtinės veiklos pagrindu veikiančios įmonės – įmonė „Ignitis renewables“ ir kita įmonė – „Ocean Winds“, registruota Madride“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Dilienė.

„Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad jūrinis vėjo parkas bus didžiausias Lietuvos energetinis projektas.

„Projekto dėka išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių užtikrins mažesnę šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo“, – pranešime teigė D. Maikštėnas.

Projekto dėka išaugusi vietinės elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių užtikrins mažesnę šalies priklausomybę nuo elektros energijos importo.

 

Oficialiu konkurso laimėtoju dviejų grupių konsorciumas paskelbtas po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija rugsėjo 28 dieną leido „Ocean Winds“ vystyti pirmąjį Lietuvoje vėjo parką Baltijos jūroje. 

Skelbiama, kad per tris mėnesius nuo oficialaus laimėtojo paskelbimo – iki 2024 metų sausio vidurio – „Ignitis renewables“ ir „Ocean Winds“ Lietuvoje įkurs bendrą įmonę, kuriai bus išduotas leidimas plėtrai ir veiklai, suteikiantis teisę 41 metus naudoti Baltijos jūroje elektros gamybai naudoti jūrinę teritoriją.

Be to, „Ignitis renewables“ per 60 dienų į valstybės biudžetą turi sumokėti aukcione pasiūlytą 20 mln. eurų vystymo mokestį. 

Apie tai, kad preliminariai laimėjo be valstybės pagalbos vystomo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą, liepą paskelbė pati „Ignitis grupė“, kartu su „Ocean Winds“ už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką pasiūliusi 20 mln. eurų mokestį valstybei. 

Apie „Ocean Winds“ pasirinkimą strategine partnere jūros vėjo parkų projektams „Ignitis grupė“ paskelbė 2020 metų rugsėjį. Grupė skelbė, kad jai priklausytų 51 proc., o „Ocean Winds“ – 49 proc. akcijų parko Baltijos jūroje akcijų.

Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW.  Antrąjį tokios pat galios vėjo parko konkursą su galimybe pretenduoti į valstybės paramą ketinama paskelbti kitų metų sausį – Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę patvirtino 193 mln. eurų valstybės paramą. 

Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.