Šį klausimą Apeliacinis teismas nagrinėjo po to, kai H. Daktaras apskundė vasario mėnesį Kauno apygardos teisme priimtą jam nepalankų sprendimą.

Teismas nurodo, kad nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką nėra pakankama, H. Daktaras yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių.

„Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai“, – rašoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Nutartyje pažymima, kad tinkamas nuteistojo elgesys nėra absoliuti sąlyga, galinti lemti teismo sprendimą, ji tik sudaro prielaidas manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme.

Taip pat aptariama ir H. Daktaro socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, kad jis yra linkęs greitai veikti, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes.

Šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama.

„Nors nuteistasis teigia, kad socialinius veiksnius, kurie galėtų ateityje skatinti nusikalstamą elgesį, atpažįsta, tačiau užsiima veiklomis, kurios jam yra malonios ir naudingos. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad, nors nuteistasis geba analizuoti situacijas, privedusias jį prie teisės pažeidimų, yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių (augo tokioje aplinkoje, buvo tokie laikai ir pan.)“, –  teigiama nutartyje.

Tai jau antrasis toks teikimas, kurį H. Daktaro prašymu parengė Pravieniškių pataisos namai.

2019 metų gruodį Kauno apygardos teismas atmetė pataisos namų teikimą ir nusprendė, kad tuo metu nebuvo pagrindo švelninti H. Daktarui skirtą bausmę.

Teismas tuomet konstatavo, kad nuteistojo elgesys pataisos namuose nėra nepriekaištingas, o jis pats, net ir praėjus daugiau nei 20 metų nuo labai sunkių nusikaltimų, dėl kurių atlieka bausmę, nepripažįsta savo kaltės ir mano, kad yra nuteistas nepagrįstai griežtai.

Pernai sausio pradžioje Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino šį sprendimą ir konstatavo, kad vien tai, jog H. Daktaras jau yra atlikęs daugiau nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, nesudaro pagrindo keisti paskirtą bausmę.

Henrikas Daktaras/Vilmanto Raupelio nuotr.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, kuris jį pripažino kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993-2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.

H. Daktaro įkalinimo pradžia laikomi 2009 metai, tačiau į bausmę įskaičiuojamas ir pagal ankstesnius – Vilniaus apygardos teismo 1997 metų vasario ir 2006 metų gruodžio – nuosprendžius už grotų praleistas laikas.

2008 metų gruodį teismas buvo leidęs H. Daktarą suimti, tačiau jis pasislėpė ir tik kitų metų rudenį buvo sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto.

Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.

Šios pataisos priimtos įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Strasbūro teismas 2017 metais konstatavo, kad Lietuva pažeidžia iki gyvos galvos nuteistų asmenų teises, nesudarydama jokios realios galimybės jiems išeiti į laisvę.

Jei teismas nusprendžia įkalinimo įstaigos teikimo netenkinti, pakartotinai dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo galima kreiptis praėjus vieneriems metams.

Apeliacinio teismo nutartis yra neskundžiama.