„Prezidentas pasirašė du dekretus dėl Ilzės Liepos ir Jurijaus Kudimovo“, – ketvirtadienį BNS sakė prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.

Atimti pilietybę šiems asmenims prezidentui vasarį siūlė Pilietybės reikalų komisija.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Tuo metu apie tai, kad pilietybė turi būti atimta iš J. Kudimovo, imta kalbėti Valstybės saugumo departamentui nurodžius, jog jis Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

Departamento teigimu, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata G. Nausėda Lietuvos pilietybę yra atėmęs iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko, kuri su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

„Nors viena pusė sako, kad Kremlius išplovė mums smegenis, tai kiekvieno pasirinkimas. Man atrodo, dabar viską tiksliai suprantame, tai mūsų pamatinių vertybių priešprieša. Deja, Ukraina tapo tarsi keičiamu pinigu, man labai gaila“, – kalbėjo Lietuvos pilietybę turinti balerina I. Liepa.

„Tiek dėl viešai reiškiamo palaikymo valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir jos sąjungininkių saugumo interesams, tiek dėl tiesiogiai pačios Ilzės Liepos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumo interesams, komisija nusprendė siūlyti šalies prezidentui pripažinti Ilzę Liepą netekusia Lietuvos Respublikos pilietybės“, – šnekėjo Pilietybės reikalų komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas.

Komisija balerinai siuntė informaciją apie posėdį jos nurodytu adresu Maskvoje, bet jokio atsako negavo. Tačiau apie veiksmus, galinčius iš jos atimti pilietybę, balerina, pasak komisijos pirmininko, žino, nes apie tai neseniai kalbėjo viename interviu.

„Kuriame ji teigė: „Na, pagal viską suprantu, kad procesas dėl pilietybės yra prasidėjęs“. Ji tokį požiūrį, supratimą apie šitą procesą buvo išreiškusi. Tai visa reakcija, visas grįžtamasis ryšys iš jos“, – teigė P. Žukauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau Vilniuje kalbinti žmonės pasisakė prieš pilietybės atėmimą.

„Manau, kad davėme tai davėme, juolab, kad Ilzė Liepa garsi balerina visame pasaulyje. Dar pasididžiuoti, kad tokią turime pilietę“, – sakė moteris.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 metais. Jos mama Rusijos aktorė, o ir pati I. Liepa gimė Maskvoje.

Tuomet skelbta, kad Maskvos didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad kurį laiką šoko su Lietuvos artistu Petru Skirmantu.

Dar lapkritį LNK žinioms P. Skirmantas sakė, kad tik dabar kilęs ažiotažas dėl I. Liepos jį nustebino. Buvusios partnerės pasisakymai jį šokiravo kur kas anksčiau.

„Nuo to momento, kai aš pamačiau šį interviu, tai tiesiog šitas žmogus yra man miręs“, – šnekėjo P. Skirmantas.

P. Skirmantas, paklaustas, ar mano, kad iš I. Liepos turėtų būti atimta Lietuvos pilietybė, atsakė: „Vienareikšmiškai. Aš galvoju, kad tai turėjo būti padaryta jau anksčiau“.

Išimties tvarka anksčiau pilietybė buvo dalinama gana dosniai.

„Iš viso, nuo Nepriklausomybės atkūrimo, mūsų turimais duomenimis, išimties tvarka pilietybė buvo suteikta 811 asmenų, tačiau dalis jau yra mirę. Taigi, tas realiai esamų asmenų skaičius yra mažesnis, apie 730-750“, – nurodė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Pilietybės įstatymas, kad būtų galima atimti išimties tvarka įgytą pilietybę, pakeistas tik pernai.

Po pataisų pilietybė atimta iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvauja Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Jau kitą savaitę bus svarstoma, ar siūlyti atimti pilietybę ir iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo.

Šiuo metu išimties tvarka pilietybė suteikiama labai retai, tačiau ją galima gauti ir kitais būdais.

„Galima natūralizacijos būdu, pragyvenus tam tikrą laiką Lietuvoje, jeigu šiaip 10 metų, jei susituokus su Lietuvos piliečiu, penkerius metus. Taip pat yra galimybė atkurti Lietuvos pilietybę, jei, pavyzdžiui, protėviai buvo Lietuvos piliečiai ir pasitraukė į Vakarus arba buvo ištremti“, – aiškino Migracijos departamento direktorė.

Paskutinių kelerių metų duomenys rodo, kad neskaičiuojant Lietuvos pilietybę gavusių gimstant, daugiau žmonių pastaraisiais metais pilietybę vis dėlto įgijo nei prarado.

Didžioji dalis, po kelis tūkstančius žmonių kasmet pilietybę atkūrė, po kelis šimtus per metus ją gavo natūralizacijos būdu.

Lietuvos pilietybės netenkama arba savo noru jos atsisakius, arba įgijus kitos šalies pilietybę.

Apie tai trečiadienį pranešė komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas.

„Komisija vienbalsiai nusprendė (...) siūlyti prezidentui pripažinti Ilzę Liepą netekusia Lietuvos pilietybės“, – žurnalistams po komisijos posėdžio sakė P. Žukauskas.

Anot jo, komisija savo sprendimą grindžia Pilietybės įstatyme numatytais pagrindais, dėl viešai I. Liepos reiškiamo palaikymo „valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir sąjungininkų saugumo interesams“ ir dėl pačios balerinos keliamos grėsmės Lietuvos saugumo interesams.

Pilietybės komisijos pirmininko teigimu, asmuo, dėl kurio pilietybės netekimo sprendžiama, arba jo deleguotas advokatas turi teisę dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus.

Visgi nei I. Liepa, nei jos paskirtas atstovas nepareiškė noro dalyvauti komisijos posėdyje. P. Žukausko tvirtinimu, komisija pranešimą apie rengiamą posėdį buvo išsiuntusi prieš tris savaites pačios I. Liepos nurodytu adresu Maskvoje bei elektroniniu paštu.

Grįžtamojo ryšio ar kontakto iš jos pusės nebuvo.

„Grįžtamojo ryšio ar kontakto iš jos pusės nebuvo. (...) Jokio patvirtinimo, kad gauta, jokios oficialios reakcijos negavome. Viskas, ką galime vertinti, tai jos praėjusią savaitę paviešintas interviu Rusijos žiniasklaidai, kuriame ji teigia, kad „aš suprantu, kad Lietuvoje procesas dėl pilietybės yra prasidėjęs ir vyksta“. Tokį požiūrį ir supratimą apie procesą ji buvo išreiškusi“, – sakė komisijos pirmininkas.

„Tai visa reakcija, visas grįžtamasis ryšys iš jos“, – pridūrė jis.

Pasak P. Žukausko, komisija kitą savaitę teiks protokolą su argumentuotu siūlymu atimti pilietybę iš I. Liepos prezidentui.

„Tada bus priimtas prezidento sprendimas“, – sakė komisijos pirmininkas.

P. Žukausko teigimu, kitą savaitę prezidentui bus teikiamas ir protokolas dėl siūlymo atimti Lietuvos pilietybę iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo, dėl kurio sprendimą komisija priėmė praėjusią savaitę.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas G. Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Anksčiau rinktis į posėdį dėl šokėjos pilietybės buvo ketinama sausį, tačiau, prezidento patarėjo teigimu, „komisijos sekretoriatui gavus kontaktinę I. Liepos informaciją ir galimybę ją iš anksto informuoti apie būsimą komisijos posėdį, paaiškėjo, kad anksčiausia visų komisijos narių suderinta posėdžio data – vasario vidury“.

R. Jasiulionis taip pat pažymi, kad atsako iš I. Liepos ar jos atstovų kol kas nėra sulaukta.

Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. balandžio 17 d. dekretu. Toks sprendimas priimtas dėl to, nes Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Tačiau klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.

Lapkritį Migracijos departamentas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, siūlydamas prašyti šalies vadovo naikinti I. Liepos Lietuvos pilietybę.

Galutinius sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės priima prezidentas, atsižvelgdamas į Pilietybės komisijos išvadas.

ELTA primena, kad panašiu pagrindu rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą prezidentas Gitanas Nausėda priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacijas.

„Pilietybės komisijos posėdis numatomas sausio mėnesį, pilietė Ilzė Liepa bus pakviesta į posėdį“, – BNS informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis

Jis taip pat patvirtino, kad posėdyje bus svarstomas klausimas ir dėl J. Kudimovo.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į prezidentą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo iš I. Liepos kreipėsi lapkričio pabaigoje, dėl J. Kudimovo – rugpjūčio pabaigoje.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V. Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Lietuvos institucijų vertinimu, I. Liepa savo veiksmais ir viešais pasisakymais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams bei viešai reiškia palaikymą valstybei agresorei – Rusijai. Lietuvai pradėjus procedūrą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo, balerina pareiškė neketinanti pasikeisti.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) išvadoje Migracijos departamentui nurodė, kad I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų. Departamentas taip pat teigia, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Dėl J. Kudimovo VSD nurodė, kad verslininkas Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: jis nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, bei darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

LRT naujienų portalas yra skelbęs, kad maždaug 1997 metais atsiradęs Lietuvoje J. Kudimovas, LRT šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tų pačių metų gruodžio 16 dieną jis raštu kreipėsi į tuometį prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.

J. Kudimovas dalyvavo Rusijos valstybės kontroliuojamų įmonių valdyme, neskaidriose rinkimų kampanijų Vakarų šalyse finansavimo iš Rusijos schemose, iki šiol palaiko ryšius su Rusijoje įtakingais asmenimis, siejamais su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Anot VSD, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. balandžio 17 d. dekretu. Toks sprendimas priimtas dėl to, nes Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Tačiau klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.

Lapkritį Migracijos departamentas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, siūlydamas prašyti šalies vadovo naikinti I. Liepos Lietuvos pilietybę.

Galutinius sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos Lietuvos pilietybės priima prezidentas, atsižvelgdamas į Pilietybės komisijos išvadas.

ELTA primena, kad panašiu pagrindu rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą prezidentas Gitanas Nausėda priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacija.

„Lietuvos atsakingų institucijų vertinimu, I. Liepa savo veiksmais ir viešais pasisakymais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumo interesams bei viešai reiškia palaikymą valstybei agresorei – Rusijos Federacijai“, – nurodoma ministerijos pranešime. 

Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija (VRM), įvertinus iš kitų institucijų surinktą informaciją, nustatyta, kad I. Liepa viešai ir aktyviai palaiko Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ir neteisėtą Ukrainos teritorijų okupaciją, taip pat menkina ir smerkia Lietuvos bei jos sąjungininkių vertybes, politiką.

Taip pat pažymima, I. Liepa, prisiekdama Lietuvai, pasižadėjo būti ištikima ir laikytis Lietuvos Konstitucijos bei įstatymų, taip pat ginti šalies nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.

„Tačiau I. Liepa (...) savo veiksmais nesilaiko duotos priesaikos Lietuvos Respublikai ir, bendradarbiaudama su Lietuvos valstybei priešišku režimu, diskredituoja Lietuvos vardą bei kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams“, – teigia VRM. 

Tarnybos: I. Liepa ištikimybę deklaruoja tik Rusijai

Kaip nurodoma VRM pranešime, Migracijos departamentas dėl I. Liepos keliamos grėsmės Lietuvos saugumo interesams ir viešo palaikymo valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams išsiuntė paklausimus Valstybės saugumo departamentui (VSD), Policijos departamentui ir Užsienio reikalų ministerijai (URM).

„VSD savo atsakyme nurodė, kad  I. Liepa, neigdama ir viešai teisindama Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą, atvirai smerkia Baltijos valstybes dėl jų vykdomos politikos, kuri neatitinka Kremliaus režimo interesų. Tokiu būdu I. Liepa išreiškia akivaizdų palaikymą Rusijos Federacijos vykdomiems tarptautiniams nusikaltimams ir agresyviai užsienio politikai, keliančiai grėsmę ir Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – skelbia VRM.

VSD taip pat nurodo, kad I. Liepa yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos valstybės institucijų ar žvalgybos tarnybų, kurios vykdo veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.

Tuo metu, URM vertinimu, I. Liepos pasisakymai ir viešai skelbiama informacija socialiniuose tinkluose stiprina Rusijos režimo galias, kadangi padeda plėtoti Rusijos kaip „pasaulio išgelbėtojos“ naratyvą, niekina Vakarų pasaulį bei jo vertybes ir pabrėžtinai iškelia Rusijos kultūros viršenybę virš Vakarų pasaulio, o tai visiškai atitinka Kremliaus skleidžiamą propagandą.

„Migracijos departamento vertinimu, savo viešuose pasisakymuose I. Liepa save laiko tik Rusijos Federacijos piliete ir savo ištikimybę deklaruoja vienai šaliai – Rusijai“, – praneša VRM.

ELTA primena, kad Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. balandžio 17 d. dekretu. Toks sprendimas priimtas, mat, Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

Klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.

„Mums be galo pasisekė, nes turime tokį lyderį, kaip Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kuris tarnauja savo tėvynei, yra ištikimas savo pareigai“, – interviu teigė I. Liepa.

Panašiu pagrindu rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą prezidentas Gitanas Nausėda priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacija.

„Artimiausiu metu Migracijos departamentas, įvertinęs visą gautą informaciją, parengs ir išsiųs teikimą Vidaus reikalų ministerijai su siūlymu kreiptis į Respublikos Prezidentą dėl pilietybės netekimo“, – teigiama BNS departamento antradienį pateiktame komentare.

Migracijos departamentas anksčiau kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas įvertinti I. Liepos teiginius apie karą Ukrainoje ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Valstybės saugumo departamentas BNS patvirtino pateikęs Migracijos departamentui atsakymą, tačiau jo turinio nė viena institucija plačiau nekomentuoja.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Dėl I. Liepos pilietybės atėmimo G. Nausėda anksčiau teigė laukiantis atitinkamo Vidaus reikalų ministerijos kreipimosi ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymų.

Iniciatyvos atimti balerinos pilietybę imtasi po to, kai interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa pasmerkė Baltijos šalis už jų elgesį ir išreiškė palaikymą Rusijos prezidento V. Putino pradėtam karui Ukrainoje.

Lietuvai pradėjus procedūrą dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės atėmimo, balerina pareiškė neketinanti pasikeisti.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.

„Dabar toks laikas, kai aš negaliu nekalbėti apie tai, kad aš myliu savo šalį, kad aš palaikau savo prezidentą. Ir jei mano žodžiai Lietuvai yra įrodymas, kad reikia iš manęs atimti pilietybę, ką aš galiu padaryti? Aš juk negaliu pasikeisti. Aš manau, kad dabar laikas, kai negalima tylėti, ir aš išsakau savo poziciją“, – per spaudos konferenciją sakė I. Liepa.

Ją ketvirtadienį cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) įpareigojo Migracijos departamentą pradėti balerinos I. Liepos Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą, argumentuodama, kad jos vieši pasisakymai vertinami kaip diskredituojantys valstybę.

Migracijos departamentas savo ruožtu jau kreipėsi į kompetentingas institucijas prašydamas įvertinti I. Liepos teiginius apie karą Ukrainoje ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Anot departamento, nustačius, kad I. Liepos veiksmai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, departamentas parengs siūlymą Vidaus reikalų ministerijai kreiptis į prezidentą dėl pilietybės atėmimo.

Pagal Pilietybės įstatymą, išimties tvarka įgytos Lietuvos pilietybės asmuo netenka, jeigu jis savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos saugumo interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių, jų sąjungininkų saugumo interesams.

Vadovaudamasis šia nuostata prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos pilietybę atėmė iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvavo Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Dėl I. Liepos pilietybės atėmimo G. Nausėda laukia atitinkamo VRM kreipimosi ir Pilietybės reikalų komisijos siūlymų.

LRT televizija sekmadienį pranešė, kad interviu Rusijos žiniasklaidai Lietuvos ir Rusijos pilietybes turinti I. Liepa smerkia Baltijos šalis už jų elgesį ir palaiko Rusijos prezidento V. Putino pradėtą karą Ukrainoje.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000-aisiais. Tuomet skelbta, kad  Maskvos Didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad daugiau nei dešimtmetį šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.