Šios bibliotekos metodininkė rinkodarai ir viešiesiems ryšiams Renata Rudienė teigė, kad garbaus amžiaus žmonės ypač buvo pamėgę vasarą vykusias Interaktyvios bibliotekos edukacijas ir Girulių bibliotekos kultūrinius renginius.

"Organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai grupėse ir individualiai, kūrybinės dirbtuvės, teatro improvizacijos, kultūriniai renginiai, susitikimai su rašytojais. Čia veikia kuriančių ir kūryba besidominčių klaipėdiečių klubas, Šachmatų mėgėjų klubas, diskusijų klubas aktualiomis temomis su Vytautu Čepu, klubas "Bendraukime", rankdarbių būrelis", – sakė R. Rudienė.

Taip pat šios bibliotekos padaliniuose galima išvysti vyresnio amžiaus žmonių meno darbų parodų.

"Kauno atžalyno" padalinyje pradėjo veikti bendruomenės Maisto klubas "Kartu-skanu", kuriame mielai dalyvauja ir senjorai. Klube vyksta bendruomenės pietūs, dalijamasi sveikais, taupiais receptais, maisto eksperimentais, tausojimo paslaptimis", – pažymėjo pašnekovė.

Vyksta susitikimai su dietologais, gydytojais, miesto valdžios atstovais, rašytojais, maisto šefais.

Akcentuojama, kad sulaukusiesiems pensinio amžiaus, pateikus tai įrodantį dokumentą, pažymėjimo išdavimo kaina bibliotekoje mažinama 50 proc. (įprasta kaina – trys eurai).

Šiemet biblioteka siūlys nemažai naujų užsiėmimų, tarp kurių – nauja skaitmeninio raštingumo tema – "Nuotraukų restauravimas "Gimp" programa", bendros veiklos neįgaliesiems, improvizacijos kūrybiškumo pamokos, "Juoko joga", kūrybinės dirbtuvės.

"Veiklas vainikuos kūrybinės dirbtuvės "Klaipėdos krašto spalvos", kurių metu bus sukurta jungtinė neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus žmonių paroda "Medis gimtajam miestui", – paminėjo R. Rudienė.

Paroda bus dedikuojama Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos ir 1923 m. sukilimo šimtosioms metinėms.

Atrasti padės žemėlapis

Savaitės fone išsiskiria I.Kanto bibliotekos organizuojamas žingsnių iššūkis „Žingsniuok su knyga“. Visą savaitę klaipėdiečiai ir miesto svečiai kviečiami kuo daugiau ir intensyviau keliauti pėsčiomis. Eiti ir nepraeiti pro šalį – aplankyti Klaipėdos bibliotekas. Klausimas – kiek jų? Užsukęs į artimiausią biblioteką, dalyvis gaus Klaipėdos bibliotekų žemėlapį, kuris tikslingai padės įveikti iššūkį. Savaitės pabaigoje nugalėtojų žingsniai bus išmainyti į knygas ir išmanias apyrankes. Geriau gamtai, geriau sveikatai ir kultūrai.

I.Kanto biblioteka buria į aktualius, įdomius ir įtraukiančius Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės renginius – tvaraus pakavimo bičių vaško drobelių dirbtuves, KRATC edukaciją šeimai, knygų mainus, šlepečių nėrimo iš siūlų likučių, darbo su vilna užsiėmimus. Akcija „Bibliotekoje auga visi“ kviečia atnešti nereikalingus daigelius į biblioteką, o norintieji jų galės pasiimti, kiti daigeliai ras prieglobstį terasos darže. Taip pat vyks akcija „Padovanok bibliotekai nebereikalingą papuošalą“ – jie bus panaudoti įvairioms edukacijoms.

Akcijos ir ekskursijos

I.Simonaitytės biblioteka surengs ekologinę akciją-ekskursiją „Krašto paveldo gido“ maršrutais. Jos metu bus galima susipažinti su miesto istorija, kartu pagražinti miesto rekreacines erdves ir laimėti prizų. Bibliotekoje taip pat vyks tvaraus vartojimo akcija „Knygų lagaminų mainai“, kviečianti namų bibliotekose atrastomis perskaitytomis knygomis pasidalyti su kitais – dovanoti arba mainytis jomis su Klaipėdos skaitytojų bendruomene.

I.Simonaitytės bibliotekoje šviesų, šešėlių ir judesio teatras „Degančios žirafos“ atliks interaktyvų šviesų ir judesio performansą „Antropomorfinis kabinetas“, o Klaipėdos Jeronimo Kačinsko ir Juozo Karoso muzikos mokyklų, Eduardo Balsio menų gimnazijos, Kretingos ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklų mokiniai ir mokytojai surengs Franzo Schuberto 225-osioms gimimo metinėms skirtą koncertą „Iš praeities epochų“. Bibliotekos audiotekoje vyks pokalbis su filosofu Dominyku Karpovičiumi apie žmogiško gyvenimo užkulisius ir tvarų santykį su savimi. Miesto atminties tvarumą tyrinės ekskursija „Aš tave mylėjau, Klaipėda“, per uostamiestį vesianti rašytojos Ievos Simonaitytės pėdomis.

Pristatys naujas knygas

I.Simonaitytės bibliotekoje bus pristatyta klaipėdiečio Sigito Benečio novelių knyga „Apgaulė“, bus surengtos prof. Ruth Leiserowitz albumo „Žydai Mėmelyje“ sutiktuvės. Biblioteka lankytojus suburs į ekologiškų ir originalių knygų skirtukų gamybos dirbtuves, stalo žaidimų vakarą ir skaitymus „Muzikos ir poezijos tiltai. Ukraina–Lietuva“.

Visą Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę bus galima stebėti LRT transliuojamą žaidimą „Kas ir kodėl?“, kuriame dalyvaus pasiryžę savo jėgas išbandyti Lietuvos bibliotekų darbuotojai. Bibliotekų savaitė balandžio 29-ąją baigsis tarptautine konferencija „Tvari biblioteka“, kurią tiesiogiai bus galima stebėti internetu. Bus skaitomi pranešimai tvarumo tema kasdienybėje ir politikoje, kiekvieno galimą indėlį, atsakingą vartojimą ir ekologiją, bibliotekų patirtis ir įsipareigojimus.

Pokalbių ciklas "Jaunimas ant karštosios kėdės sodina..." nuo 2017-ųjų kviečia atvykti žymius rašytojus.

Idėja pabendrauti su rašytojais ne iš vadovėlio, o gyvai kilo patiems moksleiviams.

Pirmasis svečias, viešėjęs diskusijoje ir atsakinėjęs į jaunuolių klausimus, buvo eseistas, dramaturgas, literatūros kritikas Sigitas Parulskis.

Renginį vedė Klaipėdos "Aukuro" gimnazistės.

Kadangi moksleivių susidomėjimas tik augo, nuspręsta pakviesti ir kitų svečių.

I.Kanto bibliotekoje apsilankė Vanda Juknaitė, Daina Opolskaitė, Rūta Šepetys.

Jau tradicija tapusiame renginyje kitą savaitę dalyvaus ir šiuo metu sostinėje gyvenantis, bet Klaipėdoje studijavęs ir uostamiestį bei jo gyvenimą puikiai pažįstantis V.Morkūnas.

Susitikime bus diskutuojama apie jo parašytas ir jaunimo pamėgtas knygas: "Manekeno gimtadienis", "Reportažas iš kiaušinio", "Nekropolių šviesos" bei "Pakeleivingų stotys".

Pokalbio atmosferą kaitins moksleivių rimti, provokuojantys, žaismingi klausimai ir atviros diskusijos.

Dar visai neseniai, 2018 m. į amžinąją kelionę palydėjome istoriką, muziejininką, rašytoją marinistą, Lietuvos jūrų muziejaus kūrėją ir ilgametį jo vadovą Aloyzą Každailį. Lietuva neteko iškilios asmenybės, visą savo gyvenimą paskyrusios kultūrai ir darbams, tvirtinantiems mūsų šalies jūrinę tapatybę.

Kažkada A. Každailis prasitarė, jog džiaugtųsi paskutiniojo poilsio atgulęs prie jūros. Valia buvo išpildyta – žymusis klaipėdietis palaidotas istorinėse Kopgalio žvejų kapinaitėse, šalia tos vietos, kur ilsisi pirmojo Lietuvos jūrų kapitono Liudviko Stulpino, kuris tarpukariu kūrė Klaipėdos jūrų uostą ir jam vadovavo, palaikai. Netoli stovi A. Každailio ir bendraminčių pastangomis įkurtas Jūrų muziejus ir akvariumas, kurį vėliau papildė ir delfinariumas.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas yra pasakęs, jog A. Každailis niekada nedirbo dėl garbės ir apdovanojimų: „Įvertinimai jį pasivydavo patys. Jis gyveno tam, kad kurti ir sukurti. Simboliška, kad ir jo amžinojo poilsio vieta yra šalia L. Stulpino kapo. Tai lyg dviejų iššūkių nebijojusių giminingų sielų susitikimas“.

Prisimenantys A. Každailį mena stulbinantį veržlumą ir energiją, kuria jis įkvėpdavo aplinkinius žmones. Jis visada troško daugiau, nei buvo įmanoma, buvo vedlys ir dažniausiai pasiekdavo savo tikslą – būtent tokį A. Každailį prisimena tie, kurie viename laikmetyje su juo gyveno, dirbo, siekė tikslų, kūrė gražesnį bei stipresnį Klaipėdos miestą.

„Spalva V.Paukštelio tapyboje yra esminis dalykas. Spalvinga ją galime pavadinti ne tik todėl, kad tam tikrais periodais ji išties yra be galo spalvinga, ryški ir kontrastinga, bet pirmiausia dėl to, jog autorius atskiroms spalvoms suteikia savarankiškų, tiesiog magiškų ir net hipnotizuojančių galių. Piešinys V.Paukštelio tapyboje atlieka dvejopą funkciją: veikia kaip tam tikras plastinis karkasas, piešiniu pasakojamos verbalinės istorijos. Menininko dėmesio smaigalyje – vaikystė ir paauglystė. V.Paukštelio tapyboje dominuoja žaismė ir linksmybės, baimė ir ironija, o viską valdo paslaptis“, – taip apie parodos autoriaus paveikslus atsiliepė menotyrininkas Vidas Poškus.

Jaunosios kartos lietuvių tapytojas V.Paukštelis gimė 1983 m. Vilniuje, kur šiuo metu gyvena ir kuria. 2009–2012 m. rezidavo menininkų rezidencijoje Paryžiuje. 2018 m. įgijo tapybos bakalauro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje (VDA) ir ten pat pradėjo studijuoti tapybos magistrantūroje. 2016 m. gavo VDA Justino Vienožinskio premiją, 2017 m. – Vilniaus „Rotary“ klubo premiją. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., surengė aštuonias asmenines parodas, savo paveikslus eksponavo jungtinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus Vilniuje bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.

Savivaldybės viešajai bibliotekai oficialiai skirtas garsaus filosofo vardas.

Miesto tarybai pritarus, Turgaus gatvėje ketinama įkurti filosofinės minties centrą, kuriame būtų kaupiama filosofinė literatūra ir duomenų bazė, toliau atliekami šeimų genealoginiai tyrimai, organizuojamos konferencijos, seminarai.

Šios idėjos sumanytojai dar vasarį kreipėsi į Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską. Esą taip pasauliui bus siunčiama žinia apie Klaipėdos miestą, jo išskirtinumą ir atvirą kultūrinę partnerystę.

Be visų I.Kanto nuopelnų, akcentuojami ir jo protėvių ryšiai su Klaipėdos kraštu.

Istorinę medžiagą savo idėjai pagrįsti rinkę iniciatoriai pabrėžė, kad XVII a. Mėmelyje gyveno trys I.Kanto šeimos kartos – proseneliai, seneliai, tėvas ir dėdės. Jie buvo krikštyti, tuokėsi senojoje ir naujojoje Šv. Jono bažnyčioje, čia buvo ir palaidoti.

Teigiama, kad šeima turėjo nekilnojamojo turto abiejose Klaipėdos dalyse – senamiestyje ir Friedricho mieste.

Filosofo prosenelis, senelis ir tėvas buvo balniai, šio amato meistrai. Jų produkcija buvo labai paklausi, tad šeima neabejotinai bendravo su daugeliu klaipėdiečių bei keliautojų, vykusių vežimais ar raitomis.

Pats I.Kantas ir gimė, ir mirė Karaliaučiuje.

Manoma, jog filosofo vardas bibliotekai suteiktų daugiau reprezentacinio svorio, įstaigai atsirastų galimybių tapti turistų traukos centru, skleidžiančiu Klaipėdos paveldą ir už Lietuvos ribų.

Vis dėlto net ir toks taurus siekis turi savo kainą. Visų bibliotekos padalinių reklamai numatoma skirti apie 6 tūkst. eurų.