Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos priėmimas iš antradienio darbotvarkės išbrauktas Seimo seniūnų sueigoje.

Pataisos liestų sportininkus, atlikėjus, kūrėjus, ūkininkus, individualių įmonių savininkus bei mažųjų ir ūkinių bendrijų tikruosius narius.

Dabar individualių įmonių savininkams, mažųjų ir ūkinių bendrijų nariams „Sodros“ įmokos skaičiuojamos nuo pusės pajamų, tuo metu ūkininkams, jų partneriams bei individualia veikla besiverčiantiems asmenims – nuo 90 proc. pajamų.

Seimas antradienį per Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų svarstymą pritarė tokioms „valstiečių“ Guodos Burokienės ir Tomo Tomilino pataisoms.

Jos numato, kad nuo 2020 metų sausio „Sodros“ įmokos gyventojams, besiverčiantiems individualia veikla, pavyzdžiui, sportininkams, atlikėjams, kūrėjams, o taip pat ūkininkams, individualių įmonių savininkams bei mažųjų ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos nuo 60 proc. pajamų.

Už tai balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 18, o susilaikė 23 parlamentarai. Galutinis balsavimas Seime numatytas vėliau.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad šiuo įstatymu „atleidžiame nuo mokesčių dideles pajamas gaunantys žmones, o uždedame juos  vargšams“.

„Tai atskirtis niekaip nesumažės, ji tik padidės. (...) Jau ir taip į šitą bendrą katilą skirtingos grupės neša skirtingas įmokas, bet visi nori gauti didelę pensiją, laiku gauti išmokas. Vyriausybė bandė sulyginti įmokas, kurias mes, dirbantys pagal darbo sutartis mokame, valstybės tarnybos sektorių ir tų, kas dirba savarankiškai“, – teigė jis.  

A. Sysas priminė, kad savarankiškai dirbantys žmonės sumoka 120 mln. eurų mažiau „Sodros“ įmokų negu gauna išmokų.

„Kodėl mes taip žiūrime į kitus žmones, kuriems reikia sumokėti visas įmokas į socialinį draudimą, o kažkas gali nemokėti, gilinti tą „gyvulių ūkį“ ir toliau gauti didesnes pajamas?“ – kalbėjo jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas parlamentarams anksčiau sakė, kad Seimui nusprendus palaikyti „valstiečių“ siūlymą visiems dirbantiems savarankiškai „Sodros“ įmokas skaičiuoti nuo 60 proc. pajamų, į „Sodros“ biudžetą būtų nesurinkta 15 mln. eurų. 

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė parlamentarams priminė, kad šios netektys 2020 metų „Sodros“ pajamų nesumažins, nes poveikis dėl individualia veikla užsiimančių asmenų įmokų bazės keitimo iki 60 proc. bus tik 2021 metais, deklaravus pajamas už praėjusius metus.

Iki šiol individualių įmonių savininkams, mažųjų ir ūkinių bendrijų nariams „Sodros“ įmokos skaičiuojamos nuo pusės pajamų, tuo metu ūkininkams, jų partneriams bei individualia veikla besiverčiantiems asmenims – nuo 90 proc. pajamų.

Svarstydamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą, Seimas ketvirtadienį iš pradžių pritarė „valstietės“ Godos Burokienės pataisai, kad šiems žmonėms „Sodros“ įmokos būtų skaičiuojamos nuo 50 proc. jų pajamų. 

Už tai balsavo 60 Seimo narių, prieš – 9, o susilaikė 18. Po balsavimo opozicija pareikalavo projektą grąžinti Vyriausybei.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Rimantas Jonas Dagys pareiškė, kad dėl tokio Seimo sprendimo žmonės nesukaups pensijos.

„Dėl to 5-6 eurais per mėnesį bus sumažinama pensija šiems asmenims“, – teigė R. J. Dagys.  

Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad tokiu sprendimu didinamas „gyvulių ūkis“, o Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas stebėjosi, kad valdantieji neatsižvelgia nei į Vyriausybės, nei į komiteto siūlymus patvirtinti 90 proc. lubas.

Po šių pareiškimų Seimas persigalvojo ir po svarstymo visam projektui nepritarė: už jį buvo 12 parlamentarų, prieš – 13, susilaikė 66.

Nepritarta ir Vyriausybės siūlymui padidinti „Sodros“ įmokų iš individualios veiklos lubas nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Tokios „Sodros“ įmokų lubos dabar taikomos  samdomiems darbuotojams.  

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nepritaręs G. Burokienės siūlymui, skaičiavo, kad dėl jo „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų pajamos sumažėtų 31 mln. eurų, o motinystės draudimo deficitas išaugtų 2,7 mln. eurų.

Įmokų tarifai nuo 2019 metų keičiasi, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos, todėl darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto.

Įmokų sujungimas – tai įrankis šešėlio mažinimui darbo santykių srityje. Kai socialinio draudimo įmokos padalintos tarp darbuotojo ir darbdavio, gali susidaryti įspūdis, kad kiekviena pusė yra atsakinga už savo dalies įmokų mokėjimą, nors tai įmokos nuo vieno darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio.

Stipresnioji darbo santykių pusė gali siūlyti silpnesniajai tartis dėl oficialaus darbo užmokesčio sumažinimo mainais į „vokelį“. Taip darbuotojas praranda dalį socialinių garantijų. Sujungus darbuotojo ir darbdavio įmokas, dingsta paskata stipresniajai pusei tartis dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo „vokelyje“.

Socialinio draudimo įmokos 2019 metais bus mokamos nuo sumos, kuri ne didesnė nei 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių per metus. 2020 metais įmokų lubos sieks 84 vidutinius šalies darbo užmokesčius, 2021 metais – 60.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad 2019 metais mokestinė našta dirbantiems pagal darbo sutartį turėtų mažėti. Tai galima pasitikrinti pajamų skaičiuoklėje, kurią galima rasti www.socmin.lt ir www.finmin.lt

1 lentelė su įmokų tarifais darbo užmokesčiui pagal darbo sutartį.

Įmokų tarifai savarankiškai dirbantiems asmenims

Savarankiškai dirbantiems asmenims taip pat siūloma mažinti įmokų tarifus ir taip juos sulyginti su tarifais, kurie taikomi darbo užmokesčiui pagal darbo sutartį. Dėl šios priežasties siūloma plėsti savarankiškai dirbančių asmenų apmokestinamąją bazę iki 100 proc. pajamų ir nustatyti metines 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio įmokų lubas, kurios yra aktualios kai kurioms savarankiškai dirbančių asmenų grupėms. 43 VDU įmokų lubos po reformos iš esmės atitinka 28 VDU lubų lygmenį, kuris egzistuoja šiuo metu.

Pažymėtina, kad didžiajai daliai savarankiškai dirbančių asmenų kitais metais liks galioti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, išskyrus individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, TŪB, KŪB narius (jiems bus taikomas 20 % GPM) ir verslo liudijimų turėtojus, kurie nusiperka verslo liudijimą pagal savivaldybių nustatytus įkainius. Įprastas GPM tarifas kitais metais sieks 20 % bei 27 % pajamų daliai, viršijančiai 120 VDU per metus.

„Siūlomi pokyčiai savarankiškai dirbantiems asmenims yra iš esmės techninis pokytis, kurio reikėjo dėl to, kad po mokesčių reformos sumažėjo įmokų tarifai, o gyventojų pajamų mokestis šiai asmenų grupei su viena išimtimi išliko mažesnis. Jeigu nieko nebūtume keitę, tai būtų sudarę sąlygas plėstis vadinamajam „gyvulių ūkiui“ mokesčių sistemoje. Išplėtus mokesčių bazę daliai savarankiškai dirbančių asmenų grupių apmokestinamoji našta išlieka panaši, kitiems nežymiai išauga, dar kitiems – netgi sumažėja“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.

2 lentelė su įmokų tarifais savarankiškai dirbantiems asmenims.

Ar keisis apmokestinamoji našta?

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, apmokestinamoji našta asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir užsiimantiems individualia žemės ūkio veikla liks apytiksliai ta pati, nežymiai išaugs asmenims, kurie negauna autorinio atlyginimo arba pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos iš to paties draudėjo, taip pat mažųjų bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams, TŪB ir KŪB nariams.

Tačiau įmokų ir mokesčių našta mažės šeimynų dalyviams, ūkininkams, kurie nedeklaruoja pajamų ir verslo liudijimų turėtojams. Pažymėtina, kad Vyriausybė apsisprendė atsisakyti verslo liudijimų auklių paslaugoms, statybos darbams bei transporto priemonių remontui.

2018 m. birželio mėnesio duomenimis, individualią veiklą vykdančių asmenų Lietuvoje yra apie 68,8 tūkst., asmenų, kurie negauna autorinio atlyginimo arba pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos iš to paties draudėjo – apie 7,6 tūkst., mažųjų bendrijų narių, individualių įmonių savininkų, TŪB ir KŪB narių – 3,4 tūkst., šeimynų dalyvių – 78, individualią žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų – 8,1 tūkst.

Su verslo liudijimais dirba apie 45,9 tūkst. asmenų, iš jų apie 22 tūkst. teikia auklių paslaugas, vykdo statybos darbus ar užsiima transporto priemonių remontu.

Iš viso įmokas mokančių savarankiškai dirbančių asmenų yra apie 134 tūkst.

3 pavyzdžiai, kaip įmokas moka individualia veikla besiverčiantys asmenys, deklaruojantys 1000 ir 2000 Eur pajamų per mėnesį ir verslo liudijimų turėtojai.

"Mes dabar baigiame ruošti savo pasiūlymus dėl mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų. Labai aišku, kad mes konsoliduosime darbuotojų ir darbdavių socialinės apsaugos įmokas", - per Amerikos prekybos rūmų verslo pietus ketvirtadienį Vilniuje kalbėjo V. Šapoka.

"Tikiu, kad mes pasiūlysime parlamentui įvesti ("Sodros" įmokų - BNS) "lubas", dar mes žiūrime ir diskutuojame, kaip bendrai sumažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius, įskaitant kvalifikuotus darbuotojus", - pridūrė V. Šapoka.

Vėliau žurnalistams jis sakė, kad šiuo metu jaučiamas politinis palaikymas darbdavio ir darbuotojo "Sodros" įmokų sujungimui.

"Aš esu tikras, kad mes tikrai su tokiu pasiūlymu išeisime ir tikiu, kad šiemet tai pavyks padaryti, nes tam yra politinis palaikymas. Sistema bus skaidresnė ir aiškesnė. Tiek perkeltume bazinę pensiją iš "Sodros" į valstybės biudžetą ir kartu sumažintume bendrą mokestinę naštą su darbo santykiais susijusioje srityje", - kalbėjo finansų ministras.

Jis nenorėjo detalizuoti, kaip gali atrodyti nauja "Sodros" įmokų sistema arba kaip bus mažinami su darbo santykiais susiję mokesčiai.

Pagrindinis reformos šaltinis turėtų būti šešėlinės ekonomikos išskraidinimas.

"Bus kompleksinis sprendimas, tiek sujungiant ir išskaidrinant sistemą, tiek sumažinant bendrą mokestinę naštą. Šiuo metu darbo grupė dirba ir artimiausiu metu pasiūlymus galėsime pateikti viešai konsultacijai", - kalbėjo finansų ministras.

Pasak V. Šapokos, darbo mokesčių mažinimui kelią atvers šešėlinės ekonomikos mažinimas.

"Tikrai neturime jokių ketinimų sumažinus su darbo santykiais susijusią naštą tiesiog paimti ir lengva ranka užkrauti tą kažkam kitam. Pagrindinis reformos šaltinis turėtų būti šešėlinės ekonomikos išskraidinimas", - kalbėjo V. Šapoka.

Jis tvirtino asmeniškai palaikantis "Sodros" įmokų "lubas", bet dar nesutarta, kaip tai bus įgyvendinta.

"Aš nuosekliai pasisakau už "Sodros" lubų įdiegimą. Yra svarstomi įvairūs variantai, ar tai daryti pereinamuoju laikotarpiu, ar iškart įvedinėti tam tikro lygio. Artimiausiu metu sudėsime visus taškus", - teigė V. Šapoka.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas "valstietis" Stasys Jakeliūnas BNS taip pat teigė palaikantis idėją sujungti darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius, įskaitant "Sodros" įmokas - tai, anot jo, leistų pradėti diskusijas dėl progresinių mokesčių.

Jo nuomone, priklausomai nuo papildomai surenkamų mokesčių iš kapitalo pajamų, būtų galima mažinti darbo pajamoms taikomą gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pernai teigė Vyriausybės pasiūlytoje mokesčių pertvarkoje pasigedęs "Sodros" įmokų pokyčių -būtent darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimo.

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį teigė, jog Vyriausybė mokesčių pakeitimų pasiūlymus turėtų paruošti iki kovo vidurio.

Pernai Vyriausybė pristatė kai kurių mokesčių pakeitimus - jie buvo priimti kartu su šių metų valstybės biudžetu.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė iš dalies pritartų jos savo pavaduotojo Algirdo Syso siūlymai didinti „Sodros“ įmokas mažesnę nei minimali mėnesinė alga gaunantiems darbuotojams. Pasak L.Graužinienės, ji pritartų tuo atveju, jei papildomai apmokestinami būtų dideles pajamas gaunančių įmonių vadovai.

„Viena iš prevencinių priemonių, bet norėčiau pažymėti, kad reikėtų pasižiūrėti konkrečius atvejus ir išanalizuoti situacijas. Aš pritarčiau tiems atvejams, kada įmonių vadovai ne pradedantys, tik įsikūrusioje įmonėje (...), bet kada yra tikrai didžiulės apyvartos ir matome pagal duomenis, gauna pusę minimalaus atlyginimo, visą kitą išsimoka per dividendus, kur yra kapitalas apmokestinamas mažesniu procentu ir nuo dividendų yra mažesni mokesčiai“, - Žinių radijui trečiadienį sakė L.Graužinienė.

Pasak jos, sprendžiant dėl įmonių vadovų, formaliai dirbančių puse etato, reikia arba didinti kapitalo apmokestinimą, arba pritarti A.Syso siūlymui: „Reikia tada galvoti, arba didinti kapitalo apmokestinimą, kad nedaryti tokių žingsnių, arba kaip čia pasiūlyta“.

L.Graužinienė taip pat pabrėžė, kad kol kas ji nėra detaliai išnagrinėjusi A.Syso pasiūlymo.

A.Sysas siūlo, kad darbuotojai, gaunantys mažiau nei MMA - dirbantys ne pilnu etatu - mokėtų didesnę „Sodros“ įmoką.

Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės „Sodros“ įmokų mokėjimo avansu klausimą.

KT ketvirtadienį pranešė priėmęs Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymą ištirti, ar „Sodros“ įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos, kuriose nustatyta, kad avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos, neprieštarauja Konstitucijai.

VAAT teigimu, pagal galiojančius įstatymus individualia veikla besiverčiantiems asmenims, pasirinkusiems socialinio draudimo įmokas mokėti avansu, įmokos permokos nėra grąžinamos. Tuo tarpu pasirinkusiems įmokas mokėti kartą per metus, dėl netikslaus apskaičiavimo permokėtos įmokos yra grąžinamos.

VAAT tvirtina, kad tokia tvarka pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintus asmenų lygybės bei teisinės valstybės principus.

VAAT nagrinėjo bylą, kurioje individualia veikla užsiimantis asmuo prašė panaikinti „Sodros“ sprendimą negrąžinti socialinio draudimo įmokų permokos.