Iššūkis ar dovana?
Šventiniu laikotarpiu priverstinė atskirtis gali tapti nemenku išbandymu. Vis dėlto, psichologės Kristinos Černiauskaitės-Lohynovych teigimu, artumas – tai vidinė būsena.
Norėdami rasti laimę ir ramybę, turime susidurti su savo vidiniais demonais ir išbandymais, o karantinas tam sukuria sąlygas.
"Kartais šią būseną bandome sukurti didelėmis šventėmis, spalvinga programa, pernelyg gausiai nukrautais stalais. Tačiau, išsiskirsčius svečiams, neretai lieka ta pati tuštuma, – atkreipia dėmesį psichologė. – Šiuo požiūriu karantinas iš mūsų nieko neatėmė. Galbūt netgi priešingai – padėjo suprasti, kaip stipriai mylime ir ilgimės artimų žmonių, koks iš tiesų mums svarbus jų buvimas šalia. Taip, galbūt per šias Kalėdas negalėsime apsikabinti, bet ateityje tai darysime žymiai nuoširdžiau, daug stipriau vertindami akimirkas kartu ir jų dovanojamą džiaugsmą. Tad sakyčiau, kad artumas šiuo laikotarpiu mumyse tik didėja, jeigu jis yra tikras ir nuoširdus. Niekas jo iš mūsų neatims, kadangi artumą jaučiame galvodami apie savo mylimus žmones."
Todėl, pašnekovės nuomone, esame tiesiog priversti atsigręžti į save, savo jausmus ir vidinę būseną. Pagaliau galima ramiai sau užduoti svarbius klausimus: ar šiuo metu esu laimingas, ar gyvenu tokį gyvenimą, apie kokį svajoju?
"Šią būseną galima prilyginti savijautai po ilgo vakarėlio, kai, nurimus triukšmui, lieki vienas ir kitomis akimis iš naujo pažvelgi į save. Žinoma, tai gali būti išties skausmingas procesas. Norėdami rasti laimę ir ramybę, turime susidurti su savo vidiniais demonais ir išbandymais, o karantinas tam sukuria sąlygas", – pastebi specialistė.
Kristina Černiauskaitė-Lohynovych: Kalėdos – ne tik linksmybių ir dovanų metas. Tai ir laukimas, atleidimas, dėkingumas, ir tyli malda, kad tie, kuriuos mylime, būtų saugūs ir sveiki.
Pasak jos, linksmybės ir vidinis džiaugsmas neretai prasilenkia.
"Linksmybės – garsios, triukšmingos, o vidinis džiaugsmas yra tylus. Linksmindamiesi atsipalaiduojame, atsiduriame kažkur kitur, užsimirštame. O jausdami vidinį džiaugsmą, mes susikaupiame ir iki galo išgyvename šią akimirką, – tikina K.Černiauskaitė-Lohynovych. – Todėl drąsiai teigiu, kad pandemijos metu mes galime džiaugsmingai sutikti šventes, ypatingą dėmesį skirdami detalėms, smulkmenoms, įsiklausydami į artimo žmogaus norus, jausmus, juos atliepdami. Turime galimybę išjausti trapų savo gyvenimo grožį, gerumą, atsidavimą ir meilę tiems, kurie šalia. Tai yra didžiausia dovana. Tad karantininės šventės yra net labai prasmingos."
Svarbiausia – dėmesys
Kokiais būdais galima kompensuoti artimųjų nebuvimą šalia? Galbūt surengti virtualųjį vakarėlį? Daugiau kalbėtis telefonu?
"Ne visiems žmonėms patinka ilgi pokalbiai telefonu ar vaizdo skambučiais. Be to, bendrauti su artimaisiais reikėtų ne tik per šventes. Bent porą kartų per savaitę paskambinti ir paklausti, kaip jaučiasi mums brangus žmogus, turėtų tapti įpročiu, – pastebi psichologė. – Iš tiesų artimųjų nebuvimo šalia niekas kompensuoti negali. Tačiau yra vienas paprastas ir jau pamirštas būdas, kaip jiems parodyti ypatingą dėmesį – tai atvirukų rašymas ir siuntimas. Gauti popierinį laišką yra kur kas smagiau, nei sulaukti sveikinimo elektroniniu būdu. Tikrą laišką gali paliesti rankomis ir pasidėti šalia brangių smulkmenų. Dar geriau, jei tai jūsų paties kurtas atvirukas. O svarbiausia – nuoširdūs žodžiai, skirti tik tam asmeniui, kurį norime pasveikinti."
Pulti į depresiją galima bet kada, tai kartais netgi tampa įpročiu. Ši būsena gali būti išties patogi – tuomet nereikia nieko daryti, prisiimti jokios atsakomybės.
Pasak K.Černiauskaitės-Lohynovych, atvirukų kūrimas netgi gali tapti nauja visos šeimos tradicija, suteikianti ypatingą nuotaiką ir prasmę. Taip bus ne tik pradžiuginti brangūs žmonės, kurie gaus jūsų sveikinimus, bet ir patys su šeima jaukiai leisite laiką. Su artimaisiais taip pat galima susitarti, kad vienas kitam nusiųsite kalėdinius siuntinius, kurie bus išpakuoti tik šventinį rytą.
Vis dėlto kai kuriems vien mintis, kad per šventes nepamatys didelės dalies artimųjų, gali būti tokia depresyvi, kad neliks jokio noro švęsti apskritai. Kaip susidoroti su šiuo negatyviu mąstymu? Galbūt papuošti namai ir skambanti kalėdinė muzika šiuos žmones tik liūdins, nes primins toli esančius artimuosius? Psichologė pastebi, kad liūdesys yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tai natūrali reakcija į susiklosčiusią situaciją. Tačiau nereikėtų leisti šiai emocijai savęs valdyti.
"Pulti į depresiją galima bet kada, tai kartais netgi tampa įpročiu. Ši būsena gali būti išties patogi – tuomet nereikia nieko daryti, prisiimti jokios atsakomybės. Jeigu žmogus nori visas šventes gailėtis savęs, tai yra jo pasirinkimas. Tačiau nereikia pamiršti, kad aplinkinius tai vargins, ir vietoje užuojautos, galite susilaukti visai priešingų reakcijų, – sako K. Černiauskaitė-Lohynovych. – Susidoroti su negatyviomis mintimis visuomet padeda disciplina ir atsakomybė. Pagal krikščionių tradicijas, Kalėdos – ne tik linksmybių ir dovanų metas. Tai ir laukimas, atleidimas, dėkingumas, ir tyli malda, kad tie, kuriuos mylime, būtų saugūs ir sveiki. Tad pasitikime šventes švariuose namuose, atvira širdimi, prie savo paties dengto stalo su tais, kurie yra šalia. Nepamirškime ir tų, kurių netekome arba jie negali būti drauge su mumis."
Švęsti galima visada
Pasak K.Černiauskaitės-Lohynovych, linksmą šventę galima susikurti ir mažame šeimos rate. Tačiau svarbu iš anksto susitarti, kad visi bus tinkamai nusiteikę, stengsis vienas kitą užkrėsti gera nuotaika.
"Kadangi nereikės skirti dėmesio svečių sutikimui, kelionėms ir kitiems įprastiems Kalėdų rūpesčiams, visas mintis galėsime nukreipti į save ir šeimos narius, – pastebi ji. – Galima kiekvieno iš artimiausių žmonių paklausti, kaip jie norėtų sutikti Kalėdas, ir įgyvendinti kiekvieno pageidavimus. Tarkime, kava – tiesiai į lovą, užkandžių stalas su mėgstamais gėrimais, žaidimai su vaikais, kuriems per rūpesčius kartais nelieka laiko. Rekomenduoju bent trumpam užmiršti išmaniuosius įrenginius, saikingai vartoti alkoholį, pasipuošti, o svarbiausia – neskleisti neigiamų emocijų. Stenkitės sukurti jaukią ir ramią atmosferą. Tam tiks filmų, žaidimų, pokalbių vakaras, mėgstami patiekalai, dažnesni apkabinimai, šypsena."
Pašnekovės teigimu, norint linksmai atšvęsti, kiekvienas tikrai sugalvos, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, net ir esant blogam orui, galima surengti puikią iškylą ar žygį. Žinoma, laikantis visų saugumo reikalavimų.
"Šilta apranga, jėgų suteikiantys užkandžiai, garuojantis gėrimas ir ilgas pasivaikščiojimas po seniai matytas arba dar neaplankytas vietas... Niekas taip nepraskaidrina nuotaikos, kaip grynas oras ir mylimi žmonės šalia", – pastebi ji.
Pasak psichologės, didžiausia problema mūsų psichikai yra ne pandemija, o saiko nebuvimas. Įpratus gauti viską čia ir dabar, vis sunkiau rasti būdų save pradžiuginti.
"Ne kiekviena diena turi būti šventė, ne kiekvienos atostogos – pasaka, ne kiekvienas savaitgalis – vakarėlis. Susitelkime į dvasinius dalykus ir šalia esančių žmonių jausmus. Būkime ramesni, kantresni, daugiau duodantys ir mažiau reikalaujantys. Nepamirškime dėkoti už kiekvieną stebuklą: namus, vaikus, tėvus, darbus, sutuoktinius, šiltas lovas ir maistą ant savo stalo. Kiekviena diena taps tarsi maža šventė, kai suprasime, kiek daug mes iš tiesų turime", – šypsosi K.Černiauskaitė-Lohynovych.
Tinkamo požiūrio galia
Prisiminkime, kad tik mes patys galime sukurti gerą šventišką nuotaiką sau ir šeimos nariams.
K.Černiauskaitei-Lohynovych pritaria ir psichologė Inesa Balcevičė. Jos teigimu, tik nuo mūsų priklauso, kokias didžiąsias metų šventes sau susikursime.
"Karantino metu patiriami apribojimai daugeliui sukelia susierzinimą, pyktį, liūdesį, baimę. O šios neigiamos emocijos nulemia raminančios meilės poreikį. Jeigu šis poreikis nepatenkinamas, žmogui gali kilti nerimas, atsirasti depresijos požymių, – pastebi specialistė. – Vis dėlto švenčių metu taip trokštamą artimą kontaktą galima palaikyti ir virtualiai. Kodėl gi su artimaisiais nepasikalbėjus pasitelkus išmaniąsias technologijas?"
Pasak I.Balcevičės, labai svarbus ir paties asmens pozityvus nusiteikimas. Jei žmogus dėl susiklosčiusios situacijos nuspręs liūdėti ir savęs gailėtis, šventės linksmos tikrai nebus.
"Tinkamas savęs nuteikimas yra galinga jėga. Iš patirties žinau, kad žmones pozityviai veikia pastiprinantys žodžiai (afirmacijos). Pavyzdžiui, "Viskas bus gerai", "Aš galiu", "Man pasiseks", – tikina ji. – Svarbu tariamus žodžius kartoti garsiai, bandyti juos vizualizuoti. Mūsų emocijos yra neatsiejamos nuo fiziologinių pakitimų organizme. Kitaip sakant, išgyvenant stiprias emocijas, pakinta ir daugelio organų bei sistemų veikla, susitraukia kraujagyslės, ima dažniau plakti širdis. Mūsų smegenys atkreipia dėmesį į kūno judesius, o tai suformuoja atitinkamas emocijas. Tai vadinama grįžtamąja veido hipoteze. Jausdamos tam tikrų veido raumenų susitraukimą, smegenys interpretuoja: "Aš esu laimingas". Ir atvirkščiai – jei šypsenos raumenys nesusitraukia, tai smegenims signalizuoja, kad žmogus nėra laimingas. Todėl jausdamiesi prislėgti prisiverskite nusišypsoti. Prisiminkime, kad tik mes patys galime sukurti gerą šventišką nuotaiką sau ir šeimos nariams."
Inesa Balcevičė: mūsų emocijos yra neatsiejamos nuo fiziologinių pakitimų organizme. Kitaip sakant, išgyvenant stiprias emocijas, pakinta ir daugelio organų bei sistemų veikla.
I.Balcevičė pastebi, kad karantiną dalis žmonių sugebėjo suvokti ne kaip problemą, bet naują galimybę. Kodėl taip nepasielgus ir per šventes?
"Nebūtina švęsti Kalėdų kartu, kad galėtume vienas kitam parodyti dėmesį. Artimiesiems išsiųskite kalėdinius siuntinius, pasikalbėkite telefonu, surenkite virtualųjį vakarėlį. Net jei švenčiate tik dviese ar trise, galima sugalvoti įvairių pramogų. Kartu gaminkite maistą, žaiskite žaidimus, nustebinkite vienas kitą mažomis staigmenėlėmis. Sukurti šventišką nuotaiką padės ne tik vidinis nusiteikimas, bet ir paprastos idėjos. Tarkime, pačių kurtais žaisliukais papuošti namai, maloniai kvepiančios žvakės, šventiniai drabužiai, mėgstami patiekalai, patinkanti muzika. Tokios ekstremalios situacijos, kaip karantinas, žmones tiesiog priverčia lavinti fantaziją. To ir palinkėčiau", – šypsosi pašnekovė.
Kaip karantinines Kalėdas paversti nepamirštamomis
• Surenkite virtualųjį vakarėlį su artimaisiais, kurių negalite pamatyti gyvai. Sugalvokite temą ir aprangos kodą –-negana užsidėti nykštuko kepuraitę!
• Iš anksto pasiruoškite smagių žaidimų. Pavyzdžiui, parenkite korteles su smagiais klausimais apie Kalėdas. Šeimos narys, kuris atsakys į daugiausia klausimų, laimės prizą.
• Laikas fotosesijai! Pasipuoškite kalėdiniais megztiniais, juokingais kostiumais ar bet kuo, kas jums patinka. Pasidarykite asmenukių – galėsite nusiųsti atskirai švenčiantiems artimiesiems.
