„Kurį laiką buvo laukta infliacijos piko Lietuvoje ir jį matome šiuo metu, metinė infliacija šiek tiek sumažėjo, lyginant su rugsėju, bet yra ir daugiau ženklų, rodančių, kai kainos išsikvepia – matome, kad mėnesiniai pokyčiai yra kuklesni nei pirmąjį šių metų pusmetį, kai kiekvieną mėnesį kainos padidėdavo šiek tiek daugiau nei 2 proc., o pastaruosius keturis mėnesius matome apie 1,5 proc. siekiantį augimą“, – BNS ketvirtadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Įmonės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat mano, jog infliacija nebeturėtų didėti, nes jos pikas jau pasiektas ir dabar ji juda aukštyn tik iš inercijos. Anot jo, kainos mažės, nepaisant artėjančio Kalėdų meto – tradiciškai geriausio laiko prekybininkams.

„Infliacijos aukštikalnė pasiekta. Yra tik kelių mėnesių paklaida, bet ji artimiausiu metu turėtų mažėti, nes šita žiema bus netipinė – sudėtinga finansiškai ir tas pasimatys – artėja išbandymų tiesioji“, – BNS sakė ekonomistė.

„Vis tik artėja šaltasis sezonas – šildymo sąskaitos pasieks gyventojus ir tikrai ne vieną namų ūkį privers keisti savo elgseną, o Kalėdas švęsti gerokai kukliau“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Anot N. Mačiulio, šis pikas šiek tiek pavėluotas, jos buvo galima tikėtis anksčiau, tačiau kai kurie kainų šuoliai, pavyzdžiui, maisto,  buvo sunkiai pagrindžiami objektyviais veiksniais.

„Dalis šių metų kainų šuolio buvo labai nenatūralūs ir kai kuriais atvejais nepagrįsti objektyviais veiksniais. Pavyzdžiui, maisto produktai Lietuvoje pabrango 33 proc. per metus, o nei energetinių išteklių, nei darbo sąnaudų, nei žaliavų brangimas nepagrindžia tokio galutinio vartotojų kainų šuolio“, – sakė analitikas.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, kainų augimą šalyje lemia ne tik fundamentalūs veiksniai, bet ir geresni nei prognozuoti ekonominiai rodikliai.

Tango šokamas dviese: nėra taip, kad tik prekybinininkai kelia kainas. Kol pirkėjai taikstosi su aukštesnėmis kainomis, natūralu, kad yra erdvės joms augti.

„Nedarbo lygis yra rekordiškai mažas, atleidimų ir bankrotų paūmėjimų vis dar nėra, ekonomikos sveikata eksportuojančių sektorių prasme itin gera, todėl nesant neigiamų duomenų srauto nėra ir priežasčių kardinaliai keisti ekonomikos dalyvių lūkesčius bei atitinkamai stabdyti kainų augimo“, – BNS sakė ekonomistė.

„Tango šokamas dviese: nėra taip, kad tik prekybinininkai kelia kainas. Kol pirkėjai taikstosi su aukštesnėmis kainomis, natūralu, kad yra erdvės joms augti“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

N. Mačiulis sako, kad kai kurių maisto prekių grupių kainos artimiausiu metu gali mažėti – šis ir kiti veiksniai nulems, kad ateityje infliacija dar labiau mažės, o kitąmet galima laukti ir defliacijos.

„Atpigusios žaliavos, ženkliai sumažėjusios transportavimo kainos, ypač gabenant prekes iš Kinijos ir kitų Azijos valstybių, atslūgo kiti išoriniai infliacijos veiksniai. (...) Visi veiksniai rodo, kad ir toliau matysime atslūgstančią metinę infliaciją, o kitais metais bus ne vienas mėnuo, kai bus ir ir defliacija. Taip pat tikėtina, kad ir energetinių išteklių kainos nedidės, visa tai atsispindės infliacijos rodikliuose ateityje“, – sakė „Swedbank“ analitikas.

Anot jo, vienintelis veiksnys, kuris kitais metais galėtų didinti infliaciją, yra atlyginimų augimas.

„Žiūrint į 2023 metus turbūt vienintelis didelis infliacijos veiksnys, kuris gali išlikti Lietuvoje, yra atlyginimų augimas, nes didėja 15 proc. minimalus mėnesinis atlyginimas, panašu, kad didės ir vidutinis darbo užmokestis. Tik dėl šių priežasčių matysime šiek tiek didesnę infliaciją“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, metinė infliacija iki kitų metų vidurio nesieks 10 proc., o iki metų pabaigos bus mažesnė nei 5 procentai.

„Mes prognozuojame, kad kitų metų vasarą jau metinė infliacija bus vienženklė, nesieks 10 procentų, o metų pabaigoje nesieks 5 procentų“, – sakė N. Mačiulis.

Rugsėjį metinė infliacija siekė 24,1 proc., o išankstinis spalio metinės infliacijos įvertis buvo 22 procentus.

Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc. Vidutinė metinė infliacija spalį siekė 17,7 procento.

„Akivaizdu, kad infliacija turbūt negali augti be ribų. Mes matome, kad augimo tempas, papildomas infliacijos prieaugis slopsta, lėtėja. Bet neramina energetikos kainos, kurios vėl patiria spartų augimą. Liepos mėnesį ypač iššoko elektros kainos. Matome, kad dujų rinkoje yra didžiulis neapibrėžtumas, ten daug rizikos veiksnių artėjant žiemai“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė V. Augustinavičius.

„Taip pat yra maisto kainos, kurios vis dar yra labai aukštos. Maisto infliacija yra apie 30 proc. Tai yra beprecedenčiai dydžiai ir tai reikalauja tam tikrų priemonių, kurios gyventojams padėtų amortizuoti tą šoką“, – tęsė jis.

Prezidentūros Socialinės ir ekonomikos politikos grupės patarėjas neatmetė, kad viena iš tokių priemonių galėtų būti prezidentūros jau anksčiau įvardinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maisto produktams.

„Kai yra aukšto lygio infliacija, tai turbūt visos priemonės yra svarstytinos. Be abejo, PVM lengvata turėtų būti derinama ir su papildomais saugikliais. Tie saugikliai galėtų būti ir dviejų kainų skelbimas, kurių viena yra prieš įvedant PVM lengvatą“, – tvirtino jis.

Vis tik, prezidento patarėjo teigimu, pirmiausiai reikėtų pradėti nuo priemonių, didinančių gyventojų pajamas, o tik tada įvertinti ir kitų priemonių taikymo galimybes.

„Pirmas dalykas, kurį reiktų daryti, tai didinti žmonių pajamas. Reikėtų kalbėti apie neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, vaiko pinigų instrumentų, subsidijas elektros ir dujų kainoms“, – akcentavo V. Augustinavičius.

2022 m. liepos metinė (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) infliacija sudarė 21,6 proc. pirmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 32 proc., rinkos –20 proc.

Šių metų liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc. Vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,3 proc., paslaugų – 1,1 proc.

Vidutinė metinė infliacija liepos mėnesio duomenimis sudaro 13,4 proc.

„Nors Vyriausybė kompensuoja gyventojams didelę dalį to pabrangimo, bet ne visą dalį, ir dalis rinkos kainos vis tiek yra perkeliama vartotojams, dėl to dar bus vienas kainų augimo šuolis. Jis nebus didelis, bet liepos mėnesį turbūt matysime vieną ar du procentinius punktus papildomos infliacijos“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Tikėtina, kad tas infliacijos pikas bus labai panašus, kaip ir Estijoje – apie dvidešimt procentų vasaros viduryje“, – pridūrė jis.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad birželį metinė infliacija turėtų priartėti prie 20 proc.

„Tendencijos (birželio mėnesio – BNS) irgi nėra labai palankios, nes matome, kiek yra padidėjusios benzino kainos per praėjusią savaitę, vėlgi, smarkiai šoktelėjo dyzelino kaina per pastarąsias dvi-tris dienas didmeninėje rinkoje“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Tuo metu liepą, pasak ekonomisto, infliacijos lygis pasieks arba net perkops 20 proc., o pagrindinė to priežastis bus augančios energetikos išteklių kainos, įskaitant ir apie 40 proc. augsiančias elektros bei dujų kainas gyventojams. 

„Dėl liepos mėnesio, kad mes dvidešimt procentų peršoksime, tikimybė yra labai didelė. Ir tikėtina, kad būtent liepos mėnesį mes tą piką pamatysime“, – teigė T. Povilauskas. 

Vis dėlto antrąjį pusmetį, pasak N. Mačiulio, infliacija turėtų mažėti. Viena iš jo įvardytų atoslūgio priežasčių Lietuvoje – dėl augančios infliacijos mažėjant gyventojų perkamajai galiai kartu mažėja ir paklausa.  

„Tai bus susiję ir su lėtesniu pasaulio ekonomikos augimu, mažesne paklausa eksporto rinkose ir, tikėtina, atslūgstančia prekių paklausa Lietuvoje. Vis tik tokia infliacija mažina daugelio gyventojų perkamąją galią ir mažėjanti paklausa gali apsunkinti įmonių galimybes perkelti visas didėjančias sąnaudas galutiniams vartotojams“, – teigė N. Mačiulis.

Infliacijos mažėjimą antrąjį pusmetį, pradedant rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, prognozuoja ir T. Povilauskas.

Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje, skirtingai nei kitose euro zonos valstybėse, infliaciją didina sparčiai augantys atlyginimai, o tai gali sukelti vadinamąją infliacinę spiralę.

„Yra iškilusi rizika, kad mes matysime infliacinę spiralę – kainų augimas paskatina atlyginimų augimą, o didėjantys atlyginimai verčia įmones perkelti sąnaudas galutiniams vartotojams“, – teigė N. Mačiulis.

„Jeigu turėsime palankias išorines aplinkybes, jeigu atslūgs energetinių išteklių kainos, žaliavų kainos, transportavimo išlaidos, tai tikėtina, kad matysime ir lėčiau augančias kainas ir atlyginimus. Bet jeigu išliks ir išoriniai infliacinio spaudimo veiksniai, įmonėms nebus galimybių neperkelti didėjančių sąnaudų galutiniams vartotojams“, – pridūrė ekonomistas.