„Pagrindinė pagalba, kurios prašė ir Kyjivo meras Vitalijus Klyčko, kai lygiai prieš 9 dienas buvau Kyjive ir ko prašė, kai vakar šnekėjome su video ryšiu, tai informacinė pagalba. Visi mūsų užrašai apie tai, kur Putinui vieta, kad jo vieta Hagoje – kriminaliniame teisme, kad gatvė, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada, trečiadienį bus pavadinta Ukrainos didvyrių gatve, visi informaciniai pranešimai, visi mano kreipimaisi į buvusių broliškų miestų gyventojus yra ypatingos svarbos, nes jie pralaužia informacinę blokadą“, – savo asmeninėje feisbuko paskyroje penktadienį kalbėjo R. Šimašius.

Skambinkite, rašykite, protinkite visus ir mūsų draugus, visus dar likusius ir Rytuose, ir Vakaruose, kad visi suprastų, apie ką eina kalba.

Anot R. Šimašiaus, žinią apie Ukrainoje vykstantį Rusijos sukeltą karą būtina perduoti ne tik Rytų valstybėms, tačiau informuoti ir apie karą nežinančius Vakarus.

„Didysis mūsų ukrainiečių brolių prašymas mums – civiliams, šalia humanitarinės pagalbos, tai yra būtent informacinė pagalba. Skambinkite, rašykite, protinkite visus ir mūsų draugus, visus dar likusius ir Rytuose, ir Vakaruose, kad visi suprastų, apie ką eina kalba“, – kalbėjo Vilniaus meras.

„Mūsų didysis tikslas šiandien yra padėti Ukrainai“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad ankstų vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad, jeigu Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, visuomenės informavimo priemonė paskelbia kandidatą kompromituojančią medžiagą (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti likus iki rinkimų 5 dienoms, bet ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų agitacijos draudimo visuomenės informavimo priemonės leidinyje), ji privalo suteikti galimybę tam kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę. Kandidato atsakomąją nuomonę sudaro paskelbtos kompromituojamos medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas.

Kandidato atsakomoji nuomonė negali būti daugiau kaip tris kartus ilgesnė už kompromituojamą medžiagą. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, ir ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki draudimo vykdyti rinkimų agitaciją pradžios.

Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali per įstatymo nustatytą laikotarpį pati paskelbti atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.

Pasak VRK, kandidatą kompromituojančia medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus, kad šie nebalsuotų už konkretų kandidatą, ir kurioje pranešama kandidatą neigiamai apibūdinanti žinia.

Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (kitaip negu žiniai, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir neigiama, nepripažįstama kompromituojama medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę.

Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, jeigu medžiaga paskelbta ne apie kandidatą asmeniškai; apie kandidatą paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas tame pačiame kandidatų sąraše iškeltas arba tos pačios partijos iškeltas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, arba išsikėlęs kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus; paskelbtoje medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių; kandidatas jau pasinaudojo atsakomosios nuomonės teise.

Savivaldybių tarybų narių ir merų antrasis rinkimų turas vyks kovo 17 d.