Minkštos formos ir žemės tonai

Ilgą laiką populiariu buvęs modernios klasikos stilius vietą užleido amžiaus vidurio moderniam stiliui (angl. mid-century), pasižyminčiam švariomis linijomis, lenktomis formomis, prislopintais spalvų tonais, natūralių medžiagų vyravimu.

„Balduose vyrauja apvalios, minkštos formos, mažai aštrių kampų, simetrija ir daug apskritimo detalių: apvalūs kavos staliukai, veidrodžiai, paveikslai, kilimai, pagalvėlės. Sofos, foteliai ir kėdės – žemomis atkaltėmis, daugiausia ant plonų kojelių. Balduose išlaikomas minimalizmas – vengiama bereikalingų detalių, atsisakoma rankenėlių. Matyti daug skulptūriškų formų, pavyzdžiui, valgomojo staluose ir kavos staliukuose. Kilimų, pagalvėlių raštuose neretai vyrauja geometrinės figūros“, – vardija E.Nemanė.

Šiemet parodoje sunkiai buvo galima rasti tamsių, gilių spalvų. Atrodo, kad daugelis išsiilgę gamtos arba ryškesnių, nuotaikingų atspalvių. Vyravo dvi kryptys: šviesios žemės spalvos, tarp kurių – rudos, pilkos, žalios, terakotos, kreminės atspalviai ir Bauhaus stiliui būdinga pagrindinių spalvų gama. Šioje figūruoja indigo mėlyna, garstyčių geltona, terakotos oranžinė, rožinė, violetinė. Šios krypties interjeruose šiemet galima matyti netikėtų ir drąsių spalvų derinių.

Kalbėdama apie audinius interjero specialistė pastebi, kad minkštuose balduose jau ne pirmi metai vyrauja paltinis audinys. Skirtingų spalvų ir audimų jis matyti sofose, foteliuose, kėdžių minkštosiose dalyse. Veliūrą po truputį keičia velvetas. Šiemet balduose atsirado daugiau odos.

Jau ne pirmus metus pastebima tendencija – vietoje vieno kavos staliuko yra bent du ar trys. Jie ne tik atlieka funkciją, bet ir tampa estetiniu akcentu. Tarpusavyje maišomi staliukai gali būti skirtingų spalvų ir iš skirtingų medžiagų, pavyzdžiui, keramikos, akmens ir medžio.

Daugiau gamtos namuose

„Po pandemijos harmonijos ir buvimo arčiau gamtos troškulys pasireiškia net tik per žemės spalvų, gamtoje randamų apvalių formų naudojimą interjeruose, bet ir natūralias medžiagas. Nors ši tendencija vyrauja jau ne vienus metus, šiemet prie marmuro, medžio, rotango, akmens ir kitų jau kuris laikas gausiai naudojamų medžiagų prisijungė ir smiltainis, terakota, molis, keramika, o minkštuose balduose – oda“, – sako E.Nemanė.

Minkšta: amžiaus vidurio modernus stilius pasižymi lenktomis formomis, prislopintais spalvų tonais, natūralių medžiagų vyravimu / Dizainerių nuotr.

„Tvarumas, kalbant apie interjero tendencijas, užima ypatingą vietą jau ne pirmus metus. Baldai gaminami iš perdirbtų medžiagų, gamyboje atsakingai naudojami ištekliai“, – pastebi specialistė ir ragina rinktis medžio masyvo baldus, rotango detales, natūralių medžiagų aksesuarus: bambukinius šviestuvų gaubtus, pintus kilimus, keramines vazas.

Norint prisidėti prie švaresnės aplinkos, rinkitės baldus ir aksesuarus iš atsinaujinančių ar perdirbtų medžiagų, pavyzdžiui, kilimus, užuolaidas ar virtuvės fasadus iš perdirbto plastiko.

Hibridinės erdvės ir daugiau laiko sau

Pandemija lėmė, kad dabar ne tik svetainių, miegamųjų, bet ir virtuvių interjeruose atsiranda darbo vietų. Tai gali būti tiek atskiras nedidelis staliukas, tiek visa siena, skirta darbo vietai ir lentynoms.

Virtuvė apskritai tampa daugiau nei tik maisto gaminimo erdve: čia vis daugiau matoma atsirandančių laiko sau erdvių su minkštaisiais baldais, funkciniu apšvietimu ir kavos staliuku, kur galima leisti laiką.

„Vonios kambariai taip pat tarnauja nebe tik įprastoms funkcijoms, bet ir kaip laiko sau zona, vis labiau primenančia SPA: čia atsiranda dekoracijų, minkštųjų baldų, vietų žurnalams. Į vonias įsiveržė ir mediniai baldai, suteikiantys intymiausiai namų erdvei jaukumo ir gamtos artumo pojūtį. Vonios kambariuose įsikuria ir mini sporto salės: treniruokliai, skersiniai, jogos kilimėliai“, – vardija E.Nemanė.

Dar viena iš naujienų, greičiausiai nulemta pandemijos ir poreikio atskirti erdves, – pertvarų naudojimas. Jos leidžia padalyti erdves ir sukurti daugiau privatumo kiekvienam namų gyventojui. Jomis tampa tiek širmos, tiek stilizuotos knygų ar gėlių lentynos, pritvirtintos prie lubų.

Londone įsikūrusi kompanija taip pat turi biurus Niujorke, Honkonge, Singapūre, Zagrebe, Maskvoje bei dar 3 biurus Didžiojoje Britanijoje. Ši kompanija nugalėjo „Hanner“ surengtoje užsienio dizainerių atrankoje. Paskelbus konkursą Vilniuje statomam 4 žvaigždučių viešbučio „Courtyard by Marriott“ interjerui kurti buvo gautos 6 konkursinės interjero koncepcijos.

„Siekiame, kad viešbučio eksterjeras, kuris pasižymės moderniomis formomis, ir interjeras derėtų tarpusavyje, paliktų ilgai išliekantį įspūdį miesto svečiams ir Lietuvos gyventojams. Todėl „Marriott“ viešbučio interjerui kurti pasirinkome patyrusią užsienio kompaniją ir jų pasiūlytą koncepciją“, - teigė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Anot A.Avulio „Marriott“ viešbučių interjero dizaino sprendimus visame pasaulyje gali įgyvendinti tik griežtą atranką perėjusios ir paties viešbučio tinklo atstovų patvirtintos tarptautinės kompanijos. Naujų „Marriott“ viešbučių dizaino konkursuose pasiūlymus gali teikti tik tos kompanijos, kurios yra įrašytos minėtame sąraše.

„Per pastaruosius dvejus metus sėkmingai įgyvendinome dviejų „Marriott“ viešbučių interjerus bei kūrėme ir realizavome interjerus kitiems pasaulinių tinklų viešbučiams. Todėl džiaugamės galėdami patvirtinti, jog „Scott Brownrigg“ buvo pasirinkta kurti interjerą viešbučiui „Courtyard by Marriott“ Vilniuje.“, - sakė Una Barac, „Scott Brownrigg“ partnerė.

Franšizės sutartį su didžiausio pasaulyje viešbučių tinklo „Marriott“ atstovais „Hanner“ pasirašė 2016 metų pabaigoje. Į 4 žvaigždučių viešbučio „Courtyard by Marriott“ statybas bus investuota 20 mln. eurų. Planuojama, jog 200 kambarių viešbutis bus atidarytas 2018 metų viduryje.