Anglų leksikografas Samuelis Johnsonas yra paskęs: „Žinios būna dviejų rūšių. Mes žinome dalyką, arba mes žinome, kur rasti apie jį informaciją“. Šiandien, paklaustas kur rasti informaciją, dažnas nurodys internetą.
Iki interneto atsiradimo monopolinė informacijos tvarkytojų ir saugotojų teisė priklausė bibliotekininkams. Bibliotekų specialistai buvo įgudę dirbti su informacija knygose – ją aprašydavo, užkoduodavo iki reikšminio žodžio, suklasifikuodavo, išsaugodavo, kad būtų surandama.
1969 metais interneto kūrėjai pasiūlė skaitmeninį informacijos kodavimo, išsaugojimo ir persiuntimo būdą, ir prasidėjo informacinė revoliucija, palietusi visas gyvenimo sritis, labiausiai – bibliotekas.
Į Lietuvą internetas atėjo kartu su Lietuvos atkūrimu, tad ir didieji pokyčiai Lietuvos bibliotekose prasidėjo tuo pačiu laiku. Pasigirdo pranašystės apie knygų, o kartu ir bibliotekų eros pabaigą, tačiau jos ir liko tik pranašystėmis, panašiai, kaip pasaulio pabaiga 2012 metais.
Kuriami įvairūs bibliotekų vystymosi scenarijai. Gal biblioteka bus be spausdintų knygų – toks bibliotechnikos centras, teikiantis prieigą prie autorinėmis teisėmis saugomo e-knygų turinio, aprūpinantis vartotojus technologiniais įrenginiais, leidžiančiais skaityti įvairių formatų dokumentus, kopijuojančiais trimačius objektus, arba toks centras, kur įrengtos viešos laboratorijos muzikos kūrimui, mokymų klasės naujoms informacinėms technologijoms bei programoms įvaldyti.
Minėtos funkcijos jau vykdomos pažengusiose pasaulio bibliotekose. Akivaizdu – bibliotekos kinta.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka 1996 metais gavo labdarą – pirmąjį asmeninį kompiuterį. Dėl mažo galingumo praktiškai jo nepanaudojome, tačiau tai buvo signalas, kad laikas pradėti naujos tapatybės paieškas. Mes keitėme biblioteką, o biblioteka keitė mus. Kompiuterizacija, internetas, skaitmeninė kompetencija tapo mūsų bendravimo raktiniais žodžiais. Mokomės, kad mokytume kitus.
Nežinia, ar būtų pavykę įtvirtinti naujas bibliotekininkų kompetencijas, jei ne 2008–2013 metais įgyvendintas Bilo ir Melindos Geitsų fondo finansuojamas projektas „Bibliotekos pažangai“, dėl kurio visos šalies bibliotekos buvo kompiuterizuotos, bibliotekininkai įgijo stiprių darbo su kompiuteriais bei taikomosiomis programomis įgūdžių ir pradėjo organizuoti kompiuterinio raštingumo mokymus gyventojams. Tiesa, galime pasigirti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka gyventojus kompiuterinio raštingumo pradėjo mokyti gerokai anksčiau – 2002 metais. Nuo to laiko mokymus baigė jau per 5,5 tūkst. klaipėdiečių.
Ypač aktyviai bibliotekininkai mokosi šiais metais: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina projektą „Bibliotekos pažangai 2“ ir šalies bibliotekininkams suteikia žinių, reikalingų dirbant su bendruomene, rengiant projektus. Biblioteka parengė ir įgyvendina Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Skaitmeninės kompetencijos išmaniam bibliotekininkui“. Mokymų metu bibliotekininkai susipažino su internetiniu marketingu, populiariąja debesų technologija, išmaniųjų įrenginių naudojimu, mokėsi sukurti interaktyvius Prezi pranešimus. Į kvalifikacinius renginius kviečia ir Apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka.
„Klausk bibliotekininko“ – tokia paslauga teikiama per bibliotekos interneto svetainę www.biblioteka.lt. Kreipkitės interaktyviai arba lankydamiesi bibliotekoje. Jeigu mes nežinosime, kaip atsakyti į jums rūpimą klausimą, surasime, kas atsakys. Mes mokomės, kad galėtume padėti jums.
Straipsnis publikuojamas įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos projektą „Išmok plaukti: informacinis raštingumas suaugusiems, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
