„Naujasis fondas suteikia investuotojams išskirtinę galimybę investuoti į Baltijos šalių, Lenkijos ir kaimyninėse valstybėse veikiančias privačias įmones, kurios turi potencialą tapti regiono lyderėmis ir tokiu būdu uždirbti investuotojams patrauklią grąžą“, – pranešime sakė „INVL Asset Management“ vadovas Paulius Žurauskas.

Fondas iš informuotų investuotojų pritrauktas lėšas investuos į šių metų balandį įsteigtą naują informuotiesiems investuotojams skirtą privataus kapitalo fondą „INVL Private Equity Fund II“ ir bus šio fondo finansuojančiuoju fondu (angl. feeder fund).

„INVL Private Equity Fund II“ sieks pritraukti mažiausiai 250 mln. eurų investicijų ir bus didžiausias Baltijos šalyse, o maksimalus fondo dydis sieks 400 mln. eurų.

Fondas laikysis tos pačios 165 mln. eurų privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“, išauginusio „Eco Baltia“ ar „InMedica“, strategijos.

Naujasis fondas orientuosis į kontrolinį ar reikšmingos mažumos akcijų paketą ir aktyviai dalyvaus investicijų valdyme, siekdamas padidinti kapitalo vertę ilguoju laikotarpiu. Planuojama, kad į vieną portfelio investiciją bus investuojama nuo 15 mln. iki 35 mln. eurų.

Pradedami platinti ir naujo fondo investiciniai vienetai – Lietuvoje juos platina FMĮ „Financial Advisors“, vėliau juos numatoma platinti Latvijos ir Estijos investuotojams. Minimali suma siekia 125 tūkst. eurų.

Naujasis fondas veiklą pradeda Lietuvos bankui pritarus jo taisyklėms.

Ketinimų protokolą dėl bendro darbo steigiant šį fondą ketvirtadienį Vilniuje vykusio Trijų jūrų iniciatyvos verslo forumo metu pasirašė Lietuvos plėtros įstaiga „Invega“, Lenkijos ir Slovėnijos nacionaliniai bankai, Rumunijos finansų ministerija, Vengrijos eksporto-importo bankas, pranešė „Invega“.

Bus bandoma pritraukti ir papildomų investuotojų – Europos investicijų fondą ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką, taip pat privačius Europos Sąjungos ir kitų šalių investuotojus.

„Invegos“ generalinis direktorius Dainius Vilčinskas sako, kad fondo investicijos bus skiriamos energetikos, transporto, skaitmeninės infrastruktūros plėtrai. 

„Tokie projektai skatina Trijų jūrų regiono šalių ir verslų bendradarbiavimą, palengvina prekių ir paslaugų judėjimą, tiesiogiai prisideda prie verslo plėtros ir ekonomikos vystymosi viso regiono ir šalių narių mastu. Pirmasis fondas šiuo metu analizuoja galimybes atlikti ir keletą investicijų Lietuvoje“, – pranešime sakė D. Vilčinskas.

Tokie projektai skatina Trijų jūrų regiono šalių ir verslų bendradarbiavimą, palengvina prekių ir paslaugų judėjimą, tiesiogiai prisideda prie verslo plėtros (...)

 

Lietuva prie fondo prisijungė 2020 metas „Invegai“ investavus 20 mln. eurų.

Pirmojo fondo vertė yra daugiau nei 900 mln. eurų, iš jų apie 800 mln. eurų jau investuota arba įsipareigota investuoti  į dideles įmones, visame regione, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos įmones „Enery“ ir „R.Power“, lokomotyvų lizingo bendrovę „CargoUnit“, uostų operatorę „BMF Port Burgas“ ir duomenų centrą „Greenenergy Data Center“.

Antrasis fondas išlaikys panašią strategiją – teiks finansavimą transporto, energetikos ir skaitmeninės infrastruktūros projektams Trijų jūrų regione, investuos į geografiškai diversifikuotą investicijų portfelį visose jo šalyse.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos sprendimą jungtis prie 3SIIF pristatė praėjusių metų spalį Talino 3SI viršūnių virtualiame susitikime.

Trijų jūrų iniciatyva – šalių vadovų lygmens politinė bendradarbiavimo platforma, įkurta 2015 metais. Joje dalyvauja 12 ES šalių, išsidėsčiusių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūros: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. JAV, Vokietija ir Europos Komisija yra 3SI partnerės.

„Lietuva vertina 3SI kaip ypatingą regioninę platformą sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, paspartinti sanglaudą ES ir pagilinti strateginius ryšius su JAV. Tai bendras indėlis į mūsų visų regioninį saugumą. Didėjantis šalių, prisijungusių prie 3SIIF, skaičius ir JAV įsitraukimas plečia mūsų galimybes įgyvendinti svarbius projektus transporto, energetikos ir skaitmenizavimo srityse“, – akcentavo LR prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Lietuvai yra svarbu užsitikrinti naujus finansavimo šaltinius reikalingiems infrastruktūros gerinimo projektams, ypač akcentuojant skaitmeninę sistemą. Toks poreikis pasaulinių aktualijų kontekste kaip niekada reikšmingas. 3SIIF suteiks nuosavą kapitalą bei papildomų priemonių – privilegijuotąsias akcijas, konvertuojamąsias obligacijas, akcininko paskolas – šalių narių tarpregioniniams projektams, taip prisidėdama prie būsimų pokyčių“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„COVID-19 pandemija ir jos padariniai išryškino didesnį regioninio bendradarbiavimo ir gerai išvystytos infrastruktūros bei jos jungčių svarbą. Todėl labai svarbu gilinti 3SI šalių politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, siekiant, kad 3SI formatas galėtų padėti skatinti 3SI regiono ir ES ekonomikos atsigavimą po COVID-19 protrūkio“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat akcentavo JAV, Vokietijos ir Europos Komisijos tolesnio įsitraukimo svarbą 3SI formato veikloje.

„Tikimės, kad partnerystė su 3SIIF sustiprins kreditorių pasitikėjimą Lietuvos projektais ir sudarys tinkamas sąlygas pritraukti trūkstamą finansavimą tvarios ateities projektų įgyvendinimui“, – pabrėžia VIPA generalinis direktorius Gvidas Dargužas.

Pernai įsteigtas 3SIIF, kurio tikslas – investuoti į transporto, energetikos ir skaitmeninę infrastruktūrą 3SI šalyse ir padėti įveikti atskirų ES regionų vystymosi skirtumus. Svarbus jo vaidmuo – papildyti ir sustiprinti atskirų 3SI šalių kapitalo panaudojimą ir ES finansines priemones.

Šiuo metu prie 3SIIF yra prisijungusios arba yra prisijungimo procese 9 šalys, kurios į fondą įnešė arba įsipareigojo įnešti: Lenkija – 550 mln., Rumunija – 200 mln., Slovėnija – 23 mln., o Estija, Latvija, Vengrija, Bulgarija, Lietuva ir Kroatija – po 20 mln. eurų. Lietuvos Vyriausybė sprendimą prisijungti prie 3SI investicinio fondo ir į šį fondą investuoti 20 mln. eurų priėmė 2020 m. rugsėjo 16 d. Atstovauti Lietuvos valstybei įsigyjant 3SI investicinio fondo A klasės akcijas pavesta nacionalinei plėtros įstaigai – uždarajai akcinei bendrovei Viešųjų investicijų plėtros agentūrai.

JAV remia 3SI ir šiuo metu JAV Vyriausybės agentūros – Tarptautinio vystymo finansų korporacijos (angl. U. S. International Development Finance Corporation) valdyba yra patvirtinusi 300 mln. JAV dol. investiciją į 3SIIF.

Investicijų infrastruktūros projektams transporto, energetikos, skaitmenizavimo srityse poreikis regione sudaro apie 600 mlrd. eurų. 3SIIF planuoja sukaupti 3-5 mlrd. eurų.

Lietuvos dalyvavimas 3SIIF padidina nacionalinių infrastruktūros projektų finansavimo galimybes, stiprina euroatlantinę partnerystę ir bendradarbiavimą su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis bei jos kaimynėmis.