Praėjusią savaitę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai apžiūrėjo senosios irklavimo bazės Pylimo gatvėje patalpas, 1910 m. statytą pastatą.

Juo iki 2020-ųjų naudojosi Klaipėdos irkluotojai, kol jiems buvo pastatytas modernus Irklavimo centras už beveik 1,35 mln. eurų.

Senasis pastatas tapo nenaudojamas, savivaldybei nebereikalingas, todėl buvo įtrauktas į privatizuojamų miesto statinių sąrašą. Jį nuspręsta parduoti.

Tačiau Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje staiga susizgribta, jog senosios irklavimo bazės parduoti gal nevertėtų, ji esą galėtų pasitarnauti irkluotojams veteranams, kurie naujajame pastate netelpa.

Vienas komiteto narių Arvydas Vaitkus pastebėjo, kad pastatas, esantis prie Jono kalnelio, yra unikalus ir sporto bendruomenė jau išreiškė norą pastatą išlaikyti savo funkcijoms.

Rimantas Taraškevičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Taip pat neva buvo pažadėta, kad teritorija su pastatais nebus pateikta pardavimui iki gruodžio mėnesio.

Sprendimo dar nėra, tik laikinai pristabdytas pardavimas, kol nuspręsime, ką daryti toliau.

A. Vaitkaus teigimu, parduodamas pastatus, miestas prarastų galimybę irkluotojams veteranams įrengti muziejų ir išlaikyti tradicinę irklavimo bazę, todėl siūlė neskubėti, priimant sprendimą "tokiu jautriu klausimu" ir išbraukti jį iš Viešame aukcione parduodamo Klaipėdos miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo.

Anot kito Finansų ir ekonomikos komiteto nario Rimanto Taraškevičiaus, keistai atrodytų, jei taip skubiai būtų privatizuojamas šis pastatas.

"Manyčiau, verta pagalvoti, kaip šį gražų paminklosauginį objektą galėtume panaudoti miesto sporto reikmėms. Pamąsčiau, gal būtų tikslinga Sportininkų namus iš S. Daukanto gatvės ten perkelti, bet dabar pamatėme, kad tam patalpos yra per mažos. Sprendimo dar nėra, tik laikinai pristabdytas pardavimas, kol nuspręsime, ką daryti toliau", – kalbėjo R. Taraškevičius.

Nesutariama, kas pirmiau vienašališkai nutraukė sutartį – rangovai bando įrodyti, kad darbų atlikti neįmanoma dėl užsakovo klaidų ir konkurse įžvelgia korupcijos apraiškų savivaldybėje.

Kauno apygardos teismas BNS patvirtino, jog kovo 15-ąją gautas bendrovių „Statybų kodas“ ir „Hidrum“ ieškinys – juo  reikalaujama pripažinti savivaldybės sprendimą nutraukti sutartį neteisėtu, o „Statybų kodas“ prašo priteisti 308 tūkst. eurų skolą už atliktus darbus. Ieškinyje nurodoma, kad savivaldybė sutartį nutraukė vasario 11-ąją, tačiau „Statybų kodas“  teigia tai padaręs anksčiau.

„Bendrovė pirma nutraukė sutartį, o po šio fakto Kauno savivaldybė pranešė, kad ji irgi vienašališkai nutraukia sutartį. Turime tai ginčyti kaip neteisėtą užsakovo veiksmą ir reikalaujame priteisti iš jo skolą. Kol kas tokie reikalavimai“, – BNS sakė bendrovei atstovaujanti „SPC legal“ teisininkė Eglė Aleksiejeva.

2020 metų birželį 3,2 mln. eurų vertės konkursą laimėjęs „Statybų kodo“ ir „Hidrum“ konsorciumas iki šių metų birželio turėjo užbaigti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos ir kitų inžinerinių statinių Lampėdžio ežere statybos darbus, bet konkurso laimėtojas spėjo tik išvalyti ežerą bei įrengti dalį infrastruktūros – apie 80 proc. planuotų darbų.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rangovai sutartį vasarį savo iniciatyva nutraukė motyvuodama tuo, kad savivaldybės pateikto techninio projekto sąlygos kardinaliai skyrėsi nuo numatytų statybų leidime.

„Mes patys nutraukėme sutartį vienašališkai, dėl to, kad negalime vykdyti darbų, nes užsakovo pateikta dokumentacija neatitinka realybės ir mes negalime vykdyti darbų“, – Seimo Antikorupcijos komisijai šią savaitę liudijo E. Aleksiejeva.

Anot jos, ginčas kilo dėl teisėjų bokšteliui išduoto statybų leidimo, kuriame statinys įvardijamas kaip vieno aukšto, o savivaldybės pateiktame projekte tas pats statinys yra trijų aukštų. Pareikalavus aiškumo savivaldybė atsisakė projekto sąlygas keisti.

Bendrovė pirma nutraukė sutartį, o po šio fakto Kauno savivaldybė pranešė, kad ji irgi vienašališkai nutraukia sutartį.

„Paaiškėjus šioms aplinkybėms užsakovas nesutiko keisti projekto, o pagal dokumentaciją projekto įvykdyti techniškai neįmanoma“, – teigė E. Aleksiejeva.

Kauno savivaldybė į BNS klausimus dėl šios situacijos neatsakė.

„Statybų kodo“ atstovai savivaldybės elgesyje įžvelgia korupcijos apraiškų – esą jos specialistai privalėjo žinoti techninio projekto ir leidimo neatitikimus, tačiau jie ištaisyti nebuvo, todėl jie kreipėsi į Seimo komisiją

„Kad savivaldybė nežinojo, pagal kokį techninį projektą rengia viešąjį pirkimą, net negalima daryti tokių prielaidų – jie žinojo, ką teikia, jie žinojo, kuris projektas turi leidimą, kuris – ne. Į viešąjį pirkimą įdėjo triaukštį be statybos leidimo, tokį projektą, kokio norėjo, galbūt ir rangovą jam buvo numatę, kuris nekeltų klausimų. Gal jie tikėjosi, kad konkursą laimėjusi bendrovė klausimų nekels, bet mes net nesiruošiame jo statyti ir rizikuoti įstatymų pažeidimu“, – kalbėjo E. Aleksiejeva.

Jos manymu, šiuo atveju buvo pažeistas viešųjų pirkimų skaidrumo principas.

„Žinodami, kad negali statyti statinio, skelbė konkursą ir naudojo to pirkimo vykdymui ir darbams viešąsias lėšas“, – sakė teisininkė.

Antikorupcijos komisija žada kviesti Kauno savivaldybės atstovus, iš kurių tikimasi išgirsti atsakymus į klausimus.

„Ši istorija yra pakankamai simptomatiška matant, kaip viskas vyksta, kitame posėdyje mums reikėtų rimtai pasikalbėti su savivaldybės darbuotojais. Gal jie gali paaiškinti, kaip tokios situacijos susidaro, kodėl šiam pirkimui buvo sudaryta atskira viešųjų pirkimų komisija“, – sakė komisijos narys Andrius Vyšniauskas.

Lampėdžio sporto bazės įrengimas dėl teisinių ginčų strigo ir anksčiau. 2020 metų balandį konkurse dalyvavusios, tačiau jo nelaimėjusios bendrovės „HSC Baltic“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to savivaldybė negalėjo pasirašyti sutarties su laimėtoju ir nespėjo iki numatyto termino panaudoti Vyriausybės šiam projektui skirtų 2 mln. eurų ir dėl to patyrė 375 tūkst. eurų žalos.

Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 26 dieną nusprendė, kad bendrovė privalo šią žalą atlyginti.

Naujos irklavimo bazės statybos vyksta nuo 2019 metų. Anksčiau vietoj sporto mokyklos „Bangpūtys“ senojo pastato iškilo naujas, jo pirmajame aukšte įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, o antrajame – konferencijų ir dvi treniruočių salės.

Jie, kaip manoma, sausio 23-iosios rytą įsiveržė į bazės patalpas, sumušė 67 metų darbuotoją ir pagrobė daiktų.

Moteriai suduota į galvą, pargriuvusi ji buvo spardoma.

Įsibrovėliai pagrobė jos rankinę su mobiliuoju telefonu ir planšetiniu kompiuteriu, tris įkroviklius, sportinį krepšį. Ieškodami vertingų daiktų, jaunuoliai taip pat laužėsi į kitas irklavimo bazės patalpas.

Kadangi mobiliojo telefono moteris neturėjo, pagalbą ji iškvietė, kai plėšikai pasišalino.

Atvykę medikai nukentėjusiąją išvežė į ligoninę, jai diagnozuota galvos smegenų trauma bei šonkaulio lūžis, irklavimo bazės darbuotoja gydoma ligoninės Neurochirurgijos skyriuje.

Pradėję plėšikų paiešką Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai ant ledo aptiko sudaužytą televizorių, paaiškėjo, kad jis pavogtas iš irklavimo bazės. Pėdsakai sniege pareigūnus per ežerą nuvedė į kitoje jo pusėje esantį Salduvės parką. Medžių tankmėje jie išvydo palapinę, o ją praskleidę pamatė du miegančius vaikinus.

Palapinėje aptikti ir pavogti daiktai.

24 metų vaikinui nustatytas 0,44 promilės girtumas, 20-mečiui – 0,52 promilės.

Iš pradžių jie neigė turintys sąsajų su plėšimu irklavimo bazėje, tačiau vėliau pripažino jį padarę.

Abu sulaikytieji pareigūnams gerai žinomi, abu teisti už vagystes ir plėšimus, abu po paskutinės bausmės atlikimo iš pataisos namų grįžę praėjusių metų vasarą.

Šiame komplekse vandens sporto atletai galės ne tik treniruotis, bet ir varžytis aukšto rango varžybose. Po atnaujinimo darbų kur kas patogiau bei saugiau jausis ir poilsiautojai – pabaigos link artėja ežero dugno valymo bei lyginimo darbai. Pasak Kauno mero, šiųmetė Lietuvos olimpinės rinktinės sudėtis patvirtina, kad toks objektas mūsų šaliai ypač reikalingas – net ketvirtadalį LTEAM delegacijos sudaro būtent irkluotojai.

Nusipelnė geresnių sąlygų

„Jau po kelių dienų visi sirgsime už Lietuvos atstovus Tokijo olimpiadoje. Kauniečiams ir ne tik siūlau ypač atkreipti dėmesį į irkluotojus. Esu tikras, kad labai greitai šie sportininkai taps vis dažnesniais svečiais Kaune.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Skaičiai kalba patys už save: iš keturių dešimčių olimpiečių šiemet – net dešimt irklavimo atstovų. Tai yra gyvas įrodymas, kad turime palaikyti šiuos sportininkus ne vien žodžiais, bet ir realiais darbais. Tikiuosi, kad Kauno pastangos sukurti jiems kuo geresnes sąlygas prisidės prie ateities pergalių, kuriomis jie garsins mūsų miesto ir visos Lietuvos vardą“, – linkėdamas olimpiečiams sėkmingų startų ir rezultatyvių finišų, kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Lampėdžio ežere žemsiurbė darbus pradėjo praėjusių metų spalį. Iki tol vandens telkinyje buvo sėkmingai pašalintos perteklinės žvyro ir smėlio sankaupos, dumblas bei akmenys.

„Trasos gilinimo darbai Lampėdžiuose sparčiai artėja pabaigos link. Irkluotojai turės visą reikalingą infrastruktūros paketą jų spartesniam ir kokybiškesniam progresui. Kompleksas išsidėstęs geografiškai patogioje vietoje – vandens telkinys nepasižymi nei dideliu bangavimu, nei staigiais vėjo krypties pokyčiais. Tikime, kad tokių ryškių permainų sulaukusi irklavimo bazė taps tikra talentų kalve“, – sakė mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Paskutiniame darbų etape gilinamas 2 km ilgio ruožas, kuriuo galės naudotis baidarių, kanojų ir akademinio irklavimo valtimis atletai. Kaip ir buvo planuota, po atnaujinimo trasos gylis sieks bent 3 metrus, o plotis – 150 m.

Belieka sulaukti pačios trasos atributų – starto ir finišo įrangos, plūdurų, pontoninių sistemų bei trasą žyminčių lynų. Darbus planuojama užbaigti iki lapkričio.

Saugiau, švariau, patogiau

Menka paslaptis, kad iki šiol Lampėdžio ežero krantai turėjo staigius nuolydžius, dėl ko pasitaikydavo ir skaudžių nelaimių.

Jau kitas maudymosi sezonas Lampėdžiuose bus kur kas saugesnis ir patogesnis.

Įrengiant trasą tuo pačiu deramo dėmesio sulaukė ir duobėtas vandens telkinio dugnas – nuožulnumas sušvelnintas paskleidžiant nuo trasos nusiurbtą gruntą arčiau krantų.

„Menka paslaptis, kad iki šiol Lampėdžio ežero krantai turėjo staigius nuolydžius, dėl ko pasitaikydavo ir skaudžių nelaimių. Gilindami ir valydami atkarpą rangovai kartu su ugniagesiais ištraukė nuo seno užsilikusių įvairių atliekų – metalinių trosų, vielų, armatūros strypų, vamzdžių, talpų ir net betono gabalų, todėl dabar ši vieta bus ir saugesnė, ir švaresnė“, – pridūrė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Pasak jo, visi „radiniai“ ištraukti laukan, tačiau jų žvalgybos tęsiamos ir toliau. Suskaičiuota, kad bendras ežero dugne surasto metalo laužo svoris siekia beveik 11,3 tonų.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Atnaujinta bazė

Naujoji „Bangpūčio“ irklavimo bazė duris atvėrė praėjusių metų vasarą. Ją nuspręsta rekonstruoti dar 2017 metais. Sulaukus solidžios 2 mln. eurų valstybės paramos, jau po metų buvo nugriauta dalis statinių, o juos pakeitė dviaukštis modernus pastatas ir greta išsidėstę erdvūs elingai.

Naujai įrengtose erdvėse maždaug pusė tūkstančio sporto mokyklos auklėtinių gali naudotis patogiais persirengimo kambariais, dušais, pirtimi, konferencijų ir treniruočių salėmis su visa reikalinga įranga sportinei formai palaikyti bet kuriuo metų laiku.

„Bangpūčio“ sporto mokykloje kauniečiai ugdo irklavimo ir buriavimo meistriškumą. Čia ne tik skatinama jaunimo saviraiška, bet ir ieškoma talentingų sportininkų, kurių ne vienas jau pelnė aukščiausios prabos trofėjus pasaulio bei Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir kitose tarptautinėse varžybose.

Irklavimo bazės statybos darbai baigti, teliko atlikti teisinio įregistravimo procesą, po kurio  sportininkai ir irklavimo mėgėjai galės pradėti naudotis šia baze.

„Pagaliau objektas, kuris pradėtas statyti 2013 metais, baigtas“, – teigė Visagino rajono meras Erlandas Galaguzas. 

Naujoji irklavimo bazė iškilo toje pačioje vietoje, kur stovėjo senoji, kurią sudarė avarinės būklės mediniai vagonėliai ir mažas elingas valtims laikyti.

Savivaldybės atstovai teigia, kad teismui priėmus palankų sprendimą, sutartis dėl darbų gali būti pasirašyta jau kitą savaitę.

„Teismas šį ketvirtadienį priėmė Kauno savivaldybei palankų sprendimą – panaikino bendrovės „HSC Baltic“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kitą savaitę tikimės pasirašyti sutartį su konkurso laimėtoju ir kaip įmanoma greičiau pradėti irklavimo trasos įrengimo darbus“, – BNS atsiųstame komentare teigė Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Kripienė.

Anksčiau Kauno apygardos teismas pripažino, kad Kauno miesto savivaldybė pagrįstai atmetė Vilniaus statybų bendrovės „HSC Baltic“ pasiūlymą irklavimo bazės Lampėdžio ežere statybos darbų konkurse.

„Teismas konstatavo, kad tiekėjai per nustatytą protingą terminą nepatikslinus ir nepapildžius pasiūlymo dėl atitikimo kvalifikacijos reikalavimams, savivaldybė pagrįstai atmetė pasiūlymą“, – rašoma teismo nutartyje.

Šią nutartį dar galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

„HSC Baltic“ siekė, kad būtų panaikintas savivaldybės sprendimas atmesti jos pasiūlymą ir jis būtų įtrauktas į konkurso eilę.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad konkurso eilėje geriausiu pasiūlymu pripažintas bendrovių „Hidrum“ ir „Statybų kodas“ pasiūlymas. Tačiau pasirašyti sutarties ir pradėti darbų savivaldybė negalėjo, nes birželį „HSC Baltic“ prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki įsigalios nutartis.

Irklavimo trasos ir kitų statinių Lampėdžio ežere statybos konkursą Kauno savivaldybė paskelbė balandį. Planuojama sutarties vertė gali siekti apie 3,36 mln. eurų.

Konkurso laimėtojas turės užbaigti tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos ir kitų inžinerinių statinių Lampėdžio ežere statybos darbus. Teritorijoje planuojama įrengti FISA reikalavimus atitinkančią aštuonių irklavimo takų ir devynių baidarių ir kanojų takų trasą, kurių ilgis daugiau nei du kilometrai, starto ir finišo linijas, taip pat kitą reikalingą infrastruktūrą.

Naujos irklavimo bazės statybos vyksta nuo 2019 metų. Šią liepą atidaryta rekonstruota irklavimo bazė, į kurią investuota 3 mln. eurų.

Vietoj sporto mokyklos „Bangpūtys“ senojo pastato iškilo naujas, jo pirmajame aukšte įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, o antrajame – konferencijų ir dvi treniruočių salės.

Pradėta plėsti ir irklavimo trasa – per daugiau kaip pusmetį iš vandens pašalintas dumblas, perteklinės žvyro ir smėlio sankaupos bei kiti rieduliai, nukastas pusiasalis.

Atlikus pirmuosius Lampėdžio ežero gilinimo darbus, sutvarkyta krantinė ir irklavimo bazės prieigos, įrengti pontoniniai lieptai ir tiltai. Taip pat rekonstruoti elingai baidarių, valčių ir kito inventoriaus laikymui.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas sako, kad bazės statybas numatoma pradėti kitais metais ir baigti po metų.

„Jeigu nebus kokių nors strigimų dėl viešųjų pirkimų, tai 2021 metais turėtume pradėti statybas. Tai toks optimistinis variantas. (...) Tokio lygio objektas, manau, turėtų būti įgyvendintas per dvylika mėnesių“, – BNS teigė A. Bužinskas.

Anot jo, projektą finansuos pati savivaldybė arba jos valdoma įmonė „Vilniaus vystymo kompanija“, o pinigai bus numatyti 2021 ar 2022 metų miesto biudžetuose.

„5 mln. eurų bus numatyti 2021 metų ar dar kitų metų biudžete. 2020 metų biudžete yra numatyta tik 50 tūkst. eurų techniniam projektui parengti. Bet kokiu atveju yra du keliai finansuoti – tiesiogiai arba „Vilniaus vystymo kompanija“ galėtų daryti kaip savo vystomą objektą kaip savivaldybės įmonė“, – aiškino A. Bužinskas.

Tokio lygio objektas, manau, turėtų būti įgyvendintas per dvylika mėnesių.

„Vilniaus vystymo kompanija“ praėjusią savaitę paskelbė irklavimo bazės projektavimo konkursą, pasiūlymų laukiama iki sausio 24 dienos.

1,5 ha ploto sklype Žirmūnų gatvėje ketinama įrengti elingų baseiną su kanalu į Neries upę, elingą su sandėliu ir dirbtuvėmis, sporto aikštelę, treniruoklių bei gimnastikos sales.

Bazė bus statoma teritorijoje, kurią anksčiau savivaldybės įmonė „Grinda“ planavo parduoti už 1,5 mln. eurų. Tačiau pernai vasarį Lietuvos irklavimo bei baidarių ir kanojų irklavimo federacijoms surengus protestą, aukcionas atšauktas.

Pasak Kauno mero pavaduotojo Andriaus Palionio, šis kompleksas sportininkams pasiūlys geriausias sąlygas tobulėti ir siekti aukščiausių apdovanojimų.

„Sportininkai čia turės puikias sąlygas, o miestiečiai galės grožėtis tarptautinėmis varžybomis“, – sakė A. Palionis.

Pavasarį prasidėjusius senosios sporto bazės griovimo darbus rudenį pakeitė intensyvios statybos.

„Senoji karkasiniu pagrindu pastatyta bazė buvo išardyta. Jos vietoje jau išdygo dviejų aukštų naujas pastatas. Šiuo metu atliekami išorės ir vidaus apdailos darbai, įstatomi langai, pastatas šiltinamas. Rangovas nuo darbų grafiko neatsilieka ir kaip planuota bazę atidarysime ateinantį pavasarį“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis.

Šalia kylančio pastato statoma nauja krantinė. Senas, susidėvėjusias betonines plokštes pakeitė naujos atraminės sienelės, o šiuo metu įrenginėjami pontoniniai liepteliai.

„Pastate sutilps treniruoklių salė, administracinės patalpos, persirengimo kambariai, specialūs irklavimo treniruokliai, kurie padės sportininkams palaikyti formą ir žiemos metu. Sportininkai valtis laikys moderniuose elinguose“, – sakė T. Metelionis.

Iki šiol sportininkai treniravosi vieno kilometro ilgio trasoje, kurią prailginti trukdė ežere esanti žvyro sankasa ir seklumos. Per daugiau nei pusmetį trukusius sankasos nukasimo darbus išvežta 140 tūkst. kubinių metrų grunto.

Sportininkai čia turės puikias sąlygas, o miestiečiai galės grožėtis tarptautinėmis varžybomis.

„Kadangi visoje irklavimo trasoje turi būti ne mažesnis kaip trijų metrų gylis, teks vandens telkinyje esančias seklumas gilinti. Pirmojo etapo metu pašalinus sankasą, kitas laukiantis žingsnis – ežero dugno gilinimas. Pati trasa turi būti tiesi ir kad atitiktų tarptautinius reikalavimus, jos ilgis turi būti 2 kilometrai, o plotis 150 metrų“, – aiškino T. Metelionis.

Specialistų teigimu, ežere iš viso bus įrengti aštuoni irklavimo takai, starto-finišo vietos, plūdurai bei trosai žymintys trasą. Tikimasi, jog pirmosios varžybos naujame vandens sporto komplekse galės vykti 2021 metais. Į bazės ir trasos įrengimą Kaunas investuoja 3 mln. eurų.

Gintaras Abaravičius teigia nepasiduosiantis – jis neatmeta galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes teismas, jo nuomone, neatsižvelgė į svarbias aplinkybes.

„Galima kreiptis į teismą išaiškinimo, galima prašyti atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes pagrindų yra. Kiek jau kartų teismai priėmė sprendimą nugriauti Vijūnėlės „dvarą“, nepaisant to, dar kartą kreipėsi ir vis tiek buvo nagrinėjama. Mes nieko nepralaimėjome, manau, labiau pralaimėjo visuomenė, neperklausomos Lietuvos kūrėjų noras turėti Trakus tokius, kokie jie yra, be sovietinių deforamcijų“, – BNS sakė parko direktorius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) rugpjūčio 7 dieną neskundžiama nutartimi įpareigojo parko direkciją išduoti Vilniaus mero Artūro Zuoko įmonės ir sporto draugijos „Žalgiris“ valdomai bendrovei „Trakų miesto Žalgirio jachtklubas“ reikalavimus rengti valstybinės žemės sklypo pertvarkymo projektą.

Tai reiškia, kad įmonė, nuo 1995 metų Galvės ežero pakrantėje valdanti buvusios irklavimo bazės teritoriją, galės ją atstatyti bei naudoti jachtklubo veiklai.

„Teismas cituoja tokius dalykus, kad jie siekia sutvarkyti prieplauką, dėl kurios Trakų teismas dar 2012 metais yra priėmęs sprendimą, kad ji turi būti nugriauta kaip savavalė statyba. Kaip apskritai teismas galėjo neišnagrinėti ir neatsižvelgti į jau galiojantį sprendimą, kad ta prieplauka yra griautina. Mes kreipsimės į Statybų inspekciją, kodėl iki šiol nenugriauta“, – tikino G. Abaravičius.

Jis, be kita ko, stebėjosi, kad LVAT rėmėsi vienu Konstitucinio Teismo išaiškinimu, tačiau neatsižvelgė į kitą to paties teismo dokumentą.

„Keista, šitas teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl nuosavybės, bet nesirėmė Konstitucinio Teismo 2010 metų išaiškinimu dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, kur pasakyta, kad bet kokie darbai, projektavimas, bet kas gali būti pagrįsti tik planavimo schema. Nes jeigu to nebūtų daroma, tai būtų apskritai pažeistas teisinės valstybės principas“, – BNS sakė parko direktorius.

Pasak jo, įvykdyti tokį teismo sprendimą būtų problematiška, nes, anot teismo, parko planavimo schemos sprendinius bendrovė galės įgyvendinti derindama visuomenės ir privačius interesus.

„Kokiu pagrindu mes ieškosime balanso tarp visuomenės ir privataus intereso? Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes vos ne asmeniniais pagrindais kažkam leisim, o kitiems neleisim. Nes tada klausimas – o gal visiems leidžiam? Visa tai turi būti reglanmentuota“, – kalbėjo G. Abaravičius. 

Jo teigimu, jam būtų įdomi ir Vyriausybės bei Kultūros ministerijos pozicija – būtent šios institucijos patvirtino Trakų parko planavimo schemos sprendinius.

Parko direkcijos vertinimu, šis teismo sprendimas kelia klausimų, kurie gali būti svarbūs sprendžiant ne tik jachtklubo statinių likimą, bet ir kaip precedentas, galintis turėti įtakos kitiems sprendimams dėl plėtros parko teritorijoje, rašoma pranešime spaudai.

Kokiu pagrindu mes ieškosime balanso tarp visuomenės ir privataus intereso? Ką tai reiškia?

LVAT, panaikinęs 2017 metų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, nutarė, kad įstatymai garantuoja teisę pastatų savininkui naudotis žemės sklypu, reikalingu statiniams, taip užtikrinant Konstitucijos garantuojamą nuosavybės teisės neliečiamumą.

Direkcija 2017 metais atsisakė išduoti reikalavimus, nes buvusi irklavimo bazė patenka į likviduotinų poilsio įstaigų sąrašą, prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Jos teigimu, bendrovė buvusios irklavimo bazės teritoriją įsigijo 1995 metais, kai jau buvo įsigaliojusi Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, numačiusi panaikinti Vilniaus centrinį jachtklubą.

LVAT teisėjų kolegijos nuomone, parko planavimo schemoje esantis įrašas „likviduotinas“ negali apriboti pastatų valdymo ir naudojimo teisių.

Registrų centro duomenimis, didžiausia „Trakų miesto Žalgirio jachtklubo“ akcininkė 2016 metais buvo bendrovė „BNA grupė“ (61,25 proc. akcijų). Dar 33,69 proc. akcijų priklausė Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“, 5,05 proc. – A. Zuokui.

„BNA grupę“ valdo A. Zuokas (71 proc.), jos vadovas Gytis Trinkūnas (24 proc.) ir „Žalgiris“ (4,9 proc.), rodo RC duomenys.