Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.

„Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldyta yra tarptautinės ir europinės. Ir kitos (didesnės – BNS) sumos yra kitose Europos Sąjungos ir Vakarų šalyse, tai siekiant realaus efekto ir realios pagalbos Ukrainai, reiktų tikrai koordinuotų sprendimų –  ties kuo yra bandoma dirbti ir ties kuo dedamos pastangos“, – penktadienį Lietuvos radijui pabrėžė M. Liutvinskas.

„Asmeniškai atsargiai vertinčiau iniciatyvas daryti Lietuvai žingsnius vienai pačiai tiek dėl teisinių niuansų ir apribojimų, tiek ir dėl bendro Europos Sąjungos ir Vakarų solidarumo ir vieningumo įgyvendinant sankcijų politiką ir aspektus, kurie iš jos kyla, nes Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje vienybė yra mūsų stiprybė ir šitoje vietoje tą principą reiktų išlaikyti, net jeigu tai reiškia sunkesnę sprendimų paiešką“, –  teigė viceministras.

Jo įsitikinimu, bendri sprendimai turi stipresnį poveikį ir didesnį efektą.

Ji kaip nedidelei šaliai nėra maža.

Pasak viceministro, naujaisiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vasario pabaigos duomenimis dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje yra įšaldyta kiek daugiau negu 30 mln. eurų lėšų, priklausančių juridiniams asmenis, kuriems pritaikytos sankcijos.  

„Ji kaip nedidelei šaliai nėra maža“, – teigė viceministras. 

BNS sausį rašė, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma buvo daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos Europos Sąjungos sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.

Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų dar yra už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.

Pirmoje vietoje yra Belgija, blokavusi 3,5 mlrd. eurų vertės turtą, antroje vietoje – Liuksemburgas (2,5 mlrd. eurų), o trečioje ir ketvirtoje – atitinkamai Italija (2,3 mlrd. eurų) ir Vokietija (2,2 mlrd. eurų), parodė ES statistiniai duomenys, su kuriais penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Iki lapkričio 25 dienos deklaruotais duomenimis, turto už daugiau kaip 1 mlrd. eurų taip pat įšaldė Airija, Austrija, Prancūzija ir Ispanija.

Nuo tada, kai Maskva vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES nustatė virtinę precedento neturinčių sankcijų Rusijos ekonomikai.

Nors kai kurios ES šalys pranešė įšaldžiusios didelės vertės turtą, kitos nuo jų gerokai atsilieka.

Sąrašo apačioje yra Malta, turtingiems užsienio investuotojams, įskaitant investuotojus iš Rusijos, siūlanti prieštaringai vertinamą „auksinių pasų“ programą, – šioje šalyje blokuota rusų turto už 146,558 tūkst. eurų.

Priešpaskutinėje vietoje yra Graikija, įšaldžiusi 212,201 tūkst. eurų vertės turtą.

Turto įšaldymas ir draudimas atvykti į Europos Sąjungą taikomas iš viso 1,241 tūkst. fizinių asmenų ir 118 juridinių asmenų, kuriems šios sankcijos nustatytos dėl jų vaidmens konflikte Ukrainoje.

Komisija valstybėms narėms ketvirtadienį išsiuntė laišką, kuriame priminė, kad sankcionuotų fizinių ir juridinių asmenų turto įšaldymas yra privalomas. Privaloma ir teikti duomenis apie įšaldytą turtą.

„Tačiau įvairios valstybės narės šią informaciją toliau teikia netolygiai ir ją atnaujina nevienodai dažnai“, – rašoma laiške.

„Tai pakerta mūsų bendras pastangas.“

ES šiuo metu svarsto pasiūlymus dėl būdų, kaip būtų galima panaudoti įšaldytą rusų turtą siekiant padėti finansuoti Ukrainos atstatymą.