I. Akasaki pelnė 2014 metų premiją kartu su dar dviem mokslininkais – Hiroshi Amano (Hirošiu Amanu) ir Shuji Nakamura (Šudžiu Nakamura). Kartu jie sukūrė mėlyną šviesą skleidžiantį diodą, kurį Nobelio komiteto žiuri pripažino „revoliucingu“ išradimu.

Mokslininkas mirė ketvirtadienio rytą ligoninėje Nagojos mieste nuo plaučių uždegimo, skelbiama privataus universiteto „Meijo“, kuriame jis dirbo, tinklalapyje.

LED šviestukai gali veikti dešimtis tūkstančių valandų ir eikvoja tik daug mažiau energijos, palyginus su kaitrine lempute, kurią XIX amžiuje išrado Thomas Edisonas (Tomas Edisonas).

Raudonos ir žalios šviesos diodai buvo išrasti gerokai anksčiau, tačiau mėlynos šviesos LED išradimas buvo laikytas fizikos šventuoju Graliu, nes norint atkurti baltą šviesą, panašią į skleidžiamą saulės, būtinos visos trys spalvos.

Mokslininkų trijulė pasiekė proveržį praėjusio amžiaus pabaigoje po tris dešimtmečius trukusio atkaklaus darbo, kai jiems pavyko priversti puslaidininkius skleisti ryškiai mėlynus spindulius.

„Jų išradimai yra revoliucingi. Kaitrinės lemputės apšvietė XX amžių; XXI amžių apšvies LED šviestukai“, – 2014 metais pažymėjo Nobelio komiteto žiuri.

Japonų mokslininkų išradimas ne tik suteikė trūkstamą dėlionės detalę ryškiai baltoms lemputėms, bet ir padėjo sukurti spalvotus LED ekranus, naudojamus gaminant išmaniuosius telefonus ir daugelį kitų šiuolaikinių įrenginių.

Pelnęs premiją I. Akasaki davė jauniems tyrėjams patarimą: „Neapsigaukite dėl madingų dalykų. Darykite kas jums patinka, jei tikrai norite tai daryti.“

„Iš pradžių buvo sakoma, kad to negalima išrasti XX amžiuje. Daug žmonių paliko [tyrimo projektą], bet aš nė nesvarsčiau to daryti“, – sakė jis.

1929 metais Japonijos pietinėje Kagošimos prefektūroje gimęs I. Akasaki 1952 metais baigė prestižinį Kioto universitetą.

Kelerius metus išdirbęs tyrėju korporacijoje „Kobe Kogyo“ (dabar – „Fujitsu“), jis 1959 metais pradėjo savo akademinę karjerą Nagojos universitete.

2010 metais universiteto „Meijo“ paskelbtame interviu mokslininkas pasakojo apie savo ir dviejų kolegų kovą už jų darbo pripažinimą.

„Kai 1981 metais paskelbėme tarptautinėje konferencijoje tuo metu svarbius rezultatus, jokios reakcijos nesulaukėme. Jaučiausi lyg būčiau vienas dykumoje“, – sakė I. Akasaki.

„Tačiau buvau pasiryžęs nenutraukti šio tyrimo, net jei likčiau visiškai vienas“, – pridūrė jis.

Šių metų Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta trims Japonijoje gimusiems mokslininkams už mėlyną šviesą skleidžiančių šviesos diodų (LED), kurie tapo nauju energiją ir aplinką tausojančiu šviesos šaltiniu, išradimą, antradienį pranešė Nobelio komitetas.

Šis trejetas – tai Isamu Akasaki (Isamus Akasakis), Hiroshi Amano (Hirošis Amanas) ir Shuji Nakamura (Šiudžis Nakamura), šiuo metu dirbantis Jungtinėse Valstijose.

Švedijos karališkoji mokslų akademija nurodė, jog nors šis išradimas buvo padarytas vos prieš 20 metų, „tačiau jis jau padėjo sukurti baltą šviesą visiškai nauju būdu visų mūsų naudai“.

„Jų išradimai buvo revoliucingi“, – pabrėžė žiuri, kalbėdama apie mėlynos šviesos diodus, sukėlusius proveržį LED technologijose, naudojamose apšviesti kompiuterių, televizorių ir šiuolaikinių išmaniųjų telefonų ekranams.

„Kaitrinės lemputės apšvietė XX amžių; XXI amžių apšvies LED lemputės, – pridūrė Nobelio komitetas. – Maždaug ketvirtadalis pasaulyje suvartojamos elektros energijos panaudojama apšvietimui, todėl LED prisideda tausojant Žemės išteklius.“

85 metų I.Akasaki yra Meidzo universiteto profesorius ir Nagojos universiteto profesorius emeritas. 54 metų H.Amano taip pat profesoriauja Nagojos universitete, o 60-metis Sh.Nakamura šiuo metu dirba profesoriumi Kalifornijos universitete Santa Barbaroje.

Šie laureatai sukėlė perversmą šviesos šaltinių technologijose, kai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje pagamino pirmuosius ryškią mėlyną šviesą skleidžiančius puslaidininkius.

Mėlynos šviesos LED, leidžiančius kartu su gerokai anksčiau išrastais raudonos ir žalios šviesos diodais išgauti baltą šviesą, sukurti nesisekė net tris dešimtmečius, nors buvo dedamos didelės pastangos.

Tačiau tai pavyko tik šiems mokslininkams, išradusiems technologijas, leidžiančias išauginti ypatingos struktūros galio nitrido kristalus ir pagaminti iš jų puslaidininkius, nurodė Nobelio komitetas.

„Jiems pasisekė ten, kur visi kiti patyrė nesėkmę“, – pažymėjo žiuri.

„Atsiradus LED lemputėms, dabar turime ilgiau veikiančių ir veiksmingesnių alternatyvų senesniems šviesos šaltiniams“, – pareiškė Nobelio komitetas.

LED šviestukai, skleidžiantys ryškią baltą šviesą, gali degti daug ilgiau ir eikvoja daug mažiau elektros energijos palyginti su kaitrinėmis lemputėmis, kurias XIX amžiuje išrado Thomas Edisonas (Tomas Edisonas).

Taupios LED lemputės gali būti prijungtos prie vietos energijos šaltinių – pavyzdžiui, saulės jėgainių. Tokiu apšvietimu gali naudotis daugiau negu 1,5 mlrd. žmonių, iki šiol neturinčių prieigos prie įprastų elektros tinklų.

Sh.Nakamura, kuris Kalifornijoje buvo pažadintas Nobelio žiuri telefono skambučio vidury nakties ir pasikalbėjo su žurnalistais Stokholme, nors ryšys smarkia trūkinėjo, sakė, kad jaučiasi nuostabiai ir negalintis patikėti šia žinia.

Savo ruožtu I.Akasaki per nacionalinės televizijos transliuotą spaudos konferenciją pripažino dažnai girdėdavęs kalbas, jog jo tyrimai neduos vaisių XX šimtmetyje.

„Tačiau man niekada taip neatrodė, – sakė jis. – Tiesiog dariau tai, ką norėjau daryti.“

Laureatai pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (apie 3,04 mln. litų) Nobelio premijos piniginę dalį.

Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta Belgijos mokslininkui Francois Englert'ui (Fransua Anglerui) ir Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui (Piteriui Higsui) už „dieviškosios dalelės“ – Higso bozono, paaiškinančios masės egzistavimą – atradimą.

Tradiciškai Nobelio premija šiems trims mokslininkams bus oficialiai įteikta per Stokholme vyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo Alfredo Nobelio mirties 1896 metais sukaktį.