Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu. Kaip ir iki šiol per mokinių atostogas ligos išmokos už nesergančio vaiko priežiūrą mokamos nebus, tačiau nedarbingumo pažymėjimai galios.

Jeigu vienam iš tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 60 dienų, pasibaigus atostogoms jis tęsis iki numatyto nedarbingumo pažymėjimo termino pabaigos, o ligos išmoka bus ir toliau mokama.

Jeigu nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai buvo išduotas trumpesniam laikotarpiui ir galiojimas baigsis per mokinių atostogas, o po jų vėl iškyla poreikis prižiūrėti nesergantį vaiką, dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pakartotinai reiktų kreiptis į šeimos gydytoją.

Nemažai daliai tėvų nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai išduotas 60 dienų laikotarpiui. Jeigu suėjus šiam terminui vaikai mokytis į mokyklos suolus nesugrįš, o ugdymas bus tęsiamas nuotoliniu būdu, tėvai dėl nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo turės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją. Nedarbingumo pažymėjimai gali būti išduodami ir atgaline tvarka, bet ne daugiau nei už penkias darbo dienas.

Kai karantino metu atsiranda būtinybė prižiūrėti darželinuką, priešmokyklinuką, pradinuką ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia dirbantiems tėvams, globėjams, seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą siekia 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Šiuo metu galiojantį nedarbingumo pažymėjimą šeimos nario priežiūrai turi apie 20 tūkst. asmenų, kai per pirmąjį karantiną tokių būdavo 50–60 tūkst. Nemaža dalis tėvų prisitaikė prie karantino sąlygų, derina darbą nuotoliniu būdu ir atžalų priežiūrą, dalis jų – naudojasi galimybe vaikus leisti darželius.

LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuotr.

Sprendimas dėl šių išmokų šeimoms, auginančioms vaikus, priimtas siekiant suvaldyti COVID-19 padarinius.

Tikėtasi, kad jau nuo liepos 10-osios, tai yra nuo šio penktadienio, klaipėdiečiams bus pradėtos išmokėti vienkartinės 120 eurų išmokos už vaiką, o daugiavaikėms, nepasiturinčioms ir auginančioms vaiką su negalia šeimoms – 200 eurų išmokos, šiuos pinigus pervedant iki liepos 31 d.

Uostamiestyje yra iki 27 tūkst. vaikų, kuriems priklauso tokia išmoka.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Ginos Vilimaitienės teigimu, jau baigiami tvarkyti duomenys dėl šių išmokų.

"Darome viską, kad dauguma klaipėdiečių vienkartines išmokas gautų kuo greičiau. Viskas jau pajudėjo. Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pinigai dar nepervesti, tačiau, tikimės, iki liepos 31 d. visus pinigus turėtume išmokėti", – teigė G.Vilimaitienė.

Iki 2020 m. liepos 31 d. vienkartinę išmoką gaus šeimos, gaunančios vaiko pinigus ar pradėsiančios juos gauti iki 2020 m. birželio 30 d.

Jeigu vaiko pinigai paskirti vėlesniais šių metų mėnesiais, vienkartinę išmoką vaikas gaus su pirmu vaiko pinigų mokėjimu.

Vienkartinė išmoka bus išmokėta automatiškai, tėvams nereikės pildyti atskiro prašymo.

Šeimai, patiriančiai socialinę riziką, vienkartinė išmoka bus mokama tokiu būdu, kaip ir vaiko pinigai.

Du vaikus auginantis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis taip pat laukia tokių pinigų.

Vis dėlto premjerui ir kitiems vaikų išmokų teks dar palaukti.

Seime stringant vienkartinių išmokų už vaiką priėmimui, jau planuojami nauji siūlymai.

Seimo narys Kęstutis Glaveckas, liberalas, įsijautė į pinigų dalybas. Jis sako, kad šunys ir kiti augintiniai padeda neišprotėti pandemijos metu. Visiems, kurie šunis augina, jis labai rimtai siūlo mokėti po 10 eurų per mėnesį. 

„Aš manau, kad vaiko pinigai didės, dėl paties dydžio dar nėra galutinai apsispręsta. Tai priklausys nemaža dalimi ir nuo realybės testo, kuris bus ateinančią savaitę – atnaujintos ekonomikos prognozės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Pasak jo, ministerijos rengiama prognozė, kuri bus pristatyta kitą savaitę, „nuims rožinius akinius“.

„Tikrai rasime sutarimą, jog kitų metų biudžetas turi būti realybės biudžetas“, – sakė jis.

Ministras teigė manantis, kad vaiko pinigai yra socialiai teisingesnė paskata šeimoms nei papildomas neapmokestinamas pajamų dydis – jis yra palankus daugiau uždirbantiems žmonėms.

Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė siūlyti kitąmet vaiko pinigus didinti nuo 50 iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau, tačiau sparčiai kelti išmokas nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms. Joms papildomai už vaiką žadama pridėti nebe 20, o 40 eurų.

Šis Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų siūlymas numatytas Vyriausybės patvirtintame teisės aktų projektų pakete, kuris bus teikiamas Seimo rudens sesijai.

Šiuo metu ši universali išmoka vienam vaikui, kol jis sulauks pilnametystės, siekia 50 eurų.

Į Vaikų išlaikymo fondą vieni vaikus auginantys tėvai kreipėsi tais atvejais, kai gyvenantys skyrium nevykdė pareigos teikti teismo priteisto išlaikymo vaikams, – paprastai sakant, nemokėjo alimentų. Šią pareigą prisiėmęs fondas iš mokesčių mokėtojų pinigų per mėnesį vienam vaikui skyrė 57 eurus.

Kaip skelbė ELTA, nuo Naujųjų metų tėvų išlaikymo negaunančiais vaikais rūpinsis „Sodra“, išmoka vaikui didės iki 68,4 euro vienam vaikui per mėnesį.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vien per praėjusius metus dėl skyrybų be vieno iš tėvų Lietuvoje augti liko 6692 vaikai iki 17 metų amžiaus.

Kokia dalis skyrium gyvenančių tėvų vengė pareigos išlaikyti savo atžalas, Vaikų išlaikymo fondas informacijos nerinko, bet žinoma, kad iš visų pareiškėjų, kurie kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokos, apie 7 proc. buvo vyrai ir 93 proc. – moterys.

Kaip Eltai sakė skyrybų krizės įveikos srityje dirbančio Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Daiva Jakštienė, šeimos griūtis –sudėtingas laikas ir vaikams, ir suaugusiems. Be to, kad žmogus netenka sutuoktinio, dažnai namų, vienas iš poros – vaikų, prarandamas buvęs socialinis, materialinis statusas. „Likusiems su vaikais skyrybos dažnai reiškia ir realią skurdo grėsmę“, – akcentavo D. Jakštienė.

Tai patvirtina ir Statistikos departamento duomenys - Lietuvoje skurdo riziką patiria net 46 proc. vienišų motinų (tėvų), auginančių vaikus.

„Vaikų išlaikymo fondo išmokos tokiais atvejais galėtų būti reali parama, tačiau per mėnesį vienam vaikui mokama suma labai nedidelė ir indeksavimo laukė dešimt metų“, – sakė „Bendrakeleivių“ vadovė.

Seimo nariai Mykolas Majauskas ir Ingrida Šimonytė įregistruotoje Vaikų išlaikymo fondo įstatymo pataisoje siūlė dvigubinti išmoką tėvų išlaikymo negaunantiems vaikams, nustatant, kad mėnesinės išmokos vaikui dydis nebūtų mažesnis nei trečdalis minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Pagal šiuo metu nustatytą MMA tai būtų 114 Eur per mėnesį. Tačiau Seimas maksimalų išmokos dydį nuo 2018 m. padidino iki 68,4 euro vienam vaikui per mėnesį.

Vietoje tėvų iš valstybės išlaikymą nuolat gauna apie 23 tūkst. vaikų. Per aštuonerius metus į fondą kreiptasi dėl daugiau kaip 50 tūkst. vaikų išlaikymo. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga nebe pirmą kartą siūlo sekti kaimyninės Lenkijos, įgyvendinančios socialinę išmokų vaikams programą, pavyzdžiu. Lenkijoje už antrą ir kitus vaikus šeima per mėnesį gauna 500 zlotų (apie 115 eurų) išmokas.

„Tai būtų reali parama, šeimos stiprinimas, duotas realus ženklas šeimoms, auginančioms vaikus, likti čia ir gyventi šalyje“, – sakė pataisas spaudos konferencijoje pirmadienį pristačiusi parlamentarė, – „Ekonominis skurdas – daugelio mūsų bėdų priežastis, nes didelis nepriteklius sukelia daugelį kitų problemų, tokių kaip alkoholizmas, narkomanija, psichiniai sveikatos sutrikimai, agresija, neviltis, ir visi tie dalykai tarpusavyje susiję“.

Pagal Seimo narės siūlymą, vaiką iki 18 metų auginantys tėvai per mėnesį už jį gautų 120 eurų dydžio išmoką. Taip pat išmoka būtų toliau mokama ir toliau, jei vaikas studijuotų, bet ne ilgiau iki kol sulauktų 24 metų amžiaus.

Jei vaikus auginančios šeimos pajamos būtų didesnės nei 240 eurų vienam asmeniui per mėnesį, 120 eurų dydžio išmoka būtų mokama tik už antrą ir kiekvieną paskesnį auginamą ar globojamą vaiką. Parlamentarė siūlo, kad tokios išmokos už vaikus būtų mokamos nuo 2018 metų sausio.

Taip pat pataisomis siūloma panaikinti lengvatą, pagal kurią vaikus auginantiems asmenims už kiekvieną auginamą vaiką yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis. Pasak iniciatorių, ši lengvata socialinės atskirties nemažina ir iš esmės šeimai nepadeda – vidutines pajamas gaunanti šeima pasinaudojusi lengvata gauna apie 30 eurų už vieną vaiką, o jei pajamos mažos, faktiškai gaunama suma už vaikus irgi sumažėja.

„Kai mes taikome neapmokestinamo pajamų dydžio lengvatą, turtingieji gauna daugiau. Kas ir taip uždirba daugiau, daugiau gauna“, – partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis tvirtino, kad dabartinė sistema – socialiai neteisinga.

Šiuo metu išmokos už vaikus mokamos tik nedideles pajamas gaunančioms šeimoms. Už vaiką iki dvejų metų amžiaus skiriama 28,5 eurų išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės 153 eurų. Auginant vaiką nuo dvejų iki 18 metų amžiaus esant tokiam pačiam šeimos pajamų lygiui mokama 15,2 eurų išmoka per mėnesį.

Pataisas siūlanti R.Tamašunienė skaičiuoja, kad jų įgyvendinimui per metus reikėtų apie 250-300 mln. eurų.

Praėjusios kadencijos Seimui jau buvo pateiktos analogiškos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų frakcijos registruotos pataisos dėl išmokų vaikams didinimo, tačiau projektui nepritarė buvusi Vyriausybė.

Išmokų vaikams įstatymo pataisos yra antra socialinio modelio dalis, numatanti „Sodros“ pertvarką nuo 2017 metų.

Parlamentarams siūloma grąžinti iki krizės mokėtas motinystės pašalpą. Siūloma, kad iki vaikui sueis vieneri metai ji būtų 100 proc. vieno iš tėvų uždarbio, o iki sueis dveji metai - 85 procentai. 

Dabar tėvai gali rinktis - vienerius metus gauti 100 proc. buvusio atlyginimo pašalpą arba gauti mažesnę pašalpą dvejus metus su galimybe antraisiais metais grįžti į darbą, neprarandant pašalpos. Pastaruoju atveju ji siekia 70 proc. buvusio uždarbio pirmaisiais metais ir 40 proc. - antraisiais metais.

Seimas aptars siūlymus ateityje didesnes vaiko priežiūros išmokas mokėti tėvams, kuriems iš karto gimtų daugiau nei vienas vaikas.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo nuo 2017 metų didesnes vaiko priežiūros išmokas skirti tėvams, kuries susilauktų dvynukų, trynukų ar daugiau vaikų. Išmokos iš biudžeto, o ne iš „Sodros“, būtų mokamos tėvams nuo vaikų gimimo iki jiems sukaks dveji metai, tačiau apskaičiuojamos kitaip negu pašalpos, kurias mokės „Sodra“. 

Jeigu Seimas pataisas priims, gimus dvynukams tėvams būtų skiriama 4 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio išmoka per mėnesį - 152 eurai (dabar BSI - 38 eurai). Per metus tokia išmoka siektų 1824 eurus, o per dvejus - 3648 eurus.

Jeigu vienu metu gimtų daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis augtų 4 BSI už kiekvieną vaiką - pavyzdžiui, gimus trynukams, ji siektų 8 BSI arba 304 eurus per mėnesį (per dvejus metus - 7296 eurus), o ketvertuko - 12 BSI arba 456 eurus (10 944 eurus).

Taip pat parlamentarai svarstys pasiūlymus mokėti didesnes vaiko priežiūros išmokas besimokančioms motinoms. 8 BSI dydžio išmoką per mėnesį (152 eurus) siūloma mokėti tėvams doktorantams, kurie vaikų susilauktų iki 30 metų.

Dvigubai - iki 8 BSI ketinama padidino išmokas už gimusius vaikus studijuojantiems tėvams iki 26 metų. Dabar ši minimali išmoka studentams, kurie neturi darbo stažo, siekia apie 4 BSI.

„Jeigu ir toliau taip bus, ir mes nesugebėsime užkirsti kelio šiai tendencijai, po dešimties metų per metus gims mažiau nei 350 tūkst. vaikų, o tai yra 40 proc. mažiau nei 2010 metais. Tai apokalipsė“, – laikraščiui „La Repubblica“ sekmadienį sakė ministrė Beatrice Lorenzin (Beatričė Lorencin).

Ji siūlo dvigubinti standartinę išmoką už vaiką, kuri mažas ar vidutines pajamas turinčioms šeimoms šiuo metu sudaro 80 eurų per mėnesį, bei mokėti dar didesnes išmokas už antrą ir paskesnius vaikus.

Pernai įvesta išmoka mokama tik už vaikus, gimusius tarp 2015 metų sausio 1 dienos ir 2017 metų gruodžio 31 dienos, ir bus mokama iki vaiko trečiojo gimtadienio.

B. Lorenzin siūlo išplėsti esamą tvarką ir išmoką mokėti už visus jaunesnius nei trejų metų vaikus (tai reikštų, kad ją gautų ir prieš 2015 metus gimusių vaikų tėvai) bei išplėsti šios išmokos mokėjimą dar trejiems metams bei įtraukti visus vaikus, gimusius iki 2020 metų pabaigos. Ši tvarka netaikoma didesnes pajamas gaunančioms šeimoms, kurių metinė pajamos viršija 25 tūkst. eurų. Jos sudarytų trečdalį visų tėvų. Savo ruožtu skurdesnėms šeimoms mokama didesnė išmoka.

Pagal naująjį pasiūlymą, vidutinė šeima už antrą ir paskesnį vaiką gautų po 240 eurų per mėnesį, o skurdesnės šeimos – po 400 eurų.

Analitikai pažymi, kad B. Lorenzin yra įtakinga italų premjero Matteo Renzi (Matėjo Rencio) centro kairiųjų vyriausybės narė, todėl nebūtų prakalbusi apie išmokos didinimą, jeigu tam nepritartų premjeras. Tačiau tokie pasiūlymai turėtų nustebinti Briuselį, nes Europos Komisija spaudžią M. Renzį greičiau mažinti biudžeto deficitą ir spręsti milžiniškos valstybės skolos, viršijančios 130 proc. šalies BVP, problemą.

Jeigu B. Lorenzin siūlymas būtų įgyvendintas, šalies biudžetui per ateinančius šešerius metus tai atsieitų 2,2 mlrd. eurų.

„Per praėjusius penkerius mes praradome daugiau nei 66 tūkst. gimimų per metus, o tai prilygsta tokiam miestui kaip Siena, – sakė Italijos sveikatos apsaugos ministrė. – Jeigu susiesime tai su augančiu senyvų ir ligotų žmonių skaičiumi, gausime nykstančios šalies vaizdą.“