Karo studijų instituto teigimu, Rusijos politikai stengiasi išlaikyti nuoseklią retorinę liniją dėl šios atakos, nes iki galo nesuderino to su žvalgyba ir teisėsauga, lydima nesėkmių.

Be viso to, V. Putinas ir aukšti pareigūnai iki galo nesusitarė ir dėl istorijos, kad dėl išpuolio, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“, iš tiesų kalta Ukraina.

„Kovo 23 dieną, po teroristinio išpuolio, diktatorius tiesiogiai pareiškė, kad užpuolikai yra susiję su Ukraina. O kovo 26 dieną, sakydamas kalbą Rusijos Federacijos Generalinės prokuratūros valdyboje, jis ragino ekspertus ištirti visas detales, tačiau nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekalbėjo apie Ukrainos įtaką vykdant šią ataką“, – aiškino analitikai.

Tai – ryškus pokytis, palyginti su ankstesniais jo kaltinimais. Kremliaus atstovas, paklaustas žurnalistų, Dmitrijus Peskovas taip pat tiesiogiai neteigė, kad šį išpuolį organizavo Ukraina.

V. Putino svyravimas tarp tiesioginio kaltinimo Ukrainai ir šio klausimo vengimo, rodo, kad Kremlius dar nesukūrė formulės, kaip pateikti pasakojimą apie ataką. Manoma, jog taip yra dėl sukrėtimo, kurį patyrė Rusijos elitas, kai išpuolis įvyko. Kiti aukšti pareigūnai taip pat pripažino, kad Rusijos valdžiai vis dar trūksta kritinės informacijos apie ataką.

Ką V. Putinas ir jo pakalikai sako apie teroro išpuolį „Crocus City Hall“ arenoje?

Kovo 23 dieną V. Putinas sakė, kad keturi teroristai buvo sulaikyti pakeliui į Ukrainą, o vėliau pakeitė poziciją teigdamas, kad būtina atsakyti į klausimą: „Kodėl teroristai, padarę nusikaltimą, bandė vykti į Ukrainą, kas jų ten laukė“.

Rusijos FSB direktorius Aleksandras Bortnikovas pažymėjo, kad: „Ukrainos specialiosios tarnybos prisidėjo prie teroristinio išpuolio planavimo, o radikalūs islamistai jį įvykdė“. Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas tiesiogiai pareiškė, kad už to slypi Ukraina.

Tačiau vėliau „Bloomberg“ rašė, jog V. Putino aplinka netiki, kad Ukraina yra susijusi su teroristiniu išpuoliu „Crocus City Hall“ arenoje.

„Kol kas nenustatyta, kas jį užsakė. Mes žinome ir matome tuos, kurie organizavo šį procesą, kurie verbavo ir skyrė konkrečias užduotis“, – Rusijos naujienų agentūros citavo FSB vadovą Aleksandrą Bortnikovą.

Nuo penktadienio džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) kelis kartus pareiškė įvykdžiusi išpuolį „Crocus City Hall“, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Rusijos prezidentas V. Putinas pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad už penktadienio išpuolio stovi radikalūs islamistai, bet užsiminė, kad jie yra susiję su Ukraina, nors ši tai kategoriškai neigia.

FSB vadovas antradienį taip pat pareiškė, kad esą Vakarų ir Ukrainos žvalgybos tarnybos padėjo užpuolikams.

„Manome, kad šią akciją rengė ir patys radikalūs islamistai, ir, žinoma, prie jos prisidėjo Vakarų specialiosios tarnybos, o pačios Ukrainos specialiosios tarnybos yra tiesiogiai su tuo susijusios“, – rusų naujienų agentūros citavo A. Bortnikovą.

FSB vadovas tvirtino, kad už išpuolį atsakingi šauliai planavo vykti į Ukrainą ir turėjo būti sutikti kaip didvyriai.

„Išduosiu jums mažą paslaptį: kitoje pusėje jie turėjo būti sutikti kaip didvyriai“, – sakė A. Bortnikovas.

Tuo metu Kremlius antradienį pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „tokiu specifiniu žydu“, kai buvo paklaustas, kaip jis gali būti susijęs su išpuoliu Pamaskvėje.

Rusijos pareigūnai ir toliau tvirtina, kad Kyjivas kažkaip susijęs su išpuoliu, per kurį žuvo mažiausiai 139 žmonės. V. Zelenskis tokius kaltinimus atmeta kaip absurdiškus.

„Na, ten yra toks specifinis žydas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į klausimą, kaip žydų kilmės V. Zelenskis gali būti susijęs su išpuoliu.

Išduosiu jums mažą paslaptį: kitoje pusėje jie turėjo būti sutikti kaip didvyriai.

„Žydas, kuris daugeliu atžvilgių rodo simpatijas ir polinkį nacionalistinei dvasiai, kuri persmelkė Kyjivo režimo vadovybę“, – tęsė jis.

Jis atsisakė išplėtoti mintį, nurodydamas, kad vyksta tyrimas dėl išpuolio koncertų salėje.

Maskva ne vienerius metus stengėsi V. Zelenskio vadovaujamą provakarietišką Ukrainos vyriausybę vaizduoti kaip neonacistinę ir naudojo tai kaip pretekstą savo puolimui Ukrainoje.

Praėjusių metų birželį V. Putinas V. Zelenskį apibūdino kaip darantį „gėdą žydų tautai“ ir sulaukė greitos žydų grupių reakcijos.

Paklaustas apie šį komentarą interviu transliuotojui BBC, V. Zelenskis pavadino V. Putiną „antruoju antisemitizmo karaliumi“ po nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio.

„Todėl jie niekaip negalėjo patekti į Baltarusiją. Jie tai matė. Todėl jie apsigręžė ir pasuko į Ukrainos ir Rusijos sienos ruožą“, – sakė A. Lukašenka, prieštaraudamas Rusijos teiginiui, kad jie esą bandė bėgti į Ukrainą.

Nuo penktadienio džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) kelis kartus pareiškė įvykdžiusi 139 gyvybių pareikalavusį išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“, o su IS susiję žiniasklaidos kanalai paskelbė šiurpių vaizdo įrašų iš šios koncertų salės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pirmą kartą pripažino, kad už penktadienio išpuolio stovi radikalūs islamistai, bet užsiminė, kad jie yra susiję su Ukraina, nors ši tai kategoriškai neigia.

Rusijos saugumo tarnybos FSB vadovas antradienį tvirtino, kad esą Vakarų ir Ukrainos žvalgybos tarnybos padėjo užpuolikams, bet teigė, kad dar nenustatė, kas nurodė surengti penktadienio išpuolį.

Vakarų pareigūnai pastarosiomis dienomis skelbė, kad už išpuolį atsakinga IS.

„Mes irgi labai atsargiai ir įdėmiai turėtume žiūrėti į pas mus esančias bendruomenes iš Vidurio Azijos valstybių, kurios irgi yra išaugusios kartais“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.

„Jokiais būdais neteigiu, kad visi, čia atvykę, yra susiję su galimomis ekstremistinėmis veiklomis. Tačiau rizikos veiksnys vienareikšmiškai yra“, – pridūrė jis.

Visi keturi įtariami asmenys, įtariami praėjusią savaitę nušovę mažiausiai 137 žmones vienoje koncertų salėje Pamaskvėje, yra Tadžikistano piliečiai.

JAV žvalgyba buvo perspėjusi Rusiją dėl išpuolių tikimybės. Ši šalis yra teroristinių organizacijų taikinys dėl kovos prieš „Islamo valstybę“ Sirijoje bei kitas islamistines organizacijas kitur pasaulyje, teigė K. Budrys.

Prezidento patarėjas sakė, kad Lietuvoje fiksuotas ne vienas atvejis, kai Tadžikistano piliečiai dėl galimų ryšių su ekstremistinėmis organizacijomis buvo išsiųsti iš šalies.

Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja.

Pasak jo, islamistinė veikla Vidurio Azijoje yra persimaišiusi su opozicine veikla prieš ilgamečius tų valstybių režimus.

„Čia mūsų tarnyboms darbo tik didėja“, – sakė K. Budrys.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje leidimą gyventi turi daugiau nei 6,3 tūkst. Tadžikistano piliečių.

Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais intensyviau diskutuojama dėl poreikio riboti imigraciją iš trečiųjų šalių, daliai politikų labiausiai nerimaujant dėl smarkiai išaugusios baltarusių bendruomenės šalyje.

Kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė siūlysianti griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Kaip viena iš priemonių minimi planai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nustatyti naują kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu, apskaičiavimo formulę.

K. Budrys: ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės

Prezidento vyriausiasis patarėjas mano, kad teroro išpuolis Maskvoje nėra kažkuo netikėtas, nes, pasak jo, teroristinės organizacijos Rusijoje yra įsišaknijusios. Jis svarsto, kad radikalizacijos Rusijos visuomenėje ateityje tik daugės.

„Tai yra (Rusijos – ELTA) realybė. Terorizmas ir tos organizacijos yra ten įsišaknijusios. Kas pasikeitė – kad pasikeitė dėmesys joms. Lygiai taip pat pasikeitė ir tarnybų pajėgumai Rusijoje, kurie gali būti skiriami kovai su terorizmu. Dar vienas labai svarbus dalykas yra imigrantų bendruomenė Rusijoje ir kylančios įtampos su ja ir kiek yra parametrų radikalizacijai, nauja atsiradusių Rusijoje“, – sakė K. Budrys.

„Visus šiuos dalykus sudėjus į visumą sakyti, kad teroro išpuolis yra kažkas, kas visiškai negali įvykti Rusijoje, būtų neprotinga, nes mes turime tokias situacijas atsikartojančias kitose valstybėse. Rusija yra didelis taikinys visoms teroristinėms organizacijoms“, – teigė jis.

Pasak jo, išpuolio gal ir buvo galima išvengti, jeigu būtų vykęs bendradarbiavimas su Vakarų šalimis, skiriančioms daug resursų kovai su terorizmu.

„Jis (Išpuolis – ELTA) gal galėjo neįvykti, jeigu būtų bendradarbiavimas, kuris buvo daug metų atgal su Vakarų valstybėmis, kurios yra tikrai stiprios kontrterorizmo srityje. Ir tai yra didelis pavojaus ženklas ir valdančiajam režimui – kiek jie gali rodyti, kad jie kontroliuoja situaciją“, – sakė jis.

„Net jeigu režimas ir bandytų nukreipinėti viešąją nuomonę į Ukrainą, (...) tai nenukreips pačios problemos šaltinio. Jis tikrai nemažės“, – taip pat pažymėjo K. Budrys.

Todėl prezidento patarėjas įsitikinęs, kad radikalizacijos ir ksenofobijos apraiškų Rusijos visuomenėje tik daugės.

„Radikalizacijai terpė gerės, ksenofobijos Rusijos visuomenėje daugės. Jau dabar matome pranešimus Vidurio Azijos piliečiams neiti iš namų vakarais dėl galimo susidorojimo ir išpuolių. Ir tai rodo taip pat daugybę nesveikos visuomenės požymių toje pačioje Rusijoje. Tai yra viena iš ligos netiesioginių pasekmių“, – pabrėžė K. Budrys.

„Mūsų mintys yra su aukų šeimomis ir visais sužeistaisiais“, – parašė O. Scholzas socialiniame tinkle X, reaguodamas į penktadienio išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.

Užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock taip pat pasmerkė „bailų ir nežmonišką terorą, kad ir kur jo griebiamasi“, ir išreiškė solidarumą su aukų šeimomis.

Nekalti žmonės, kurie tik norėjo nueiti į roko koncertą, buvo šaltakraujiškai nužudyti.

„Nekalti žmonės, kurie tik norėjo nueiti į roko koncertą, buvo šaltakraujiškai nužudyti“, – parašė ji X paskyroje.

„Visa širdimi esame su Rusijos gyventojais“, – pridūrė Vokietijos diplomatijos vadovė.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas pareiškė „užuojautą aukoms ir jų šeimoms“, ragindamas valdžios institucijas „kuo greičiau išsiaiškinti šio išpuolio aplinkybes“.

„Smerkiame terorizmą visais jo pavidalais ir drauge su Rusijos žmonėmis liūdime dėl gyvybių netekties per šį baisų įvykį“, – sakoma A. Blinkeno pareiškime.

Anksčiau Baltieji rūmai minimą ataką pavadino siaubinga ir pareiškė užuojautą.

Penktadienį viename Maskvos priemiestyje vykusiame roko koncerte užpuolikai atidengė ugnį, nužudydami mažiausiai 133 ir sužeisdami dar daugiau kaip 100 žmonių, taip pat sukeldami gaisrą, pranešė valdžios institucijos.

Atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS). 

Jis tai tvirtino šeštadienį kreipdamasis į Rusijos gyventojus, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Jie mėgino pasprukti ir judėjo link Ukrainos, kur, preliminariais duomenimis, jiems buvo paruoštas langas iš Ukrainos pusės valstybinei sienai kirsti“, – sakė V. Putinas.

Anot jo, visi keturi tiesioginiai teroristinio išpuolio vykdytojai, šaudę ir žudę žmones, „rasti ir sulaikyti“.

Pasak Kremliaus šeimininko, Rusijos jėgos struktūros aiškinasi, kas aprūpino teroristus transportu, numatė pabėgimo kelius, paruošė slėptuves su ginklais ir šaudmenimis.

V. Putinas pagrasino, jog teroristinio išpuolio „organizatoriai ir užsakovai“ bus nubausti, „kad ir kas jie būtų, kad ir kas jiems vadovautų“.

Rusijos vadovas iš esmės pakartojo ankstesnius FSB pareiškimus, kuriuose teigiama, kad esą teroristai planavo kirsti Rusijos ir Ukrainos sieną bei turėjo ryšių Ukrainos pusėje.

Rusijos opozicijos žurnalistas Aleksandras Pliuščevas atkreipė dėmesį į tai, jog pirmuosiuose žiniasklaidos pranešimuose buvo teigiama, kad automobilis su teroristais buvo sustabdytas už 16 km nuo Baltarusijos – Briansko srities Tioplo kaime. Tačiau vėliau Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Aleksandras Chinšteinas nurodė kitą automobilio sulaikymo vietą – Briansko srities Chacunės kaimą. Pasak „Telegram“ kanalo ASTRA, nuo jo iki Ukrainos apie 153 kilometrus, o iki Baltarusija – 250.