Suomija turi 1 340 km ilgio sausumos sieną su Rusija ir šiuo metu svarsto galimybę įstoti į NATO.

„Ši priemonė atitinka žingsnius, kuriuos žengė kitos ES valstybės narės“, – rašoma premjerės Sannos Marin (Sanos Marin) kanceliarijos pareiškime.

„Be to, buvo atšauktas vizos pratęsimas vienam Rusijos ambasados darbuotojui“, – priduriama pareiškime.

ES šalys šią savaitę vien per dvi dienas išsiuntė iš viso beveik 200 Rusijos diplomatų dėl įtariamo šnipinėjimo ar „nacionalinio saugumo priežasčių“, augant pasipiktinimui dėl įrodymų, kad Rusijos kariai Ukrainoje nužudė daugybę civilių gyventojų.

Penktadienį Japonija irgi paskelbė, kad išsiųs aštuonis Rusijos ambasados darbuotojus.

Kremlius pasmerkė masinį išsiuntimą kaip „trumparegišką žingsnį“ ir įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų.

Apie Helsinkio sprendimą pranešta tą pačią dieną, kai ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Eduskuntą – Suomijos parlamentą.

V. Zelenskis paprašė Vakarų įvesti Maskvai sankcijų „kokteilį“, įskaitant rusiškų gamtinių dujų draudimą. Jis taip pat paragino tiekti Ukrainai daugiau ginklų.

Prieš V. Zelenskio kalbą Suomijos ministrė pirmininkė S. Marin per spaudos konferenciją sakė, kad Helsinkis pasirengęs teikti Ukrainai daugiau „karinės, humanitarinės [ir] piniginės pagalbos“.

S. Marin taip pat pareiškė, jog Suomijos įstatymų leidėjai „iki vidurvasario“ apsispręs, ar pateikti prašymą dėl stojimo į NATO, siekiant atgrasyti Rusiją nuo potencialios agresijos.

Kremlius anksčiau perspėjo, kad Suomijai įstojus į šį karinį bloką, jis imtųsi veiksmų „pusiausvyrai pakeisti“.

Penktadienį suomių ministerijų tinklapiai tapo kibernetinės DDOS atakos taikiniais. Svetainės neveikė dvi valandas nuo apytiksliai 13 val., kai V. Zelenskis turėjo pradėti sakyti kalbą parlamente.

Šių koordinuotų veiksmų imtasi Maskvai tęsiant prieš mėnesį pradėtą invaziją į Ukrainą.

Belgijos užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes (Sofi Vilmes) pranešė, kad jos šalis išsiųs 21 šnipinėjimu įtariamą Rusijos diplomatą iš ambasados Briuselyje ir konsulato Antverpene. Jiems nurodyta išvykti per dvi savaites.

Pasak S. Wilmes, Briuselis savo veiksmus koordinuoja su kaimyniniais Nyderlandais, paskelbusiais, kad išsiųs 17 rusų diplomatų, kurie „slapta veikė“ kaip žvalgybos agentai.

„Priežastis – esama informacijos... rodančios, kad atitinkami asmenys, akredituoti diplomatais, slapta veikia kaip žvalgybos pareigūnai“, – nurodė Nyderlandų Užsienio reikalų ministerija.

Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney (Saimonas Kovenis) sakė, kad Rusijos ambasados Dubline „keturių aukšto rango pareigūnų buvo paprašyta palikti valstybę“ dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“. Tokia fraze paprastai nusakomas šnipinėjimas.

Šios trys ES narės rengiasi Rusijos analogiškiems atsakomiesiems veiksmams.

Tuo metu Čekijos Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienam Rusijos ambasados Prahoje diplomatui nurodyta išvykti per 72 valandas. Vienas čekų pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad šis diplomatas yra Rusijos ambasadoriaus pavaduotojas.

„Drauge su savo sąjungininkėmis mažiname rusų žvalgybos buvimą ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė čekų ministerija.

Antradienio pranešimai apie išsiunčiamus rusų diplomatus parodo, kad Vakarai griežtina veiksmus dėl vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą. Jau paskelbti keli sankcijų paketai, pirmiausia ES ir JAV sankcijos, smarkiai paveikė Rusijos ekonomiką.

Maskva visas ES nares, JAV ir jų sąjungininkes, įskaitant Japoniją, Didžiąją Britaniją ir Australiją, dabar laiko „priešiškomis“ šalimis.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, JAV kovo pradžioje išvarė 12 Niujorke dirbusių Rusijos diplomatų, pavadinusios juos „žvalgybos operatyvininkais“.

Atsakydama Rusija praėjusią savaitę įteikė amerikiečiams notą su Amerikos diplomatų, paskelbtų personae non gratae, sąrašu.

ES priklausanti ir sieną su Ukraina turinti Lenkija praėjusią savaitę išsiuntė „45 Rusijos šnipus, apsimetinėjusius diplomatais“. Maskva apkaltino Varšuvą „pavojinga eskalacija“.

JT Generalinėje Asamblėjoje kovo 2 dieną Rusija liko praktiškai izoliuota, kai didžioji dauguma valstybių – iš viso 141 – nubalsavo už neįpareigojamą rezoliuciją su reikalavimu sustabdyti Maskvos karą Ukrainoje.

Prieš rezoliuciją balsavo tik penkios šalys – Rusija, Baltarusija, Sirija, Šiaurės Korėja ir Eritrėja. Dar 35 šalys, tarp jų Kinija, susilaikė.

Po dviejų dienų, kovo 4-ąją, JT Žmogaus teisių taryba nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl pažeidimų, padarytų Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius.

„Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.

Prieš dvi savaites Rusija paskelbė, kad traukiasi iš kito tarptautinio teisių forumo – Europos Tarybos. Rusijos pareiškimas pasirodė prieš pat Strasbūre įsikūrusios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos pranešimą, kad ji pašalina Rusiją iš savo narių.

Kiek anksčiau ketvirtadienį panašų žingsnį atliko Jungtinės Valstijos, paskelbusios, kad išsiunčia 10 Rusijos diplomatų.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pranešime reiškiamas „visiškas solidarumas“ Vašingtono veiksmams ir pabrėžiama, kad „sprendimai, priimti ir suderinti sąjungininkų, yra tinkamiausias atsakas į Rusijos Federacijos priešiškus veiksmus“.

Ministerija pridūrė iškvietusi Rusijos ambasadorių ir įteikusi jam notą, kurioje sakoma, kad trys šios šalies ambasados Varšuvoje darbuotojai laikomi personae non gratae.

„Tokio sprendimo pagrindas buvo šių asmenų diplomatinio statuso pažeidimai ir Lenkijos Respublikai kenkiantys veiksmai“, – rašo ministerija.