Anot KTU pranešimo, Kaune Radvilėnų gatvėje įsikūrusiam Cheminės technologijos fakulteto A korpusui skirta 135 tūkst. dolerių.

Iki kitų metų pavasario bus atliekami paveldosauginiai pastato tyrimai, apimantys ne tik istorinės-ikonografinės medžiagos paiešką ir analizę, tačiau ir polichrominius, konstrukcinius ir kitus techninius tyrimus, jie pagelbės įvertinant esamą būklę. Darbai prasidės nuo fizinių bei istorinių tyrimų.

„Vėliau, pasitelkus KTU bendruomenę bei paveldosaugos ekspertus, bus ieškoma inovatyvių sprendimų, kaip išsaugoti statinio autentiškumą, jame suderinant universiteto mokslinę veiklą bei visuomenės interesą susipažinti su laboratorijos architektūra“, – teigė projektui vadovaujantis KTU Architektūros ir istorijos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis.

Projektas bus baigtas parengus pastato valdymo planą, kuris padės jį išsaugoti ateityje.

Tyrimų iniciatoriai planuoja į procesus įtraukti ir kolegas iš užsienio, o tada, atsižvelgiant į tarptautinės specialistų komandos tyrimus, bus pateikti strateginiai siūlymai, kaip būtų galima sėkmingai suderinti esamą funkciją bei pastato atvėrimą visuomenei.

„Parengtas valdymo planas bus prieinamas ne tik pastato savininkui – KTU, tačiau ir visuomenei. Itin svarbu, kad parengtas projektas, o kartu ir objektas bus pristatytas ne tik Lietuvos ar regiono, tačiau pasauliniu mastu. Tai turėtų svariai prisidėti prie tarptautinio Kauno architektūros garsinimo“, – teigia V. Petrulis.

JAV fondo „Getty Foundation“ paramą gauna išskirtiniai XX amžiaus statiniai visame pasaulyje, vienas svarbiausių kriterijų, atrenkant pretendentus – išraiškingi modernizmo sprendimai, kurie galėtų patraukti dėmesį ne tik vietos, bet ir tarptautiniame kontekste.

1935 metais kaip Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorijai pastatytą pastatą suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.

Restauratorės, architektės Viltės Janušauskaitės teigimu, dabar KTU priklausančiame statinyje išlikę daug autentiškų detalių – baldai, kriauklės, unikali ventiliacinė sistema, traukos spintos. Pastarosios suprojektuotos su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose.

Pastate taip pat sumontuota speciali šarvuota traukos spinta sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti, iš Islandijos buvo atgabenti emaliuotos Volviko lavos laboratoriniai stalai.

Kadaise pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, o mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje.

Pasak V. Janušauskaitės, staigmenų ir iššūkių gali pateikti pastato inžinerinės sistemos – daugybė dalykų yra suprojektuota sienose.

Projektą KTU ketina baigti iki 2020 metų sausio.