Rugpjūčio 23 d. Palanga ir Šventoji pakvietė gyventojus ir svečius paminėti šią istorinę datą.

Kelias dienas prieš Baltijos kelio minėjimą Palangos kurhauzo terasoje ir Šventosios centrinėje aikštėje suplazdėjo instaliacija „Vienybė – Lietuva. Latvija. Estija“.

Vėliavų instaliacija sujungė tris Baltijos valstybes, taip patvirtindama jų vienybę.

Vakar lygiai 19 val. prie Palangos tilto ir Šventosios centrinėje aikštėje vieningai susikibę už rankų žmonės atkartojo istorinę 1989 m. rugpjūčio 23 d. akimirką, kai, du milijonai žmonių, minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai suorganizavo 620 km ilgio gyvąją grandinę.

Tuomet žmonės sujungė Vilnių, Rygą, Taliną – nuo Gedimino pilies iki Ilgojo Hermano bokšto Taline.

Tuo aktu buvo surengtas simbolinis referendumas, nutiesęs kelią į šalių nepriklausomybę.

Vakar vakare Šventosios centrinėje aikštėje buvo rodomas ir dokumentinis filmas „Baltijos kelias“.

„Tai nėra filmas apie patį įvykį. Tai poema apie jausmą, kuris vienijo tūkstančius žmonių. Svarbiausia buvo pagauti jų emociją ir būseną. Pergalės ir meilės jausmas buvo didžiulis. Dabar suprantame, kad mūsų filmas ir pats „Baltijos kelias“ – tarsi kažkada uždrausta tylos minutė už tuos, kurie šviesesnės rytdienos nebesulaukė“, – kalbėjo kino režisierius Arūnas Matelis.

Akcija Baltijos kelias – vienas iš svarbiausių istorinių įvykių Baltijos valstybių istorijoje.

Tai – neprievartinio pasipriešinimo kelias kovojant už savo valstybių laisvę.

Įveikė visus varžovus

"Padarėme tai, ko jūs norėjote ir ką mes galėjome", – per iškilmingas sutiktuves Kauno geležinkelio stotyje pasakė Lietuvos rinktinės kapitonas Feliksas Kriaučiūnas.

Rygoje mūsiškiai, Europos čempionato debiutantai, laimėjo visas dvikovas: A grupėje 22:20 nugalėjo italus, 20:15 – estus ir 21:7 – egiptiečius, pusfinalyje 32:25 palaužė lenkus, finale 24:23 – vėlgi Italijos atstovus.

Lemiamas mačas buvo itin dramatiškas.

"Rungtynėms teisėjavo ir italas iš Šveicarijos, tad jis palaikė saviškius. Likus žaisti 10 sek., mes pirmavome 24:23, tačiau tas arbitras kažkodėl skyrė baudos metimą į mūsų krepšį. Emilio Giassetti buvo toks nervingas, kad nepataikė", – apie finalo kulminaciją pasakojo vienas Lietuvos ekipos lyderių Pranas Talzūnas.

Tačiau teisėjai netrukus skyrė lietuviams ir techninę pražangą – esą už emocingas pretenzijas. Vis dėlto ir kiti du E.Giassetti metimai buvo netaiklūs.

Naujovė – metimas kabliu

Į simbolinį Europos čempionato geriausių žaidėjų penketuką pateko rezultatyviausias turnyro žaidėjas P.Talzūnas (surinko 67 taškus) ir F.Kriaučiūnas.

"P.Talzūnas pirmą kartą pademonstravo metimą į krepšį viena ranka per galvą – kabliu. Anksčiau niekas tokio metimo nebuvo matęs. F.Kriaučiūnas buvo pagrindinis lietuvių komandos gynybos organizatorius ir ramstis", – tvirtino Latvijos krepšinio specialistas Olgertas Altbergas.

Kai važiavome per mažesnius miestelius, ūkininkai iš didelio džiaugsmo į orą mėtė kepures.

"Lietuvos rinktinė sužaidė labai gerai, juo labiau, kad svarbiausias pasirengimo čempionatui darbas tetruko dvi savaites. Sėkmę lėmė drausmingumas, susiklausymas, tvarka ir komandos vadovų rūpestis. Laimėjome ne vien tie, kurie žaidėme ir kovojome, bet ir visi atsarginiai bei mus palaikiusieji", - 1937-aisiais interviu "Lietuvos aidui" kalbėjo F.Kriaučiūnas.

"Kai važiavome per mažesnius miestelius, ūkininkai iš didelio džiaugsmo į orą mėtė kepures. Kauno geležinkelio stotis buvo sausakimša, visi bėgiai užimti žmonių, pilnos gatvės. Mus vežiojo po miestą, lyg būtume laimėję karą", – apie Europos čempionų sutiktuves pasakojo P.Talzūnas.

Pakėlė vyno taures

Anuomet reportažus iš Rygos rengęs "Lietuvos aido" apžvalgininkas Juozas Kusa, be kita ko, atskleidė, kaip mūsų krepšininkai šventė pergalę Latvijos sostinėje.

"Mūsiškių sportinis gyvenimas Rygoje buvo griežtai sutvarkytas, tad ir pergalė pažymėta sportiškai ir kukliai.

Tuoj po baigiamųjų iškilmių pusvalandį pasėdėta organizacinio komiteto surengtoje bendroje visų dalyvių vakarienėje, o vėliau vakare viename Rygos restorane sočiai pavalgyta ir paragauta šiek tiek vyno. Keli mūsų žaidėjai, orkestrui užgrojus suktinį, pakvietė latvaites šokti. Iš pradžių buvo juokinga žiūrėti, kaip jos muistėsi, bet netrukus buvo pagauta nuotaika ir, ar ne pirmą kartą Rygoje, sutryptas lietuvių tautinis šokis.

Kitą dieną vienoje kavinėje suradome ir italų būrelį, tarp jų – nelaimingąjį E.Giassetti. Jis sėdėjo išblyškęs ir skurdžiai mums šyptelėjo", – rašė J.Kusa.

1937 m. čempionai

Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stasys Šačkus, Pranas Talzūnas, Jonas Juozas Žukas.

Trečiadienį muzikos klausymosi platformoje „Pakartot.lt“ paskelbtame grojaraštyje – 35 įvairaus stiliaus dainos, skambėjusios prieš 30 metų, tarp jų – Baltijos šalių himnu vadinama trikalbė „Bunda jau Baltija!“, sukurta Latvijos kompozitoriaus Boriso Rezniko.

Čia taip pat įtrauktos Vytauto Kernagio, Gyčio Paškevičiaus, Marijono Mikutavičiaus, Ievos Narkutės, „Foje“, „Anties“ bei kitų grupių ir atlikėjų dainos.

Iniciatyvos autorius, Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas pabrėžia, kad grojaraštyje yra ne tik dainos, prieš 30-metį budinusios šalių laisvės siekį, bet ir vėlesnės, apimančios tėvynės, patriotiškumo temas.

„Dauguma grojaraščio kūrinių dabartiniams trisdešimtmečiams suteiks galimybę susipažinti su to laikotarpio muzika ir jos dvasia, skatins branginti laisvę, puoselėti ją“, – pranešime cituojamas M. Gurskas.

Baltijos kelias vyko 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo gyva grandine. Ši taiki akcija buvo skirta Europą padalijusio ir Baltijos šalių nepriklausomybę panaikinusio Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti.

Rugpjūčio 23 dieną visoje Lietuvoje vyks Baltijos kelio 30-mečiui skirti renginiai.

Baltijos kelias įtrauktas į UNESCO Pasaulio atminties sąrašą.