Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.
„Tam tikra prasme 2023 metai Lietuvoje – tai stabilizacijos metai, nes nebuvo nė vieno naujo įvykio, reikšmingai sukrėtusio visą šalį. Nebuvo nei naujos pandemijos, kaip 2020 metais, nei naujo karo Europos pasienyje, kaip 2021 metais, nei naujos energinės krizės ir su ja susijusios infliacijos, kaip 2022 metais. Kita vertus, pastarieji veiksniai tebedarė įtakos Lietuvai, nors vis mažiau“, – teigė Vilniaus universiteto mokslininkas Nerijus Černiauskas.
„Šiemet didžiausios įtakos ekonomikai darė išorės veiksniai – mažėjanti paklausa eksporto rinkose bei sparčiai didėjusios Europos Centrinio Banko bazinės palūkanų normos. Lietuvoje didelę įtaką ekonomikai dariusių ar labai nustebinusių vietos įvykių šiais metais buvo nedaug – tai, matyt, atspindi ir stagnaciją ekonomikoje“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Iš įsimintinesnių įvykių paminėčiau apskritai augusias investicijas į energetiką ir, žinoma, įvykusį pirmojo jūrų vėjo parko konkursą, kuris žada milijardines investicijas Lietuvoje. Taip pat šie metai kuriam laikui investuotojų gretose atsimins ir kaip pavyzdys, kaip valdžia gali greitai papildomai apmokestinti vieno sektoriaus įmonių pelną – solidarumo mokestis“, – kalbėjo jis.
Dešimt apklaustųjų mano, kad didžiausią reikšmę ekonomikai turėjo neįgyvendinta mokesčių reforma. Septyni prie svarbiausių įvykių priskyrė Baltijos šalių energetikos ministrų sutarimą siekti sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais 2025 metų vasarį.
Šeši tarp svarbiausių nurodė ir šiemet įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą, penki – pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą, trys – augusias palūkanų normas.
Po du ekspertus prie svarbiausių įvykių priskyrė skelbimų portalus Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Baltic Classifieds Group“ tapimą trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“ bei teismo sprendimą įkalinti visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (buvusi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje.
Po vieną ekspertą mano, kad svarbiausias įvykis buvo nutrauktas jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ rangovo konkursas bei svarstymai jį pakeisti jungtimi sausumoje, Stokholmo arbitražo sprendimas Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus savivaldybės ginče, investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ biurų komplekso „Technopolis“ Vilniuje įsigijimas.
Taip pat po vieną ekspertą išskyrė Trišalės tarybos susitarimą dėl minimalios algos ir neapmokestinamų pajamų dydžio didinimo, Petro Gražulio pašalinimą iš Seimo narių, pasirašytą Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą, Lietuvos politinius sprendimus Kinijos atžvilgiu.
Dešimt apklaustųjų mano, kad didžiausią reikšmę ekonomikai turėjo neįgyvendinta mokesčių reforma.
Neįvykusi reforma stabdys viešųjų paslaugų plėtrą
Svarbiausiu metų įvykiu įstrigusią mokesčių reformą įvardinę analitikai sako, kad tai trukdys viešųjų paslaugų ir verslo plėtrai, be to, įneš neapibrėžtumo investuotojams.
Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka 2023-iuosius pavadino verslo organizacijų ir valstybės galynėjimosi metais.
„Mokesčių reforma – laimi verslas, bankų mokestis ir politinės korupcijos byla – valstybė. Taigi, nors 2:1 ir laimėjo valstybė, tačiau tas pralaimėtas vienas taškas svaresnis, jis toliau stabdys viešųjų paslaugų plėtrą, kuri, savo ruožtu, ilgainiui stabdys verslų plėtrą dėl silpnos darbo jėgos, jos nesaugumo, dėl valstybės tarnybų silpnumo“, – komentavo R. Lazutka.
Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vaidas Gaidelys taip pat pastebėjo, kad neįvykusi mokesčių reforma įneša neapibrėžtumo investuotojams, kuriems neaišku, kokie mokesčiai bus ateityje, kaip tai veiks investicijų atsiperkamumą.
Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sako, kad pakeitimai buvo reikalingi didinti mokesčių sistemos teisingumą bei efektyvumą, rasti papildomų biudžeto pajamų šaltinių.
„Antra, prarasta galimybė gauti dalį Europos Sąjungos finansinės paramos, kuri šiuo ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu, galėtų būti reikšminga ne tik biudžetui, bet ir pačios ekonomikos gyvybingumui“, – pabrėžė ji.
Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva mano, kad pakuodama visus pakeitimus į bendrą paketą Vyriausybė nuskriaudė ne tik verslą, bet ir save.
„Juk jau būtume sulaukę vaisių, jei pelno mokestis nuo pirmųjų kadencijos metų būtų perkeltas ant dividendų, visiškai neapmokestinant investicijų. Paaiškėjus, kad Vyriausybei trūksta ryžto šiai reformai, pažadėta pagerinti ir pratęsti investicinio projekto nuostatą, įgyvendinti momentinį nusidėvėjimą. Tačiau iki metų pabaigos tvyrojo nežinia, ar bus pratęsta investicinio projekto nuostata, o jos biurokratiniai apsunkinimai nebuvo panaikinti, kaip žadėta“, – sakė ji.
Energetiniai sprendimai – strategiškai būtini
Dalis analitikų pastebi, kad šių metų įvykiai energetikoje – sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais spartinimas, įvykęs pirmasis jūrinio vėjo parko konkursas bei investicijos į atsinaujinančią energetiką – būtini, siekiant sumažinti energetinę priklausomybę.
„Kelerių pastarųjų metų geopolitikos pokyčiai ir energetikos kainų pokyčiai Europoje bei Baltijos regione aiškiai rodo, kad Europai būtina investuoti į energetikos tinklų sinchronizavimą ir į atsinaujinančią energetiką“, – komentavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, jog sinchronizacija, energetinė transformacija atsiribojant nuo iškastinio kuro ir vietinė energijos gamyba yra tos kryptys, kur būtina siekti lyderystės ir kuo skubesnio progreso.
„Delsimas tiesiogiai kainuoja Lietuvos ekonomikos konkurencingumo taškus. Tai ypač aktualu siekiant išlaikyti tvarią ir sparčią į išorę orientuotą Lietuvos ekonomikos plėtrą“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
V. Gaidelys pabrėžė, kad vėjo jėgainių statyba jūroje turės teigiamos reikšmės Lietuvos apsirūpinimu žaliąja energija bei stabilizuos kainas, didins ekologiškos elektros gamybą, o sinchronizavimo spartiniams turės esminės įtakos Baltijos valstybių energetiniam saugumui ir investuotojams siųsti teigiamą žinutę apie Lietuvos perėjimą prie Vakarų energetikos sistemos.
J. Kaledienė vertino, kad energetikos ministrų sutarimas dėl sinchronizavimo 2025 metų vasarį gali pagerinti Lietuvos investicinę aplinką, sumažinti rizikas ir didinti saugumą.
Lietuvos banko ekonomistas Darius Imbrasas atkreipė dėmesį, kad energijos kainų šuolis buvo vienas didžiausių pastarųjų metų Lietuvos ekonomikos iššūkių, tai, be kita ko, lėmė didelė šalies energetinė priklausomybė nuo kitose valstybėse išgaunamo iškastinio kuro ir nepakankama energijos gamyba Lietuvoje.
„Dėl šių priežasčių reikšmingi sprendimai, kurie padeda užtikrinti Lietuvos ekonomikos atsparumą panašaus tipo šokams ateityje, turėtų būti įtraukti tarp svarbiausių ekonominių įvykių“, – teigė D. Imbrasas.
Solidarumo įnašas, „vienaragis“, augusios palūkanų normos
Šeši iš penkiolikos ekspertų prie svarbiausių įvykių priskyrė Seimo šiemet įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą jo lėšas skiriant gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.
„Tai pirmasis toks atvejis, kai papildomai apmokestinamos tam tikro sektoriaus įmonės. Iki šiol politikai būdavo labiau linkę daryti mokesčių nuolaidas, juos mažinti, o ne didinti. Kadangi pati bankų rinka Lietuvoje yra stipriai koncentruota, nuolatos kalbama apie naujo banko atėjimo į Lietuvą svarbą, sprendimas, kuris neprisideda prie bankų verslo aplinkos gerinimo, yra diskutuotinas. Kaip ir tai, kokį poveikį turės Lietuvos ekonomikai“, – svarstė J. Kalendienė.
„Staigus it žaibas iš dangaus solidarumo mokesčio įvedimas apeinant teisines procedūras sudrebino Lietuvos investicinį klimatą. (...) Precedentas yra pavojingas visiems – bet kuris kitas sektorius gali būti apmokestintas papildomai, jeigu rodo išskirtinius rezultatus“, – sakė E. Leontjeva.
Precedentas yra pavojingas visiems – bet kuris kitas sektorius gali būti apmokestintas papildomai, jeigu rodo išskirtinius rezultatus.
Du ekonomistai tarp svarbiausių įvykių priskyrė ir „Baltic Classifieds Group“ tapimą trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“. Ekspertų vertinimu, toks pripažinimas svarbus esant nepalankiai makroekonominei aplinkai.
„Šis įvykis atkreipė mano dėmesį labiausiai dėl to, kad 2023 metais makroekonominė aplinka vienaragiams buvo labai nepalanki – agresyvus centrinių bankų atliekamas palūkanų didinimas reiškia pinigų brangimą, kas yra nepalanku vienaragiams“, – teigė A. Izgorodinas.
„Tačiau dar svarbiau yra tai, kad dar vieno vienaragio atsiradimas Lietuvoje rodo didelį Lietuvos verslo progresą, tiek vadybos, tiek verslo plėtros, tiek ir finansavimo pritraukimo srityse. Lietuvos verslo paveikslas tampa vis labiau modernesnis, veržlesnis, įmonės sugeba surasti naujų pridėtinės vertės generavimo būdų, ir tai džiugina“, – pridūrė jis.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Asta Klimavičienė sakė, kad tai, jog įmonės rinkos kapitalizacija viršijo 1 mlrd. eurų, yra reikšmingas pripažinimas tarp investuotojų.
„Buvo įdomu stebėti diskusiją, ar tikrai šį atvejį galima laikyti vienaragiu. Šiuo terminu įprasta vadinti startuolius, pritraukusius 1 milijardą JAV dolerių privačių investicijų. Įmonę, įkurtą 1999 metais, nelabai išeina priskirti startuoliams. Bet kol vienaragius Lietuvoje skaičiuojame vienos rankos pirštais, kiekvienas pripažinimas tampa įvykiu“, – sakė ji.
Šiemet rekordiškai didėjusias Europos Centrinio Banko bazines palūkanų normas dalis ekspertų taip pat priskyrė prie reikšmingiausių įvykių.
E. Leontjevos teigimu, toks sprendimas daugeliui sujaukė veiklos planus, o prisitaikyti prie staigaus palūkanų pakėlimo beveik neįmanoma – investicijų atsiperkamumas planuotas itin žemų palūkanų terpėje.
Tuo metu I. Genytė-Pikčienė tarp svarbiausių įvykių įvardijo pasirašytą Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą. Anot jos, tai ir kitos su nacionaliniu saugumu susijusios viešos investicijos atvers daug galimybių tiek statybų, tiek paslaugų, tiek pramonės įmonėms.
Žvelgiant į ateities perspektyvas, KTU mokslininkas Rytis Krušinskas pastebi, kad geopolitinės situacijos akivaizdoje, vykstant karui Ukrainoje, Europos ir pasaulio ekonomikoms žvalgantis į Kinijos perspektyvas ir atsargiai planuojant savo ateitį, Lietuvai reikės ieškoti geriausių sprendimų savo konkurencingumui išlaikyti.
„Verslui tikriausiai tikėtinas nuosaikus sekančių metų gyvavimo scenarijus, tuo tarpu valstybei reikės ieškoti galimų viešojo sektorius išlaidų subalansavimo ir efektyvumo didinimo kelių, apie pastaruosius jau kalbama ne pirmą dešimtmetį“, – teigė R. Krušinskas.
