G. Černiauskas kalbėjo, jog, vargu, ar būtų galima tikėtis, kad Rusijos institucijos bendradarbiaus su Lietuva.
„Pati abiejų šalių politika, mes matome, yra priešiška viena kitos atžvilgiu. Lietuvos politikų pasisakymai, kad nėra ko tikėtis iš Rusijos Federacijos, aiškiai siunčia žinią, kad Lietuva lygiai taip pat nepasiruošusi bendradarbiauti su Rusija. Manau, kad bent jau artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kad šis klausimas išsispręs palankiai ir vaikas bus grąžintas į Lietuvą“, – sakė teisininkas.
G. Černiausko nuomone, spręsti šią situaciją, pasitelkus Europos Sąjungos institucijas kaip tarpininkes, neverta.
„Rusijos Federacija apskritai atsisako vykdyti ne jos naudai priimtus sprendimus, tai manau, kad vargu, jog kažkuri institucija galėtų turėti kažkokios įtakos Rusijos institucijoms“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, vaiko šeimai advokato reikėtų ieškoti pačioje Rusijoje.
„Tam, kad būtų galima teisinėmis priemonėmis bandyti kovoti Rusijos Federacijos teismuose dėl vaiko grąžinimo“, – „Žinių radijui“ sakė G. Černiauskas.
Anot teisininko, neaišku, koks būtų Rusijos sprendimas.
„Rusijos Federacijoje teismo sprendimas gali būti labai įvairus – ir palankus, ir nepalankus. Tai priklauso nuo to, kaip suveiks teisinis mechanizmas, kuris būtų prižiūrimas vietinio advokato. Tai, ko gero, yra vienintelis šeimos kelias, kaip būtų galima bandyti susigrąžinti vaiką“, – sakė G. Černiauskas.
Pašnekovas teigė, jog pagrobtajai mažametei irgi gali būti suteikta Rusijos pilietybė.
„Pagal tėvo liniją, aš manau, kad kliūčių vaikui išimties tvarka suteikti Rusijos pilietybę tikrai nebus“, – kalbėjo jis.
Plačiau – „Žinių radijo“ laidoje:
