Kaip pranešama, per susirėmimus nukentėjo dešimtys žmonių, o daugiau kaip 20 buvo sulaikyti.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, kad epidemiologinė padėtis sostinėje Belgrade „kelia nerimą“ ir yra „kritinė“, miesto ligoninėms kone pasiekus savo galimybių ribą, o sveikatos apsaugos pareigūnams antradienį paskelbus didžiausią per parą užregistruotų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičių –13. Naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų Serbijoje užregistruota 299.

Daug kas kaltina autokratišką Serbijos lyderį ankstesnio karantino priemones panaikinus tam, kad jis galėtų po parlamento rinkimų sustiprinti savo pozicijas valdžioje. A. Vučičius tokius kaltinimus neigia.

Protesto dalyviai skandavo įvairius šūkius, ragindami vyriausybę atsistatydinti, svaidė į policiją akmenis, butelius ir kiaušinius. Įvyko protestuotojų ir policijos susirėmimų, buvo padegta policijos automobilių.

Policija panaudojo ašarines dujas, kad priverstų protestuotojus pasitraukti nuo parlamento pastato.

Trečiadienį viena teisių grupė apkaltino policiją per protestą panaudojus perteklinę jėgą. Regioninė televizija N1 parodė, kaip pareigūnai lazdomis daužė tris ant suoliuko ramiai sėdėjusius vyrus.

Kviečiu piliečius padėti mažinti įtampą. Esu tikras, kad policija adekvačiai reaguos ir neleis pasireikšti chuliganiškam elgesiui.

„Turime 43 sužeistus policininkus ir turime informacijos apie 17 sužalotų demonstrantų, visuomeniniam transliuotojui RTS trečiadienį sakė Serbijos policijos vadovas Vladimiras Rebičius.

„Jėgą naudojome tik tada, kai ji būdavo panaudojama prieš mus“, – nurodė jis ir pridūrė, kad buvo sulaikyti 23 žmonės, sužeisti trys policijos žirgai.

„Kviečiu piliečius padėti mažinti įtampą. Esu tikras, kad policija adekvačiai reaguos ir neleis pasireikšti chuliganiškam elgesiui“, – sakė jis.

Premjerė Ana Brnabič iš A. Vučičiaus centro dešiniosios Serbijos pažangos partijos (SNS) pasmerkė demonstraciją kaip „žiaurią ataką prieš parlamentą“.

Tuo metu opozicinis Aljansas už Serbiją, boikotavęs birželį vykusius rinkimus, taip protestuodamas prieš augantį A. Vučičiaus autoritarizmą, paskelbė, kad trečiadienio vakarą Belgrade rengiama nauja demonstracija.

A. Vučičius anksčiau paskelbė, kad Belgrade nuo penktadienio įvedamos karantino priemonės, įskaitant draudimą burtis daugiau kaip penkių žmonių grupėms.

Per parą užregistruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičiai Serbijoje pastarosiomis dienomis pasiekė lygį, buvusį per protrūkio šalyje įkarštį kovą ir balandį. Belgrado ligoninės perpildytos, serbų kariškiai įrengė lauko ligoninę sostinės stadione „Arena“.

Iš viso šalyje jau užregistruota 16,7 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir 330 mirties atvejų.

Apie Vyriausybės priimtas pataisas BNS informavo Vidaus reikalų ministrės atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič.

Nuo šiol savivaldybių tarybos galės priimti ne tik neatidėliotinus sprendimus, susijusius su nepaprastąja padėtimi, ekstremaliąja situacija ar karantinu, tačiau ir sprendimus dėl viešojo gyvenimo.

„Visi turime prisitaikyti prie naujos situacijos ir dirbti nuotoliniu būdu, ne išimtis ir savivalda, todėl teikiamos pataisos sudarys sąlygas, kad visi vietos bendruomenei svarbūs sprendimai būtų priimami laiku“, – ministerijos pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pataisoms dar turės pritarti ir Seimas, tą siūloma padaryti ypatingos skubos tvarka.

Nuotoliniu būdu rengiami savivaldybių tarybų posėdžiai turės būti transliuojami savivaldybių interneto svetainėse, taip pat turės būti užtikrintas savivaldybės tarybos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

Vidaus reikalų ministerijos teigimu, nuotolinį darbą lengvinančios pataisos padės savivaldybėms užtikrinti nenutrūkstamą darbą, operatyviai priimti sprendimus.

Seimas praėjusią savaitę skubos tvarka priėmė pataisas dėl savivaldybių nuotolinio darbo.

Tai sukėlė savivaldybių atstovų kritiką, nes pataisos numatė, kad nuotoliniu būdu vykstančiuose posėdžiuose priimami tik neatidėliotinai būtini sprendimai, susiję su nepaprastąja padėtimi, ekstremaliąja situacija ar karantinu.

Savivaldybių atstovai prašė užtikrinti galimybę priimti sprendimus ir dėl viešojo gyvenimo.

Valdžios atstovai sako, kad griežtesnės sankcijos atgrasys nuo pažeidimų.

Jei Seimas priims įstatymą, baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų, o teisę surašyti nusižengimų protokolus įgis policija.

Dabar baudos fiziniams asmenims siekia iki 140 eurų, įmonėms – iki 600 eurų, o jas gali skirti visuomenės sveikatos specialistai.

Vyriausybė taip pat siūlo griežtinti laisvės atėmimo bausmes, jei dėl taisyklių pažeidimų išplistų susirgimas ar kiltų ligos protrūkis – dabar už tai gresia iki trejų metų nelaisvės, siūloma maksimalią bausmę didinti iki penkerių metų.

Susirgusieji, kurie žinojo apie savo ligą, nesilaikė paskirtų apsaugos priemonių tuo sukėlė pavojų kitiems, taip pat galėtų būti baudžiami laisvės atėmimu iki vienų metų. Pagal dabartinį įstatymą, neįrodžius, kad užkratas išplito, laisvės atėmimo bausmė negalėtų būti skiriama.

Baudos fiziniams asmenims už taisyklių pažeidimą sieks nuo 500 iki 1500 eurų, įmonėms – nuo 1500 iki 6000 eurų.

Teisingumo ministerija tikina, kad dabar įtvirtintos sankcijos neatgraso asmenų nuo nusikalstamai lengvabūdiško elgesio, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes, potencialiai netgi sunkius sveikatos sutrikdymus, ne tik atskiriems asmenims, bet ir visai visuomenei.

Paramą bausmių griežtinimui išsakė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Tačiau kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad ši iniciatyva yra vadinamoji simbolinė įstatymų leidyba, kai norima parodyti, kad kažkas yra daroma, tačiau nei administracinė, nei tuo labiau baudžiamoji atsakomybė jokių socialinių problemų nesprendžia.

„Tokia simbolinė įstatymų leidyba yra problemų sprendimo imitavimas, ji iškreipia visą sankcijų sistemą, represinėms struktūroms siunčiama žinia elgtis griežčiau, nors toks griežtumas gali tik dar labiau pabloginti situaciją ir iššaukti dar sunkiau suvaldomus procesus, pavieniams asmenims naujosios didesnės sankcijos  skaudžiai ir neproporcingai kals per galvą, o bendra situacija nuo to nepasikeis“, – BNS sakė kriminologas.

„Kaip ir kiekvienos krizės atveju, svarbu rasti „atpirkimo ožių“, taip primityviai skatinamas bendruomenės solidarumas ir atkuriama ramybė“, – teigė jis.

G. Sakalauskas pabrėžė, kad niekada nebus taip, kad visi be išimties laikysis visų normų, o jų laikymosi mastai priklauso nuo pasitikėjimo institucijomis ir priimamais sprendimais, komunikacijos, bendradarbiavimo, normų aiškumo ir jų prasmės suvokimo, geros krizių vadybos ir solidarumo.

„Viso to jokia teisinė atsakomybė ar jos griežtinimas negali sukurti“, – sakė kriminologas.

Įstatymo pataisas kitą savaitę turėtų svarstyti Seimas.

LŠMPS kreipimąsi paskatino kovo 23 d. Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus pasirašytas potvarkis visiems rajono ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojams skelbti prastovą. Savo sprendimą meras grindžia siekiu kaupti lėšas kovai su koronavirusu.

„Iš Jurbarko rajono biudžetinio sektoriaus darbuotojų prievarta nusavinama dalis atlyginimo, padengiant išlaidas, kurios privalo būti finansuojamos iš rajono ar šalies biudžeto. Mūsų žiniomis, Jurbarko rajono savivaldybės vadovo pavyzdžiu galvoja pasekti ir kai kurie kiti merai“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Profesinės sąjungos teigimu, tokie sprendimai demonstruoja savivaldybių politikų ir valdininkų diskriminacinį požiūrį. Tačiau blogiausia, kad dėl tokių sprendimų nukenčia menkiausiai socialiai apsaugoti darbuotojai ir niekais paverčiami aukščiausių Lietuvos vadovų raginimai piliečiams susitelkti krizės akivaizdoje.

„Kai kurių savivaldybių merai savo elgesiu karantino metu demonstruoja, kad jeigu jų noras perimti švietimo sistemos finansavimą į savo rankas būtų įgyvendintas, tai būtų didžiausia klaida. Seniai kartojame – merams švietimas ir jame dirbantys absoliučiai nerūpi. Jų siekis vienintelis – pasipinigauti švietimo sąskaita“, – teigia E. Milešinas.

Iš Jurbarko rajono biudžetinio sektoriaus darbuotojų prievarta nusavinama dalis atlyginimo, padengiant išlaidas, kurios privalo būti finansuojamos iš rajono ar šalies biudžeto.

E. Milešino teigimu, nuo karantino pradžios LŠMPS sulaukė daugiau nei 1000 skundų iš mokytojų, mokyklų direktorių ir privačių mokymo įstaigų mokytojų dėl patiriamo spaudimo išeiti neapmokamų atostogų, naudoti kasmetines atostogas arba skelbti prastovą.

„Toks elgesys nebestebina, bet nuvilia. Kol didžioji šalies piliečių dauguma prisiima nuostolius ir, laikydamiesi karantino reikalavimų, suglaudę pečius bando išgyventi krizę, kai kurie merai bando gauti naudos socialiai pažeidžiamiausių darbuotojų sąskaita“, – teigia LŠMPS pirmininkas.

Be to, LŠMPS Teisės centras dar prieš savaitę informavo švietimo ir ugdymo įstaigų vadovus, kad Vyriausybės nutarimu, švietimo, ugdymo ir mokslo įstaigose nuo kovo 30 d. darbas bus organizuojamas nuotoliniu būdu pagal įstaigoje patvirtintą nuotolinio darbo tvarką. Darbo santykiai ir apmokėjimo tvarka mokytojams, švietimo pagalbos specialistams ir kitiems darbuotojams nesikeičia ir atlyginimai nemažinami.

Anot ministerijos pranešimo, 5 tūkst. kompiuterių bus perkama, dar 30 tūkst. bus nuomojama.

Iš viso kompiuterinei technikai įsigyti skirta 9,2 mln. eurų. Į paslaugų paketą įtrauktas ir interneto ryšys.

Ministerija taip pat prašo pagalbos visų, galinčių kompiuterius padovanoti  ar paskolinti mokykloms.

„Atlikome rinkos analizę. Tokio didelio kompiuterių kiekio – keliasdešimties tūkstančių – šiuo metu Lietuvoje įsigyti negausime, atvežimas užtruks iki keleto mėnesių. Todėl kreipiamės į verslo įmones, prašydami išnuomoti kompiuterių, planšečių“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Ministerijos teigimu, Lietuvoje kas dešimtas mokinys yra iš socialiai remtinos šeimos, iš viso – per 30 tūkst. vaikų. Nupirkti kompiuteriai būtų padalyti savivaldybėms pagal jos teritorijoje gyvenančių mokinių iš socialiai jautrių šeimų skaičių, kad visiems mokiniams būtų užtikrintas nuotolinio mokymo prieinamumas.

Pasak ministro, atliekant pirkimus prašoma labai operatyvios Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos specialistų pagalbos.

„Norime, kad būtų užtikrintas visiškas pirkimų skaidrumas“, – teigia ministras.

Ministras: darželių auklėtojai gali dirbti

A. Monkevičius prašo švietimo įstaigų steigėjų – savivaldybių – sudaryti sąlygas visiems pedagogams, įskaitant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus, dirbti nuotoliniu būdu, neskelbti priverstinių prastovų. Tokį prašymą ministras pateikia reaguodamas į ministerijos gaunamus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pasiteiravimus ir nusiskundimus.

„Dabar švietimo įstaigos kartu su steigėjais turi intensyviai ruoštis nuotoliniam mokymui, pedagogams ir mokyklų vadovams tai nemažas iššūkis. Nereikėtų išskirti ir darželių, priešmokyklinių grupių, nes jos skirtos ne tik vaikų priežiūrai, bet pirmiausia – jų ugdymui, lavinimui. Visi turime pasistengti, kad laikotarpis, kai ugdymas įstaigose sustabdytas, būtų prasmingai išnaudotas: tiek ankstyvojo ugdymo organizavimui nuotoliniu būdu, tiek ankstyvojo ugdymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui. Tinkamai organizuojant ankstyvojo ugdymo mokytojų veiklą karantino laikotarpiu, darbdaviui nėra pagrindo skelbti prastovas ir mažinti jų darbo apmokėjimą“, – ministerijos pranešime spaudai cituojamas ministras A. Monkevičius.

Dabar švietimo įstaigos kartu su steigėjais turi intensyviai ruoštis nuotoliniam mokymui, pedagogams ir mokyklų vadovams tai nemažas iššūkis.

Ministerija, kaip pažymima pranešime, gauna pedagogų, ypač ikimokyklinio ugdymo, skundų, kad jie yra priverstinai skatinami imtis atostogas arba ketinama forminti prastovas. Nors išties visos ugdymo įstaigos, taip pat ir darželiai, yra skatinamos rengtis nuotoliniam mokymui, jei karantinas užsitęstų.

Šią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įpareigojo švietimo įstaigų vadovus ir steigėjus užtikrinti, kad nuo kovo 30-osios būtų pasiruošta pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas vykdyti nuotoliniu būdu, tą patį rekomendavo ir dėl ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo. Ministerija taip pat parengė rekomendacijas dėl nuotolinio mokymo, pradėtos internetinės konsultacijos, sukurta ir nuolat pildoma skaitmeninio mokymo bazė https://www.nsa.smm.lt/nuotolinis.

Bendrojo ugdymo mokyklose nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. paskelbtos mokinių atostogos, taip pat neveikia darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos.

Švietimo įstaigos rengiasi nuotolinį mokymą pradėti kovo 30 dieną.

Bendrojo ugdymo mokyklose mokosi per 300 tūkst. mokinių.

Dėl koronaviruso nuo pirmadienio Lietuvoje paskelbtas karantinas, ugdymo procesas sustabdytas iki kovo 30 dienos, šiuo laikotarpiu paskelbtos moksleivių atostogos.

Savivaldybė teigia, kad nuo savaitgalio Neringoje smarkiai pagausėjo karantino režimo periodui čia apsistojusių kitų šalies miestų gyventojų.

Vietos gyventojai nuogąstauja, kad Neringa gali tapti populiaria vieta tarp būtinąją 14 dienų saviizoliaciją atliekančių asmenų.

Tokia saviizoliacija privaloma visiems iš užsienio grįžusiems Lietuvos gyventojams.

„Siekdama sukontroliuoti bei užkirsti kelią galimam viruso plitimui, Neringos savivaldybė kreipiasi į kurorto apgyvendinimo paslaugų teikėjus, prašydama karantino režimo laikotarpiu privalomai registruoti visus atvykstančius asmenis“, – teigiama savivaldybės pranešime.

Neringos savivaldybės administracija parengė specialias anketas, skirtas asmenims, apsistojusiems Neringos apgyvendinimo įstaigose ar pas fizinius asmenis.

Anot kurorto valdžios, šios anketos leis imtis prevencinių veiksmų, o nustačius koronaviruso atvejį, padės tinkamai reaguoti.

Anketoje prašoma nurodyti svečio vardą, pavardę, vaikų vardus ir pavardes, gimimo metus, pilietybę, atvykimo laiką, ar per pastarąsias 14 dienų lankėsi užsienyje, taip pat mobiliojo telefono numerį, adresą, kitus kontaktinius duomenis.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą nuo pirmadienio Lietuvoje dviem savaitėms įvestas karantinas.

„Mes gavome žiniasklaidos asociacijų kreipimąsi ir netolimoje perspektyvoje susitiksime betarpiškai su asociacijų vadovais ir svarstysime paketą, kaip ir kiekvienai industrijos rūšiai, kokiu būdu būtų galima padėti užtikrinti šitoje ekonominėje situacijoje ir žiniasklaidos priemonių, pačios žiniasklaidos veiklos tęstinumą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Jis teigia, jog būtų siekiama užtikrinti žiniasklaidos veiklos tęstinumą „tokiomis apimtimis, kokios yra dabar“.

Žiniasklaidos organizacijos antradienį paprašė siekiant sumažinti koronaviruso krizės pasekmes keturiems mėnesiams atidėti mokesčių mokėjimą žiniasklaidos sektoriaus įmonėms, suteikti valstybės subsidiją darbo užmokesčiui, įkurti fondą, supaprastinti viešojo sektoriaus viešuosius pirkimus informacijos sklaidai.

„Tą priemonių paketą, kaip minėjau, galėsime aptarti ir svarstyti čia, Vyriausybėje, kada ateis eilė būtent šitai industrijai“, – sakė premjeras.

Viešai paskelbtame žiniasklaidos priemonių asociacijų kreipimesi teigiama, kad reklamos užsakovai atšaukia užsakymus, leidiniai atšaukiami iš uždaromų prekybos vietų.

Žiniasklaidos atstovai perspėja, kad jau susiduria su finansinėmis problemomis, o karantinui prasitęsus ir nesulaukus valstybės pagalbos, žiniasklaidos funkcionavimas gali būti „praktiškai neįmanomas“.

Prognozuojama, kad bendras reklamos rinkos susitraukimas gali siekti 60 mln. eurų per metus, dėl akivaizdžiai sumažėjusių spausdintinių leidinių pardavimų prekybos vietose prognozuojami dar 6 mln. eurų praradimai.

Šį kreipimąsi pasirašė asociacijų „Nacionalinė spauda“, nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Lietuvos radijo ir televizijos ir interneto žiniasklaidos vadovai.

Transporto priemonių eilė prie sienos su Lenkija išvykti iš Lietuvos Kalvarijų pasienio kontrolės punkte, trečiadienio ryto duomenimis, siekia 20 kilometrų, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Lazdijų kontrolės punkte vilkikų eilės ilgis – 5 kilometrai.

Tuo tarpu valstybės sienos su Rusija Kybartų kontrolės punkte laukia 17 vilkikų, prognozuojamas laukimo laikas – 3 val.

Medininkų pasienio su Baltarusija kontrolės punkte išvykti iš Lietuvos laukia 299 krovininiai vilkikai, kuriems prognozuojamas laukimo laikas – para. Šalčininkų kontrolė punkte laukia 9 vilkikai, jiems prognozuojamas sienos kirtimo laikas – 1 val.  

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė atitinkamas įstatymų pataisas.

Pagal pataisas, Vyriausybės posėdžiai ir pasitarimai „nuotoliniu būdu realiu laiku elektroninėmis ryšio priemonėmis“ galės būti organizuojami karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu, kitais neatidėliotinais klausimais.

Šiuo būdu priimant Vyriausybės nutarimus, sprendimus ir rezoliucijas, turės būti užtikrintas Vyriausybės nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

Karantinas šiandien paskelbtas pakankamai trumpam laikotarpiui, bet, manau, bus pratęstas ilgiau.

Tokia pati galimybė numatyta ir Vietos savivaldos įstatyme.

„Karantinas šiandien paskelbtas pakankamai trumpam laikotarpiui, bet, manau, bus pratęstas ilgiau. Mes atliepiame savivaldybių poreikius, kad, įvertinus grėsmes, savivaldybės galėtų priimti sprendimus“, – pristatydama vieną iš projektų sakė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Pagal priimtas Seimo statuto pataisas, leidimą Seimo komitetams ir komisijoms posėdžius rengti nuotoliniu būdu duoda parlamento valdyba. Tokie posėdžiai galės vykti tik paskelbus ekstremaliąją situaciją.

Siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą nuo pirmadienio Lietuvoje įsigaliojo karantinas, anksčiau paskelbta ekstremalioji situacija.