-
Sinoptikė: gali būti net dvi bobų vasaros 1
Anot jos, bobų vasaros metu naktimis šąla, bet dienomis būna daugiau nei 20 laipsnių šilumos ir, nors retai, bobų vasara per mėnesį pasitaiko net kelis kartus.
– Kaip vertinate pastarojo meto orus?
– Kelias dienas orai mus labai džiugina, ypač po praėjusios savaitės liūčių, kai buvo 3–5 kartus viršyta dešimtadienio norma. Šiaurės vakarų Lietuvoje lietaus iškrito daugiau nei per mėnesį. Šią savaitę vyravo anticiklonas, aukšto slėgio sritis. Tai susiformuoja šaltose platumose, todėl ir nesulaukiame 23–25 laipsnių šilumos.
– Ar ilgai išsilaikys tokie orai, kokie yra dabar?
– Turėtų išsilaikyti iki pirmadienio, tik problema su debesuotumu. Kelias artimiausias naktis bus vėsu, gali būti arti nulio laipsnių. Dienomis – 9–15 laipsnių šilumos. Sekmadienį debesuotumas dar labiau didės, vėjas sustiprės. Pirmadienį pajusime ciklono priartėjimą prie jūros.
Kiek bus lietaus, duomenys rodo skirtingai. Galbūt pirmadienį po pietų, o smarkiausias – iš pirmadienio į antradienį. Ciklono atėjimas vėluoja, nes anticiklonas visad labiau užsispyręs.
– Ar ši graži savaitė – bobų vasara? O gal ji dar bus?
– Buvo labai prastas oras, todėl sakome, kad tas geresnio oro pliūpsnis rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje – bobų vasara. Žinoma, galima laikyti tai bobų vasara, bet sinoptikai sako, kad tam reikia tam tikros sinoptinės situacijos.
Anticiklonas turi ateiti ne iš šiaurės, o būti kažkur pietuose. Tuomet oras ateina ne iš rytų ar pietryčių, o iš pietų ir pietinių platumų. Tokiu atveju paryčiais gali pašalventi, tačiau dienomis būti daugiau nei 20 laipsnių. Tuo ir skiriasi bobų vasara. Dabar reikėtų dieną sulaukti aukštesnės temperatūros.
– Tai bobų vasara dar tik bus?
– Mes tikimės, kad, jei kitos savaitės pirma pusė bus lietingesnė, vėliau ateis skaidresni orai. Ne visada būna ta bobų vasara, bet pasitaiko, kad ateina net kelis kartus per spalio mėnesį.
– Tai gali būti netgi dvi?
– Taip, gali būti.
-
Pasiilgote sausesnių orų – teks laukti kitos savaitės 1
„Pasiklausykite, kas dedasi Europoje: Balkanų šalys kokius karščius prognozuoja, kaip kenčia Italija, jau nekalbant apie Ispaniją, Portugaliją ar Prancūzijos pietus. [...]. Nors, manau, žmonės jau laukia sausesnio laikotarpio, tik kol kas be pirmadienio ar antradienio dienų be lietaus turbūt nesulauksime“, – pastebi I. Marcinonienė.
– Pastaruoju metu kalbėdami apie orus vis dažniau sakome stichinis kritulių kiekis, ekstremalios oro sąlygos ir pan. Ar tokių orų dažniau pasitaikys?
– Pasižiūrėjau 10 metų rugpjūčio duomenis – iš viso buvo 24 stichiniai meteorologiniai reiškiniai. Tai tikrai išskirtiniai kiekiai lietaus – 50 ml per 12 val. Katastrofinis reiškinys, kai yra 80 ml per 12 val. (laikas gali būti ir trumpesnis, bet ne ilgesnis). Taigi 80 litrų į kvadratinį metrą – labai labai daug. Retai, bet pasitaiko kruša – kai krinta 2 cm gabaliukai.
Per minėtus 24 atvejus 10 kartų rugpjūčio mėnesį buvo stichinis lietus, vieną kartą – katastrofinis lietus. Bet ir liepos 11–12 d. šiemet Elektrėnuose iškrito 80 ml lietaus. Ir krušos buvo, keturios audros – taigi šiemetinis rugpjūtis nebus išskirtinis.
– Vadinasi, visada tokių reiškinių buvo?
– Tikrai nevarykime dievo į medį. Pasiklausykite, kas dedasi Europoje: Balkanų šalys kokius karščius prognozuoja, kaip kenčia Italija, jau nekalbant apie Ispaniją, Portugaliją ar Prancūzijos pietus. Net Norvegijoje buvo gana sausas laikotarpis, kai sinoptikai išleido perspėjimus apie aukštą gaisringumą miškuose.
O mes dar esame aukso viduriuke. Nors, manau, žmonės jau laukia sausesnio laikotarpio. Tik kol kas be pirmadienio ar antradienio dienų be lietaus turbūt ir nesulauksime.
Kol kas be pirmadienio ar antradienio dienų be lietaus turbūt ir nesulauksime.
– Kada reiškinius galima vadinti stichiniais?
– Kaip sakiau, jei per 12 val. iškrinta 50 ml. kritulių – reiškinys stichinis. Nuo 15 ml iki 49 ml –pavojingas reiškinys. 80 ml – jau katastrofinis reiškinys, padaromi ir dideli nuostoliai. Bet tai labai retas reiškinys, gali būti per kelerius metus tik vieną kartą. Pavyzdžiui, 1995 m. prie Vištyčio buvo tokia kruša, kad krito 12 cm dydžio ledėkai.
– Kuo skiriasi škvalas, vėtra, audra? Kas pridaro daugiausia rūpesčių?
– Greičiausiai škvalai. Kai 2010 m. rugpjūčio 8 d. pietinėje Lietuvoje siautė naktiniai škvalai, vėjo greitis buvo iki 30 m/s. Ir dabar važiuojant pro Varėnos rajoną, Alytaus, Prienų apylinkes miškuose matyti plikos juostos – tik pavieniai medeliai likę. Kita vertus, nebūtinai škvalas praeina pro meteorologinę stotį, tad sunku tiksliai išmatuoti, ar greitis 30 m/s, ar 70 m/s.
Tornadai, arba viesulai, labai reti. Bet 1981 m. gegužės pabaigoje viesulas Širvintose traktorius kilnojo.
– Kokios artimiausių dienų prognozės?
– Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį – 14–19 ℃, nes naktis labai apsiniaukusi ir lietinga. Debesys, einantys nuo Baltijos jūros, tikrai vis tankės ir naktį gali vietomis ir smarkiau palyti. Dieną lietus prislops, bet temperatūra – 20–25 ℃.
Šeštadienio naktis ramesnė, vietomis – dar pasiliks nueinantys lietučiai. Bet vėsesnė – 12–17 ℃, nes pragiedrėja. Dieną – trumpi vasariški lietūs, temperatūra – 19–25 ℃.
Sekmadienis irgi labai panašus, naktis su trumpais lietučiais. Dieną mažai lyja, daugiau gal šiaurės vakarų Lietuvoje trumpi lietūs, temperatūra beveik nesikeičia. Vis tiek mes šiltoje oro masėje, tik ne atogrąžų, kaip buvo kelias dienas.
Pagal dabartinius duomenis panašu, kad pirmadienis ir antradienis – dvi sausesnės dienos, lietus mažai tikėtinas. Naktimis rūkai, bet nepamirškime, kad jau rugpjūtis, todėl gali ne tik naktį, bet ir rytą rūkai nusidriekti. Naktimis temperatūra – 9–14 ℃, prie jūros šiek tiek šilčiau, nes jūra dabar 19–20 ℃. O dieną vėl 20–25 ℃.
Bet atrodo, kad savaitės viduryje, trečiadienį, vėl sulauksime gausesnio lietaus.
