1657–1659 metais datuojamas paveikslas laikomas vienu svarbiausių galerijoje eksponuojamų meno kūrinių. Dar 1979 metais atliktas drobės rentgeno tyrimas parodė, kad kambario gilumoje ant sienos yra pavaizduotas paveikslas su pusnuogiu kupidonu.
1982 metais publikavus šio tyrimo rezultatus menotyrininkai priėjo prie išvados, kad kupidono savo paveiksle atsisakė pats J. Vermeeris ir pats jį uždažė.
„Paskutiniai laboratoriniai tyrimai įrodo, kad paveikslą retušavo ne Vermeeris. Todėl Drezdeno senųjų meistrų paveikslų galerija nusprendė, kad atliekant paveikslo restauraciją nuo retušuotos dalies bus pašalintas vėliau uždėtas dažų sluoksnis“, – sakoma muziejaus pranešime.
Nuo gegužės 8 iki birželio 16 dienos galerijos lankytojai turės retą progą pamatyti, kaip dabar atrodo restauruojamas paveikslas.
Paveikslo restauracija prasidėjo 2017 metais. Jai vadovauja paveikslų konservatorius Dr. Christophas Scholzelis (Kristofas Šiolcelis). Nereikaingo dažų sluoksnio nuėmimas nuo paveikslo yra atliekamas skalpeliu, žiūrint pro mikroskopą.
„Tik šis būdas leidžia išsaugoti lako sluoksnį, išlikusį ant Vermeerio tapyto originalo. Taip pat manoma, kad yra tai paskutinis išlikęs lako sluoksnis, kurį uždėjo pats dailininkas“, – nurodė galerija.
Sudėtingam restauravimo procesui užbaigti reikės mažiausiai vienų metų, todėl Drezdeno galerija nusprendė parodyti paveikslą visuomenei gegužę.
Atsižvelgiant į paveikslo senumą, jis yra gerai išsilaikęs, tačiau dėl „patamsėjusio lako ir seno retušavimo“ buvo nuspręsta jį restauruoti.
„Lako sluoksnis, gerokai iškraipęs paveikslo spalvų poveikį, buvo nuimtas dar pirmame restauravimo etape. Dabar paveikslas yra prislopintų, šaltų tonų, atitinkančių dailininko sumanymą“, – sakoma muziejaus pranešime.
