Naujai įkurta GS, kuriai vadovauja buvęs verslininkas Robertas Golobas, balandžio 24 dieną vykusiuose visuotiniuose rinkimuose laimėjo 41 iš 90 vietų ir ketina sudaryti koaliciją su dviem mažesnėmis partijomis – centro kairės socialdemokratais (SD) ir kairiąja partija „Levica“.

Kartu jos užims 53 vietas parlamente, taigi turės daugumą.

55 metų buvęs energetikos įmonės vadovas R. Golobas pradėjo siekti premjero posto tik likus trims mėnesiams iki rinkimų.

Jis pasinaudojo priešiškumu dabartiniam premjerui J. Janšai, politikos veteranui, kurį daugelis slovėnų kaltino bandymu kenkti demokratinėms institucijoms ir spaudos laisvei nuo tada, kai 2020 metais trečią kartą grįžo į valdžią.

J. Janša, artimas Vengrijos nacionalistų premjero Viktoro Orbano sąjungininkas ir buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas, dabar taps opozicijos lyderiu. Jo vadovaujama Slovėnijos demokratų partija (SDS) ir šios sąjungininkė „Nova Slovenija“ (NSi) naujajame parlamente turės 35 vietas.

Tikimasi, kad penktadienį, naujajam parlamentui susirinkus į posėdį, prezidentas Borutas Pahoras paves R. Golobui suformuoti naują vyriausybę.

„Mes tvirtai remiame Lietuvos vyriausybę... nes, atvirai kalbant, dauguma ES valstybių narių turi vienokias ar kitokias Taivano atstovybes. Lietuva čia – jokia išimtis. Gal šiek tiek skiriasi atstovybių pavadinimai, bet tai nėra svarbu... Kinija protestuodavo kiekvieną kartą, kai kur nors Europoje būdavo atidaromas toks biuras, bet niekada nenueidavo taip toli, kaip dabar... Formaliai ES remia Lietuvą ir aš manau, kad tas besitęsiantis spaudimas Lietuvai ir kai kurioms kitoms šalims nebus naudingas pačiai Kinijos vyriausybei.

Geri prekybiniai santykiai yra bendras interesas. Jei viena šalis stengiasi pakenkti tiems santykiams, galbūt ji turės iš to trumpalaikės naudos, bet ilgu laikotarpiu pralaimės visi“, – Indijos transliuotojui „Doodarshan“ kalbėjo Slovėnijos premjeras.

Paklaustas apie Slovėnijos santykius su Taivanu ir ar palaikytų importo draudimą iš tokių Kinijos regionų kaip Sindziangas, kur naudojamas prievartinis darbas, J. Janša pažymėjo, kad jam norėtųsi tvirtesnės ES politikos, nes, pasak jo, „mes kartais, taip pat ir šiuo klausimu, esame stiprūs žodžiais, bet ne tokie stiprūs darbais“.

Pasak J. Janšos, Slovėnija ketina su Taivanu „apsikeisti atstovais".„Žinoma, tai nebus ambasadų lygiu. Tai bus tuo pačiu lygiu, kaip ir daugelyje ES šalių narių. Ir atvirai kalbant, jei ankstesniais metais būtume turėję stipresnes koalicijas, manau, kad tokias prekybos atstovybes būtume įkūrę jau anksčiau, nes tai bendros naudos klausimas.

Be to, kai kalbėjausi su mūsų verslininkais, kurie prekiauja su Taivanu, jie man sakė, kad mes prekiaujame su Taivanu, bet tos Taivano bendrovės taip pat prekiauja su žemynine Kinija. Taigi, jie tai daro tarpusavyje, bet tuo pat metu prieštarauja tokiems pat santykiams tarp Taivano ir kitų šalių, ir tai yra juokinga“.

J. Janša laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos narius, Slovėnijoje spalio 5 dieną ketinant surengti neformalią lyderių vakarienę.

Jis teigė besitikintis, kad šio susitikimo metu bus numatyti „konkretūs žingsniai būsimoje politikoje Kinijos atžvilgiu“.

„Brangūs kolegos, norėčiau išreikšti tvirtą palaikymą ir solidarizuotis su Lietuva, kuri susiduria su beprecedenčiais ir apgailestauti verčiančiais iššūkiais, bendraujant su Kinija. (...) Turime parodyti Kinijai, kad mes esame vieningi ir kad neleisime Kinijai grasinti nė vienam iš mūsų“, – rašoma laiške.

„Turime rodyti aktyvesnį ir tvirtesnį solidarumą su Lietuva“, – teigiama jame.

Lietuvos Prezidentūra BNS patvirtino gavusi Slovėnijos premjero laišką. Liubliana šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai.

J. Janšos teigimu, Kinijos reikalavimas atšaukti ambasadorę ir prekybą naudoti kaip ginklą yra „smerktinas reiškinys, kuris turės įtakos bendriems ES ir Kinijos santykiams“.

„Sėkmingai atremti Kinijos grėsmę galime tik būdami vieningi ir laikydamiesi nuoseklaus ir bendro požiūrio. Turime palaikyti kiekvieną ES valstybę narę, kuri patiria spaudimą“, – teigia Slovėnijos premjeras.

„Nors gerbiame „vienos Kinijos“ politiką, Taivanas išlieka svarbus mūsų partneris. To nederėtų neigti. Lietuva, kaip ir visos ES valstybės narės, yra suvereni šalis ir turi visas teises plėtoti santykius su Taivanu“, – rašo politikas.

Lietuva pastaruoju metu kritikavo žmogaus teisių padėtį Kinijoje, blokavo šios šalies investicijas, o Vyriausybė paskelbė apie ketinimus atidaryti prekybos atstovybę Taivane, kurį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Dvišaliai santykiai dar labiau ėmė prastėti gegužę Lietuvai pasitraukus iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys.

Lūžio momentu tapo Taibėjaus sprendimas Vilniuje atidaryti atstovybę Taivano vardu.

Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.

Kaip sekmadienį pranešė Prezidento spaudos tarnyba, bendrame Lietuvos prezidento ir Slovėnijos premjero laiške pabrėžiama, kad  šiuo metu prie išorinės ES ir Baltarusijos sienos patiriamas migracinis spaudimas yra Baltarusijos režimo finansuojama hibridinė ataka, kurioje nelegali migracija yra pasitelkiama kaip atsakas į ES  palaikymą šalies pilietinei visuomenei, opozicijai ir demokratijos procesams, taip pat ir ES sankcijoms Lukašenkos režimui. 

Taip pat pabrėžiama, kad nuo šių metų pradžios Lietuvos ir Baltarusijos sieną nelegaliai kirto virš 3 tūkst. migrantų.

„ES išorinės sienos apsauga yra visų šalių narių bendra atsakomybė. Išorinių sienų apsauga turi tiesioginę įtaką visos Sąjungos saugumui. Norime pasinaudoti galimybe ir pakartoti prašymą dėl papildomos skubios pagalbos Lietuvos valdžios institucijoms, kurios šiuo metu susiduria su išskirtinai sunkiomis aplinkybėmis“, – rašoma laiške.

Laiške yra įvardijamas šiuo metu Lietuvai būtinos pagalbos poreikis, ypač sienos apsaugai: fiziniam barjerui ir stebėsenos įrangos.

ES šalys narės yra kviečiamos prisidėti šiomis priemonėmis ir padėti Lietuvai spręsti šią neeilinę migracijos krizę ES-Baltarusijos pasienyje.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda bei kiti šalies atsakingieji pareigūnai susitiks su už vidaus reikalus atsakinga Europos komisare Ylva Johansson. Komisarė dviejų dienų vizito atvyksta sekmadienį.

Kaip pažymi Prezidentūra, susitikime taip pat bus kalbama apie situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Lietuvai reikalingą ES pagalbą ir paramą, siekiant suvaldyti nelegalios migracijos krizę – papildomus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, ES tarpininkavimą kalbantis su migrantų kilmės šalimis.

„ES institucijų įsitraukimas ir pagalba sprendžiant nelegalios migracijos problemą yra labai reikšmingi Lietuvai. Džiugu, kad tiek ES šalių narių lyderiai, tiek Europos Komisija išreiškia solidarumą  su Lietuva ir pripažįsta Lukašenkos režimo vaidmenį orkestruojant šią dirbtinai sukurtą migracijos krizę“, – sako prezidentas.

Lietuvoje per pastarąsias dvi dienas sulaikytas dar 261 neteisėtai Baltarusijos-Lietuvos sieną kirtęs migrantas, bendras jų skaičius šiemet pasiekė 3 545. Daugiausia tarp sulaikytųjų – Irako piliečiais prisistatantys asmenys.

Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes, teigia pasieniečiai.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

„Gana aišku, kad amerikiečiai dar ketveriems metams išrinko Donaldą Trumpą ir (viceprezidentą) Mike‘ą Pence‘ą“, - trečiadienį tviteryje rašė dešinysis politikas. Jis pridūrė, kad delsimas ir „faktų neigimas“ iš pagrindinės žiniasklaidos pusės tik sustiprins JAV prezidento triumfą.

Prieš tai D. Trumpas pirma laiko pasiskelbė rinkimų nugalėtoju, nors balsų skaičiavimas dar nebaigtas.

ES šalis Slovėnija turi 2 mln. gyventojų, Nuo kovo valdžioje esantis J. Jansa yra artimas ES atžvilgiu kritiškai nusiteikusio Vengrijos premjero Viktoro Orbano sąjungininkas. Abu politikai praeityje nuolat teigiamai atsiliepė apie D. Trumpą ir jo prezidentavimą.

Iš Slovėnijos yra kilusi D. Trumpo žmona Melania.

„Teigiama patirtis leidžia mums apsvarstyti ir planuoti kai kurių apribojimų panaikinimą jau nuo kito antradienio, jei bus įgyvendintos tam tikros sąlygos“, – tiesioginiame eteryje transliuotame pranešime teigė J. Jansa.

Ministras pirmininkas pridūrė, kad gamyklos ir paslaugų teikėjai, kurie gali užtikrinti savo darbuotojų ir klientų saugumą naudodami apsaugines ir kitas atsargumo priemones, galėtų būti vieni pirmųjų, kuriems būtų leista atnaujinti veiklą.

Du milijonus gyventojų turinti Slovėnija, turinti sieną su Italija, sugebėjo suvaldyti koronaviruso epidemijos plitimą įvesdama griežtus apribojimus iš karto, kai buvo pranešta apie pirmuosius susirgimo atvejus.

Praėjusį mėnesį paskelbus apie karantiną, Slovėnijos piliečiams buvo uždrausta keliauti po šalį, o parduotuvėse ir kitose viešosiose patalpose gyventojai privalėjo dėvėti apsaugines kaukes ir mūvėti pirštines.

Antradienį šalies sveikatos institucijos pranešė apie 1 055 patvirtintus susirgimo koronavirusu atvejus ir 36 mirtis.

„Jei epidemija ir toliau rims, pradėsime papildomus tyrimus kritinėse vietose ir geriau kontroliuosime plitimą, o tai leis palaipsniui atšaukti kai kuriuos galiojančius judėjimo apribojimus“, – pridūrė J. Jansa.

Antradienį J. Janšos vadovaujama Slovėnijos demokratų partija (SDS) paskelbė su trimis kitomis partijomis formuosianti koalicinę vyriausybę.

Ankstesnioji centro kairės Slovėnijos vyriausybė žlugo sausį, kai iš pareigų pasitraukė buvęs premjeras Marjanas Šarecas. Jis atsistatydino dėl vidinių mažumos vyriausybės, sudarytos iš penkių partijų, konfliktų.

„Norėčiau padėkoti mūsų koalicijos partneriams, atsižvelgusiems į piliečių interesus ir bendrą valstybės gerovės siekį“, – žurnalistams sakė J. Janša, prezidentui Borutui Pahorui jį paskyrus premjeru.

J. Janšos kandidatūrą kitą savaitę dar turės patvirtinti parlamentas. B. Pahoras teigė, kad visas vyriausybės narių sąrašas turėtų būti paskelbtas jau kitą mėnesį.

„Viliuosi, kad mūsų bendradarbiavimas bus konstruktyvus ir mūsų valstybei bei žmonėms atneš pakankamai naudos“, – teigė B. Pahoras.

Ilgametis prieš migraciją nusiteikusios SDS partijos lyderis ir Vengrijos premjero Viktoro Orbano sąjungininkas J. Janša jau yra vadovavęs dviem ankstesnėms vyriausybėms. Tačiau 2013 m. dėl korupcijos skandalo jis buvo priverstas trauktis iš pareigų.

Už kyšininkavimą jam buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet Konstitucinis Teismas šį nuosprendį vėliau panaikino.

61-erių metų politikas garsėja populistine retorika ir kovingais pasisakymais tviterio paskyroje. Žinutėmis jis užsipuola oponentus bei žiniasklaidą, mėgdžiodamas užsienio dešiniojo sparno populistų taktikas.

SDS naująją koaliciją turėtų formuoti su centro dešinės „Nova Slovenija“ (NSi) ir jaunesnėmis buvusios koalicijos partnerėmis „Modernia centro partija“ (SMC) ir pensininkų partija DESUS. Joms ketinama atiduoti iš viso 48 iš 90 vietų parlamente.

Per parlamento rinkimus 2018 m. SDS sulaukė daugiausiai rinkėjų balsų, tačiau J. Janšai tuomet nepavyko užsitikrinti kitų partijų palaikymo ir jauniausiu Slovėnijos premjeru tapo 42-ejų buvęs komikas M. Šarecas.

Naujus rinkimus rengti paraginęs M. Šarecas perspėjo buvusius sąjungininkus nesudaryti koalicijos su SDS – ši partija esą valstybę pavers „Orbano Slovėnija“.

Kiek anksčiau šį mėnesį Slovėnijos tyrimų tinklalapis „Necenzurirano“ paskelbė ataskaitą. Joje teigiama, kad egzistuoja dokumentų, įrodančių, jog su V. Orbanu susijusios bendrovės per pastaruosius dvejus metus į SDS įkurtą Slovėnijos televiziją ir leidyklą investavo apie 1,5 mln. eurų.

Remiantis naujausios apklausos, paviešintos dienraščio „Dnevnik“ rezultatais, palaikymas SDS kyla – šiuo metu partiją remia 19,9 proc. rinkėjų, ji lenkia populiarumą prarandančią M. Šareco LMS partiją, už kurią pasisakė 15 proc. respondentų.

Slovėnai sekmadienį balsuoja pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos tikriausiai laimės politikos naujokas ir kurie tikriausiai neatkurs stabilumo šioje krizės paveiktoje euro zonos šalyje.
Maždaug 1,7 mln. rinkėjų nuo 7 val. (8 val. Lietuvos laiku) gali pareikšti savo valią šiuose rinkimuose.

Tai jau antri pirmalaikiai rinkimai per trejus metus, šalyje, kuri kažkada buvo laikoma pavyzdine Europos Sąjungos (ES) nare, bet nuo 2008 metų finansų krizės vis smunka.

Rinkimus tikriausiai laimės 50 metų Miro Ceraras (Miras Ceraras), įtakingas Liublianos universiteto teisės profesorius, nors jam ir trūksta politinės patirties, o analitikai prognozuoja, kad bet kokia nauja vyriausybė ilgai negyvuos. Tai reikštų tolesnį nestabilumą šioje mažoje, 2 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

Naujausios apklausos rodo, kad Miro Ceraro partija (SMC), kuri buvo įsteigta tik birželį, turėtų gauti maždaug 31 proc. balsų – daugiau nei prognozuojami 23 proc. opozicinei centro dešinės Slovėnijos demokratų partijai (SDS), kuriai vadovauja buvęs premjeras Janezas Janša, praėjusį mėnesį pradėjęs dvejų metų kalėjimo bausmę už korupciją.

Nors M.Cerarui trūksta politinės patirties, slovėnai šį žmogų, kuris 1990 metais padėjo parengti Slovėnijos pirmąją konstituciją ir daugiau kaip 20 metų patarinėjo parlamentui teisiniais klausimais, laiko sveikintina alternatyva besiriejantiems politikams ir korupcijos skandalams.

Slovėnijos lyderiai sutiko liepos 13 dieną surengti pirmalaikius rinkimus, nors šis laikas yra vasaros atostogų pikas. Taip buvo nuspręsta po to, kai premjerė Alenka Bratušek prarado centro kairės partijos „Pozityvi Slovėnija“ (PS) paramą ir gegužę atsistatydino.

Per jos valdymo metus Slovėnija išvengė būtinybės prašyti finansinės pagalbos, kurios buvo labai bijoma, ir rekapitalizavo didžiausius valstybinius bankus. 

Tačiau valstybės skola 2013 metais padidėjo iki 70 proc. bendrojo vidaus produkto ir mažai kas buvo padaryta tam, kad būtų sustabdytas paprastų slovėnų gyvenimo kokybės blogėjimas taikant sunkias taupymo priemones ir esant dideliam nedarbui.

A.Bratušek naujai įkurta Aljanso partija (ZaAB) šį sekmadienį turėtų gauti apie 4 proc. balsų – vos vos daugiau nei būtina, norint patekti į parlamentą.

Kad ir kas laimės sekmadienio rinkimus, jam tikriausiai reikės formuoti koaliciją, ir jėgų pasiskirstymas tikriausiai vėl priklausys nuo pensininkų partijos DESUS, kuri, kaip rodo apklausos, yra trečia ir turėtų gauti 11 proc. balsų.