Pieštuko galia

„Visada žinojau, kad gyvenime menas ir kūryba mane nuolat lydės. Kai buvau vaikas, mano sąsiuvinių paraštės buvo pripaišytos, nes piešdavau, kur tik galėdavau, man tai buvo smagiausias užsiėmimas“, – pasakoja Jaris Kapcevičius, vienas iš parodos „Sambūris“ A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje dalyvių.

Vis dėlto tapybos ar fotografijos parodos yra įprastos, o tatuiruočių menininko – toli gražu ne, nes tatuiruotės dažniausiai lyginamos jei ne su kalėjimo kultūra, tai bent jau su dabar išpopuliarėjusia tatuiravimosi mada ir komercija.

Kad ir kaip ten būtų, dažna tatuiruotė išties menkai siejasi su menu, geriausiu atveju – su amatu, na, o išmokus gerai piešti, dar nereiškia, kad pavyks kurti meną. Kita vertus, neretai naujai iškepti dailininkai nemoka piešti, nors tai dailininkui tiesiog būtina, todėl bandoma pasislėpti už abstrakcijų, inovacijų ir visokių kitų triukų ir spekuliacijų.

Su tatuiruotėmis pirmą kartą susipažinau būdamas šešiolikos metų ir nuo tada niekada nesuabejojau dėl savo pasirinkimo.

Jaunas menininkas J. Kapcevičius piešinį įvaldęs puikiai, gal todėl Vilniaus dailės akademijoje iš grafinio dizaino studijų perėjo į taikomąją grafiką, nes jo atsiskaitymui pateiktu darbu suabejojo net dėstytojai, galvodami, kad jaunasis menininkas perpiešė atsispausdinęs. Tačiau J. Kapcevičius piešia paprasčiausiu pieštuku – tik pradžioje, užmetus akį, atrodo, kad gal tai nuotrauka, mat jaunasis kūrėjas eina hiperrealizmo kryptimi, kuriai įvaldyti reikia ne tik talento piešti, bet ir begalinio kruopštumo, valandų valandas sutelkto dėmesio, nes savo darbo panorėjęs nepataisysi, nepaslėpsi vieno ar kito netikslumo, nesužaisi nei spalva, nei potėpiu. J. Kapcevičiaus piešinių kompozicija, linijos  kultūra išsyk įtikina, kad priešais akis – meninė kūryba.

Naujų prasmių paieškos

Norėdamas giliau pažinti tatuiravimo kultūrą, J. Kapcevičius buvo išvykęs į JAV, po jas keliavo, kartkartėmis tatuiravo ir net pelnė pirmą vietą Denveryje, Kolorado valstijoje, „Small Black & Gray“ tatuiruotės kategorijoje, kurioje su savo darbais varžėsi per 40 patyrusių meistrų. Su ta pačia tatuiruote jis laimėjo ir kitoje, „Best of the day“ – geriausios, padarytos tą dieną kategorijoje, kurioje varžėsi apie 100 meistrų. Taigi Amerika jaunąjį tatuiruočių menininką priėmė itin draugiškai ir paliko svajonę sugrįžti.

Dabar J. Kapcevičius studijuoja Lietuvos dailės akademijoje, o prieš tai aštuonerius metus lankė A. Martinaičio dailės mokyklą.

„Lankydamas dailės mokyklą vis labiau įsitikinau, kad menas man labai svarbus, todėl po mokyklos nekilo abejonių dėl studijų, – pasakoja J. Kapcevičius. – Na, o su tatuiruotėmis pirmą kartą susipažinau būdamas šešiolikos metų ir nuo tada niekada nesuabejojau dėl savo pasirinkimo, tikslas tapo nuolat tobulėti: susipažinau su Jake’u Galleonu – jis tapo mano mentoriumi, plačiai atvėrusiu įvairiapusį tatuiruočių pasaulį, kuriame tatuiruotės – ne tik kūno puošyba, bet ir apsauga, ženklai.“

Mokymosi kelionė

Parodoje A. ir P. Galaunių muziejuje su pirmąja J. Kapcevičiaus tatuiravimo mašinėle galima pabandyti ištatuiruoti kokią menką detalę, nes tai išties ne taip paprasta, na, o pats tatuiruočių menininkas galėtų jums ant kūno ištatuiruoti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio arba Salvadoro Dali portretą.

Eksponuojami muziejuje J. Kapcevičiaus piešiniai išties nepalieka abejingų ir verčia kitu kampu apmąstyti tatuiravimo kultūrą, kuri pasaulyje gyvuoja daugybę metų.

Parodoje galima artimiau susipažinti su hiperrealizmu ir tatuiruočiu menu, pamatyti darbus (yra ir minėtasis, JAV pelnęs prizus), atliktus pieštuku / grafitu ant popieriaus ir netikros odos, išbandyti tatuiruočių meistro darbo įrankius, o svarbiausia – suprasti, kad ant kūno įamžintas piežinys, ženklas nėra vien paikas įgeidis ar bent neturėtų toks būti.

„Man tatuiravimas – nesibaigianti mokymosi kelionė ir ji man labai patinka, – teigia J.Kapcevičius. – Keliauju po pasaulį, svečiuojuosi įvairiose studijose, susitinku su nuostabiais žmonėmis, turiu laisvę kurti – džiaugiuosi gyvenimu.“