Komunistų laikais iš Maskvos valdyta Lenkija virto garsiai Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojančia šalimi ir nuolat ragina imtis griežtų veiksmų prieš šią buvusią supervalstybę.

Tačiau, J. Gowino teigimu, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderio Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačynskio) veiksmai atitinka V. Putino tikslus.

„Praktiniai jo pastarojo meto veiklos rezultatai daug labiau atitinka Rusijos, o ne Lenkijos interesus“, – sakė jis.

„Galvoju, kad Kaczynskis nesupranta savo politikos pasekmių. Jis fanatiškai įsitikinęs, kad yra teisus, ir prieštarauja daugumos savo aplinkos žmonių nuomonei“, – teigė J. Gowinas.

J. Gowino partija „Sutarimas“ daug metų buvo jaunesnioji J. Kaczynskio koalicijos partnerė, bet praėjusią savaitę vicepremjeras buvo atleistas, paaštrėjus nesutarimams su PiS.

Viena iš priežasčių buvo pasiūlytas žiniasklaidos įstatymas, pasak J. Gowino, „prieštaraujantis žodžio laisvei ir žiniasklaidos pliuralizmui, žalingas Lenkijai ir ekonominiu, ir politiniu“ atžvilgiais.

Jei būtų priimtas, įstatymas uždraustų subjektams iš Europos ekonominei erdvei nepriklausančių šalių valdyti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus. Tai priverstų JAV grupę „Discovery“ atsisakyti pagrindinio lenkų nepriklausomo naujienų kanalo TVN24 kontrolės.

Be ginčo su Amerika, sakiusia, kad ją „labai neramina“ šis žiniasklaidos įstatymas, Lenkija taip pat konfliktuoja su Europos Sąjunga dėl teismų sistemos reformų.

J. Gowinas teigia, kad šie veiksmai yra naudingesni Kremliui, o ne Lenkijai.

Varšuvos „konfliktai su Berlynu, Briuseliu ir Vašingtonu, Lenkijos izoliacija tarptautinėse sferose yra išsipildžiusi Vladimiro Putino svajonė“, sakė jis.

„Lygiai taip pat nepriimtinos“

J. Gowinas nurodė manantis, kad Lenkijos vyriausybė atsisakys labiausiai ginčijamų savo teismų sistemos reformų programos dalių, nes bijos prarasti ES lėšas, bet abejojo, ar šis nusileidimas bus nuoširdus.

„Manau, kad PiS bandys pakeisti dabartines taisykles kitomis, lygiai taip pat nepriimtinomis“, – sakė jis.

J. Gowinas garsėja kaip lankstus žaidėjas itin poliarizuotoje Lenkijos politikos scenoje ir yra dirbęs ministru J. Kaczynskio nesutaikomo priešininko, buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vyriausybėje.

Jam pasitraukus iš dabartinės vyriausybės, jos ateitis tapo abejotina. Kai kurie stebėtojai sako, kad vyriausybė neištemps iki kitų rinkimų, planuojamų 2023 metais.

J. Gowino nuomone, PiS tikriausiai sušauks rinkimus kitų metų pavasarį ir gaus daugiausiai balsų, bet toli gražu ne tiek, kad viena pati užsitikrintų daugumą.

„Taip pat manau, kad ji nesuras jokių koalicijos partnerių būsimame parlamente“, – sakė jis.

Pasak J. Gowino, jis siekia nuosaikios centro dešinės koalicijos suformavimo.

Drama parlamente klostėsi kitą dieną po premjero pavaduotojo Jaroslawo Gowino (Jaroslavo Govino) atstatydinimo ir jo partijos „Sutarimas“ pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos „Vieningoji dešinė“.

Opozicijai pavyko pasiekti, kad 229 balsais prieš 227 būtų atmestas siūlymas skelbti posėdžio pertrauką, kad balsavimas dėl naujojo įstatymo būtų atidėtas.

Tai buvo jau ketvirtas trečiadienį vyriausybės pralaimėtas balsavimas 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose – Seime.

„Seimo dauguma, suklijuota korupcijos ir šantažo purvu, byra mūsų akyse“, – per „Twitter“ parašė liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ vadovas Donaldas Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.

„Tai gali šiek tiek užtrikti, bet ji jau nepajėgi valdyti“, – pridūrė jis.

Pastarieji sukrėtimai dar nereiškia, kad vyriausybė, dominuojama partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), neišvengiamai subyrės, nes parlamente turėtų būti surengtas oficialus balsavimas dėl nepasitikėjimo. Be to, ji galėtų tęsti darbą kaip mažumos vyriausybė.

„Atrodo, viskas rodo, kad turime mažumos vyriausybę“, – sakė kairiosios partijos „Kartu“ įstatymų leidėjas Adrianas Zanbergas.

Tačiau apžvalgininkai sakė, kad mažumos vyriausybei išsilaikyti būtų sunku, nes ji turėtų kliautis kraštutine dešiniąja Konfederacijos partija, kritikuojančia dabartinį kabinetą.

Protestai prieš žiniasklaidos laisvės varžymą

„Vieningosios dešinės“ koalicija, dominuojama PiS, vadovauja Lenkijai nuo 2015 metų.

Europos Sąjunga ją kaltino varžant šalyje demokratines laisves, tačiau PiS išlieka populiari Lenkijoje – daugiausiai dėl palankiai vertinamų socialinio sektoriaus reformų.

J. Gowinas pastaraisiais mėnesiais vis labiau nesutarė su vyriausybe, ypač mokesčių didinimo klausimu ir dėl siūlomo žiniasklaidos įstatymo.

Formaliai šiuo teisės aktu būtų uždrausta neeuropiniams subjektams turėti Lenkijos žiniasklaidos bendrovių kontrolinius akcijų paketus.

Praktiškai jis priverstų JAV bendrovę „Discovery Inc.“ parduoti jos turimą didžiausio privataus Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą. TVN, nevengiantis aštriai kritikuoti šalies vyriausybės, valdo daug kanalų, tarp jų naujienų kanalą TVN24. TVN pagrindinis kanalas taip pat rengia itin populiarią vakaro žinių laidą, kasdien sutraukiančią milijonus žiūrovų.

PiS nuo savo atėjimo į valdžią 2015 metais siekia nacionalizuoti žiniasklaidos sektorių, argumentuodama nacionalinio saugumo priežastimis. Anot jos, priėmusi minėtą teisės aktą Lenkija stos į vieną gretą su kitomis Europos šalimis, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, kuriose galioja apribojimai užsienio kapitalo dalyvavimui žiniasklaidos sektoriaus įmonėse.

PiS įstatymų leidėjai neseniai tvirtino, kad būtina apsaugoti Lenkijos žiniasklaidą nuo Rusijos, Kinijos ar arabų šalių kapitalo.

Antradienį tūkstančiai žmonių išėjo į Lenkijos miestų gatves protestuoti dėl naujojo įstatymo projekto. Šis teisės aktas taip pat sulaukė griežtos kritikos Vašingtone – Jungtinės Valstijos perspėjo, kad tai galėtų neigiamai paveikti užsienio investicijas Lenkijoje.

„Mano atleidimas faktiškai reiškia valdančiosios koalicijos iširimą“, – žurnalistams sakė Jaroslawas Gowinas (Jaroslavas Govinas), kurį premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) atleido iš savo pavaduotojo pareigų.

J. Gowinas vadovauja jaunesniajai valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) partnerei „Sutarimas“. Pastaraisiais mėnesiais abi politinės jėgos turėjo vis daugiau nesutarimų.

Vis dėlto J. Gowino pasitraukimas nereiškia, kad vyriausybė automatiškai sugrius. Dar turės įvykti parlamentarų balsavimas dėl pasitikėjimo ministrų kabinetu.

„Sutarimas“ turi 10 atstovų parlamente, tad šiai partijai pasitraukus iš valdančiosios koalicijos, ši nebeturės daugumos, ir jai gali tekti siekti kraštutinių dešiniųjų paramos.

„Nesu įsitikinęs, kad dėl to prarasime daugumą“, – pareiškė vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris).

„Esu tikras, kad [koalicijoje] „Jungtinė dešinė“ ir likusiame Lenkijos parlamente yra žmonių, kurie palaikys mūsų siūlomas naudingas reformas“, – pridūrė jis.

„Vicepremjero Gowino veiksmai pakerta pasitikėjimą vyriausybės veiksmais“, – žurnalistams sakė P. Mulleris.

J. Gowinas paaiškino savo sprendimą tuo, kad nesutinka su vyriausybe dėl mokesčių didinimo ir pasiūlyto įstatymo, dėl kurio JAV bendrovei „Discovery Inc.“ gali tekti parduoti jos turimą Lenkijos transliuotojo TVN kontrolinį akcijų paketą.

„Mes paliekame vyriausybę pakeltomis galvomis“, – sakė J. Gowinas ir pridūrė, kad sužinojo apie savo atleidimą iš žiniasklaidos.

„Mes sakėme, kad „Jungtinė dešinė“ nekels mokesčių. Tačiau siūlomas biudžeto įstatymas, kurį neseniai pristatė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, reiškia drastišką mokesčių padidinimą“, – sakė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Lenkijos plėtros, darbo ir technologijų ministru Jaroslawu Gowinu (Jaroslavu Govinu) pirmadienį aptarė, kaip Lenkija užtikrintų transporto koridorių, pranešė ministerija.

A. Armonaitė pabrėžė, kad ypač svarbu, jog regiono verslas galėtų kuo sklandžiau tęsti veiklą.

J. Gowinas informavo, kad Lenkija nuo gruodžio 22 dienos stabdo skrydžius iš JK.

Be to, ministrai aptarė ateities bendradarbiavimo planus ir numatė kitų metų pradžioje aptarti bendrus Lietuvos ir Lenkijos projektus.

Pernai Lenkija buvo trečia didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 7,9 proc. (2,33 mlrd. eurų) viso Lietuvos prekių eksporto. Du trečdalius Lietuvos prekių eksporto į Lenkiją sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o dar trečdalį – reeksportas.

Lenkijai taip pat teko 11,9 proc. (3,77 mlrd. eurų) viso Lietuvos prekių importo ir čia ji buvo antra.

„Manau, kad rinkimus reikia atidėti. Galimybė juos rengti gegužės 10 d. yra net nesvarstytina“, – spaudos konferencijos metu sakė J. Gowinas.

Politikas paskelbė, kad per svarstymą balsuos prieš valdančiosios „Teisė ir Teisingumas“ (PiS) partijos siūlomą įstatymo projektą, kuriame balsavimas paštu numatomas kaip vienintelis būdas dalyvauti būsimuose prezidento rinkimuose.

Iš karto po J. Gowino pranešimo apie atsistatydinimą vykusiame parlamento posėdyje PiS įstatymo projektas sulaukė per mažai balsų ir todėl nebuvo patvirtintas.

J. Gowinas pažadėjo ir toliau imtis veiksmų, kad balsavimas dėl naujojo prezidento būtų atšauktas. Jis siūlo dvejiems metais pratęsti dabartinio šalies prezidento Andrzejaus Dudos kadenciją, priėmus Konstitucijos pakeitimus, o prezidento rinkimus surengti tik šiai kadencijai pasibaigus.