Nuotykių pradžia

Kelionė į tarptautinį vaikų futbolo turnyrą Gdanske, Lenkijoje, turėjo tapti gerų patirčių, sportinės kovos ir entuziazmo siekti geresnių rezultatų užtaisu. Tačiau nutiko kone priešingai. Ryškiausia įsiminusi patirtis – rėkiantis treneris ir bausmė – klūpėti viešbučio koridoriuje iškėlus rankas virš galvos.

Vasario 25–27 d. keleto Kauno futbolo klubų atstovai dalyvavo tarptautiniame futbolo turnyre Gdanske. Vyko vienuolikos ir dvylikos metų futbolininkai.

Požiūris: treneriai neigia, kad vaikai buvo parklupdyti, tačiau Vaiko teisių apsaugos specialistai rengiasi atlikti tyrimą. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Tai buvo pirmosios karo Ukrainoje dienos. Sūnų į kelionę išleidau su nerimu. Kita vertus, tai buvo jo pirmoji sportinė išvyka, tad dėjau nemažai lūkesčių, kad tai paskatins jį ne tik pamėgti keliones, bet ir dar labiau padidins entuziazmą lankyti mėgstamos sporto šakos treniruotes. Deja, nenumačiau, kad tokioje kelionėje gali kilti ne išorinių force majeure pavojų, bet vaikai gali nukentėti nuo juos lydinčių ir privalančių globoti trenerių“, – „Kauno dienai“ pasakojo mama (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Aš nemačiau, ar jie buvo parklupdyti, bet man labai įdomu, iš kur jūs gavote tokią informaciją?

Į turnyrą vienu dviaukščiu autobusu vyko futbolo klubo „Girionys“ ir futbolo mokyklos „Olimpas“ jaunieji futbolininkai. Deja, kelionės metu autobusas sugedo. Teko keisti kitu – į mažesnį autobusą buvo susodinti vaikai, tačiau netilpo visi lydėję treneriai. Jie kelionę tęsė mikroautobusu.

„Mano sūnaus globą perėmė kito klubo treneriai, tarp jų –  „Olimpo“ treneris Artūras. Kaip vėliau sužinojau, būtent apie jį dar kelionės pirmyn metu atskriejo sūnaus žinutė: kažkoks treneris rėkia kaip nesveikas, pragaras“, – sūnaus įspūdžius perpasakojo moteris.

Vaikas tėvams pasakojo, kad buvo prigrasinta nepritrupinti maisto, todėl jis ilgos kelionės metu beveik nieko nevalgė ir negėrė, kad autobusui nereikėtų „be reikalo“ sustoti.

Vaikui įstrigo ir situacija, kai, vienam draugui ėmus verkti, treneris iš jo garsiai šaipėsi, esą, gal jam reikia barškučio. Remiantis pasakojimu, trenerio tonas pasikeitė, kai jam paskambino verkusio vaiko mama. Treneris, esą, ėmė pasakoti, kaip ramina vaiką, bet niekaip nepavyksta tai padaryti. Kaip paaiškėjo vėliau, kelionės pradžioje į akis kritę trenerio auklėjimo ypatumai buvo tik pradžia.

Patarė užsirakinti

Pasak tėvų, tikras pragaras keletui vaikų prasidėjo atvykus į nakvynės vietą. Jie buvo apgyvendinti tame pačiame viešbučio aukšte su treneriu Artūru. Pagal pasakojimus tėvai spėjo, kad po ilgos kelionės berniukai nebuvo visiškai klusnūs ir nėjo laiku miegoti, išdykavo.

„Už šią nuodėmę treneris tris vaikus parklupdė koridoriuje ir liepė klūpėti iškėlus aukštyn rankas. Čia jau neišlaikė ir maniškis. Pasakojo, kad tuomet pravirko, o „raminamas“ buvo tais pačiais, jau autobuse girdėtais, „švelniais“ trenerio Artūro žodžiais. Gal tau barškutį duoti? Gal meškiuką į lovytę atnešti?“ – perpasakojo vaiko įspūdžius pašnekovė.

Jaunojo futbolininko mama neslepia nuostabos, nes apie tai, kad treneris Artūras gali ir toliau elgtis neadekvačiai, įspėjo ir sūnaus lankomo futbolo klubo treneris, nakvojęs kiek toliau nuo savo auklėtinių – kitame aukšte. Jis po incidento, esą, patarė berniukams saugumo dėlei nakčiai užsirakinti kambario duris.

Šiuos nuotykius sūnus papasakojo tik grįžęs į namus. Mama spėja, kad kelionės metu nedrįso to padaryti iš baimės. Kalbantis telefonu tik trumpai informavo: „Mama, kai grįšiu ir tau viską papasakosiu, būsi šokiruota.“ Taip ir buvo.

Apie incidentą buvo kalbama su futbolo klubo „Girionys“, kurio auklėtiniai buvo parklupdyti, treneriais ir vadovu. Jie atsiprašė, pripažino savo klaidas, todėl moteris sako didelių pretenzijų neturinti.

„Trenerio Artūro auklėtinių pasiekimai yra aukšti ir daro įspūdį jauniesiems futbolininkams, tačiau noriu paklausti: ar tikrai šiais laikais, ugdant mažamečius, tikslas pateisina sovietmečio priemones?“ – retoriškai klausė moteris.

Skirtingos pozicijos

„Kauno diena“ susisiekė su futbolo klubo „Girionys“ vadovu Aurinu Ivaškevičiumi. Paklaustas apie koridoriuje parklupdytus vaikus, jis pripažino, kad apie incidentą teko kalbėti, tačiau išsamiau pakomentuoti negalėjo, nes pats kelionę tik organizavo.

„Negaliu pakomentuoti, nes nemačiau ir tik girdėjau, kad taip buvo. Treneris minėjo, kad kažkas rėkavo, kažkas nutiko, bet mes viską išsprendėme“, – aiškino A.Ivaškevičius.

Klubo vadovas pripažino, kad šitaip elgtis su vaikais nedera. „Treneris pasikalbėjo su tėvais, mes tarpusavyje pasikalbėjome. Nenorėjome viešinti to incidento. Suprantame, kad taip neturėjo būti. Treneris atsiprašė tėvelių. Sakė, gal nepastebėjo, migdė vaikus, bet aš negaliu daugiau pakomentuoti, nes nebuvau ten“, – tęsė futbolo klubo vadovas.

Jis garantavo, kad tokia situacija daugiau nepasikartos. Siekiant išvengti nesusipratimų, priimtas sprendimas daugiau su kitomis komandomis negyventi. Vis dėlto pokalbio metu klubo vadovas ne kartą rekomendavo pasikalbėti su į kelionę vykusiu treneriu.

Susisiekus su vaikus į turnyrą lydėjusiu treneriu Pauliumi Smariginu, pokalbis pasisuko visai kita linkme. „Aš iš viso nematau apie ką šnekėti. Čia iš viso nieko nebuvo. Man labai įdomu, iš kur šitą informaciją ištraukėte. Čia ne toks dalykas, kurį reikėtų į viešumą kelti ar laikraščiuose rašyti“, – vaikų parklupdymo istoriją vertino treneris.

Susidarė įspūdis, kad P.Smariginui buvo svarbiau sužinoti, kaip žiniasklaidą pasiekė informacija apie galimai smurtinį elgesį su jo treniruojamais vaikais, nei galimo įvykio vertinimas.

Vienam draugui ėmus verkti, treneris iš jo garsiai šaipėsi, esą, gal jam reikia barškučio.

„Aš nemačiau, ar jie buvo parklupdyti, bet man labai įdomu, iš kur jūs gavote tokios informacijos. Šitas įvykis jau seniai išpręstas ir viskas išdiskutuota, išsiaiškinta tarp mūsų“, – kas buvo aiškinamasi, P.Smariginas nenorėjo pasakyti. – Baigiame, nieko aš nepasakosiu.“

Neigia klupdymą

Šios istorijos dėmesio centre atsidūręs treneris yra futbolo mokyklos „Olimpas“ vadovas. „Olimpo“ interneto sveitainėje nurodytos savybės, būtinos specialistams, dirbsiantiems su vaikais: tinkamas mentalitetas, komunikaciniai sugebėjimai, gebėjimas perteikti žinias, tinkamas treniruotės eigos valdymas, produktyvi veiklos filosofija ir planavimas, arogancijos nebuvimas, kompetentingumas, veiklos išmanymas.

Susisiekus su futbolo mokyklos „Olimpas“ vadovu ir treneriu Artūru Ruževskiu, jis neslėpė nuostabos dėl pokalbio temos. „Nesupratau, dėl kokių parklupdytų vaikų? Aš nelabai suprantu, koks incidentas, kokie vaikai“, – kartojo A.Ruževskis.

Perpasakojus „Kauno dienai“ pateiktus jaunojo futbolininko įspūdžius po kelionės į Gdanske vykusį tarptautinį futbolo turnyrą, treneris ir toliau stebėjosi girdimu pasakojimu.

„Nelabai suprantu, ką jūs norite išgirsti ir kokius vaikus klupdė? Kas čia taip sakė? Aš pirmą kartą girdžiu. Kažkas čia ne taip. Aš tai tikrai taip nedariau“, – tęsė treneris.

A.Ruževskis nesiėmė vertinti, ar tokia istorija turėtų reikšti tai, kad vaikai išsigalvojo, o jei išsigalvojo, tai kodėl būtent jis buvo minimas kaip bausmes taikęs suaugęs žmogus.

„Viešbutyje, kuriame aš buvau, nebuvo jokių trenerių. Jie buvo išvažiavę, bet aš negaliu pasakyti. Jūs nesupykite, bet aš pirmą kartą girdžiu – kas ir ką klupdė. Negaliu kalbėti. Esu susitikime. Bet apie šitą dalyką pirmą kartą girdžiu“, – pokalbį baigė A.Ruževskis.

Aiškinsis situaciją

Vaiko teisių apsaugos specialistai konkrečiai šios situacijos neskubėjo komentuoti. „Vaiko teisių gynėjai reaguoja į gautą informaciją ir aiškinasi įvykio aplinkybes. Specialistai susitiks su galimai nukentėjusiais vaikais, jų šeimomis. Pirminis vaiko teisių gynėjų tikslas yra išsiaiškinti, ar vaikams šiuo metu reikalinga pagalba. Tolesni veiksmai priklausys nuo gautos informacijos“, – paaiškino Vaiko teisių apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Kauno mieste, Kauno ir Marijampolės apskrityse Ramunė Liubinaitė.

Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad bet kurios rūšies smurtas skaudžiai paliečia vaiką. Suagusiųjų pareiga užtikrinti vaikams saugią aplinką.

Tarnybos užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų sunkiai identifikuoja smurtą prieš vaikus, o nemaža dalis jį vis dar laiko auklėjimo priemone.

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad šiandien žmonės jau geriau žino, kokios yra dažniausiai pasitaikančios smurto formos, ir nurodė fizinį smurtą (47 proc.), psichologinį smurtą (41 proc.), nepriežiūrą, patyčias, užgauliojimą (po 12 proc.), žeminimą (7 proc.), žodinį smurtą arba rėkimą ant vaiko (6 proc.), seksualinę prievartą, priekabiavimą, neatsižvelgimą į vaiko poreikius, visišką laisvės ribojimą (po 4 proc.).

„Tai, kad žmonės pradeda suprasti, kas yra fizinis ir psichologinis smurtas, jau yra žingsnis link saugesnio gyvenimo mūsų vaikams. Visuomenė vis labiau netoleruoja bet kokios rūšies smurto prieš vaikus, supranta jo padarinius vaikui, bet tarnyba siekia dar didesnio pokyčio. Prie šio pokyčio galime prisidėti kiekvienas iš mūsų nelikdamas abejingas“, – pabrėžė R.Liubinaitė.

Specialistė priminė: kilus įtarimų, kad prieš vaiką gali būti smurtaujama bet kokia forma, pranešti galima vaiko teisių gynėjams skambinant į artimiausią vaiko teisių apsaugos skyrių arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Atkaklioje dvikovoje lietuviams pergalę lėmė tikslus Deivido Dovydaičio smūgis 51-ąją minutę.

Likus žaisti dešimčiai minučių, Lietuvos rinktinė liko žaisti be iš aikštės pašalinto Gusto Jarusevičiaus, kuris buvo nubaustas dviem geltonomis kortelėmis. Tačiau tai nesutrukdė mūsų komandai išlaikyti pranašumą ir iškovoti pergalę.

Kitas rungtynes abi rinktinės žais šeštadienį 11 val. Lietuvos laiku.

Šeštadienį dėl trijų prizinių vietų varžėsi patys vyriausieji - 2008 (U-11) metų gimimo žaidėjai. Pirmąsias dvi vietas užėmė svečiai iš sostinės – Talentų futbolo akademijos komandos. Trečioji vieta atiteko taip pat vilniečiams – „Geležinio Vilko“ akademijai.

Sekmadienio rytą turnyrus pradėjo septynmečiai (U-7) ir šešiamečiai (U-6). Pirmą kartą organizuotas mažiausiųjų turnyras sulaukė 14 komandų, o daugelis berniukų ir mergaičių džiaugėsi savo pirmaisiais medaliais.

Vėliau NFA karaliavo U-8 ir U-9 komandos, kurių rezultatai taip pat nebuvo sumuojami. Visos ekipos gavo atminimo taures, o visi jaunieji futbolininkai medalius ir varžybų rėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ saldžiosios produkcijos.

KAFF ir partneriai vasario 23 dieną organizuos vaikų futbolo turnyrą Jonavos sporto arenoje, o kovo 1-2 dienomis vėl pakvies komandas į NFA maniežą Kaune.

KAFF vaikų futnolo turnyro dalyviai:

2013 m. gim. amžiaus grupė: Kauno FA „Lygis“, Šalčininkų FK „Šalčia“, Vilniaus FK „Granitas“, Kauno r. FK „Garliava“, Gargždų FK „Banga“, Kauno FK „Kibirkštėlė“, Kauno FM „Olimpas“, Kauno FM „Olimpas“ B, Vilniaus FM „Ateitis“ A, Vilniaus FM „Ateitis“ B, Kauno FA „Herojai“ B, Kauno FA „Herojai“ A.

2012 m. gim. amžiaus grupė: Kauno FA „Lygis“, Vilniaus FM „Ateitis“, Šalčininkų FK „Šalčia, Vilniaus FK „Granitas“, Marijampolės FK „Sūduva“ B, Marijampolės FK „Sūduva“, Vilniaus FM „Ateitis“ B, Kauno FK „Kibirkštėlė“. Kauno FRK „Feniksas“, Kauno FA „Herojai“, Kauno FA „Herojai“ B, Vilniaus FM „Audra“.

2011 m. gim. amžiaus grupė: Kauno FM „Olimpas“, Vilniaus FM „Ateitis“, Vilniaus FM „Ateitis“ 2012, Vilniaus „Geležinis Vilkas“, Vilniaus FK „Granitas“, Šalčininkų FK „Šalčia“, Marijampolės FK „Sūduva“, Vilniaus FM, Kauno SM „Tauras“ , Kauno SM „Tauras“ - FK „Kauno Žalgiris“, Talentų futbolo akademija B, Talentų futbolo akademija.

2010 m. gim. amžiaus grupė: Kauno FA „Lygis“, Vilniaus „Geležinis Vilkas“ Balti, Vilniaus FM „Ateitis“, Kauno SM „Tauras“ – Žali, Vilniaus „Geležinis Vilkas“ Juodi, Kauno SM „Tauras“ - Žalgiris“, Kauno SM „Tauras“ - Balti Vilniaus FM, Kauno FM „Olimpas“, Kauno FA „Herojai“, „Marijampolė City“, „Marijampolė City“ B. Kauno FM „Fortūna“ B, Kauno FM „Fortūna“.

2008 m. gim. amžiaus grupė: Talentų futbolo akademija, Talentų futbolo akademija B, Vilniaus „Geležinis Vilkas“, Šalčininkų FK „Šalčia“, Kauno SM „Tauras“ 2009, Vilniaus SFK „Rotalis“, Kauno FK „Kauno Žalgiris“ , Kauno SM „Tauras-2“, Kauno FM „Fortūna“, Kauno SM „Tauras“.

Gintaras Krasauskas

"Mūsų tikslas – artimiau susipažinti su atrinktais žaidėjais, įžvelgti jų teigiamas savybes ir jas tobulinti bei taisyti neigiamus dalykus. Jau dirbame pagal šiems metams išsikeltą planą ir sausio mėnesį esame pakviesti į “Riga Cup” varžybas. Nuo pavasario šio amžiaus grupės laukia Elitinė jaunių lyga U-15 lygos rungtynės.

Pavyko surinkti labai įdomią 2005 metų amžiaus grupę. Gal tik nemažai berniukų yra vėlesnio brendimo, bet daugelis jų dirba noriai, stengiasi yra labai imlūs ir susikoncentravę treniruočių metu.

Kiekvieną savaitgalį vaikinai grįžta sužaisti rungtynių į savo klubus ir sporto mokyklas, kad neprarastų žaidybinės praktikos bei ryšio su savo treneriais ir komanda.

Mano vienas iš tikslų, kad vaikinai nenutrauktų ryšių su savo treneriais ir nepamirštų kas juos išugdė ir būtų jiems dėkingi. Esu dėkingas daugeliui klubų ir džiaugiuosi jų požiūriu bei bendradarbiavimu išleidžiant žaidėjus į Nacionalinę futbolo akademiją.

Su šio amžiaus grupe man padės dirbti treneris Nerijus Maciulis, vartininkų treneris Algirdas Surgautas, fizinio pasirengimu rūpinsis Šarūnas Bičiušas ir Mantas Gintalas, o jų sveikata NFA esantis medicininis personalas. Nuo šių metu įvedėme vieną naujovę, kiekvieną savaitę prie futbolo treniruočių pridėsime ir kitų sporto šakų užsiėmimus, kad žaidėjai įgytų papildomų įgūdžių, kurie jiems tikrai suteiks papildomos naudos."

Henrikas Grigas

2005 metų gimimo futbolininkų atranka į Nacionalinę futbolo akademiją vyko keliais etapais: pirmiausia, žaidėjai buvo kviečiami į akademiją iš regionų. Jie buvo testuojami, stebima jų techniniai ir futbolo įgūdžiai . Taip pat, visus metus žaidėjai buvo stebimi regioninių pirmenybių rungtynėse. Tokiu principu sudaryta duomenų bazė apie šios amžiaus grupės žaidėjus. Stengėmės bendrauti su žaidėjų treneriais, su įstaigų vadovais ir rasti bendrą sprendimą dėl žaidėjų atvykimo į akademiją. Mano nuomone tas pavyko pakankamai gerai, nes į akademiją atvyko praktiškai visi žaidėjai kuriuos norėjome matyti. Ir toliau stebėsime žaidėjus visoje Lietuvoje, kadangi rotacija yra būtina ir neišvengiama.

Savo ruoštu dabar belieka suteikti visas būtinas sąlygas žaidėjams ir treneriams siekiant aukščiausių rezultatų ugdymo procese ir sportinėje plotmėje.

NFA 2005 m. (U14) gimimo futbolininkai:

Arnas Lukšas, Vadim Šulžickij (abu iš Klaipėdos), Ignas Skamarakas (Marijampolė), Simas Civilka, Martynas Šetkus, Dovas Elzbergas (visi iš Vilniaus), Patrikas Pranckus (Alytaus rajonas), Vykintas Augustas Karjakinas (Šiauliai), Vilius Šivitskas (Kelmės rajonas), Džiugas Čečkauskas, Mantas Monkelis (abu iš Kėdainių), Adomas Norgėla (Ukmergė), Matas Kazbaras (Plungė), Patrikas Savėnas (Panevėžys), Evaldas Kavalčiukas, Kasparas Teresius, Nidas Vosylius, Nojus Grudis, Elingas Jonavičius, Justas Paštukas, Jurgis Mikšiūnas, Kipras Olšauskas (visi iš Kauno).

Lietuvos futbolo sezonas artėja link finišo, bet jo rezultatai nėra guodžiantys. Lietuvos vyrų rinktinė 2018 m. pasaulio čempionato atrankos turnyro F grupėje liko priešpaskutinė, gerokai atsilikusi nuo lyderių. Jaunimo ir kitų amžiaus grupių komandos taip pat skaičiavo gumbus kvalifikacinėse varžybose, paskatinusiose kalbas apie miglotą šalies profesionaliojo futbolo dabartį ir ateitį.

Tačiau netrukus situacija turėtų keistis. Lietuvos ir užsienio specialistai, šalies futbolo federacija (LFF) parengė metodikas, kurios turėtų padėti atlikti kokybinį šuolį ugdant jaunuosius talentus. Didelės reformos laukia ir futbolo mokyklų, akademijų bei klubų, rengiančių pamainą dabartinei futbolininkų kartai.

Apie rengiamas naujoves "Kauno diena" kalbėjosi su LFF prezidentu Tomu Danilevičiumi.

– Praėjusią savaitę Birštone susirinkę Lietuvos futbolo specialistai, treneriai, LFF vadovai aptarė pastarojo sezono nacionalinės vyrų rinktinės rezultatus. Kaip jūs įvertinote rinktinės metus, pateiktą jų analizę ir sprendimus?

– Atrankos ciklo rezultatai netenkina nei manęs, nei paties trenerio Edgaro Jankausko. Rezultatų aptarimas Birštone buvo itin nuodugnus ir dalykiškas. Dalyvavo daug trenerių komiteto narių, federacijos, įvairių rinktinių atstovai, nacionalinės vyrų rinktinės štabas. Pastarieji pristatė išsamią rezultatų analizę, aptarė problemas, su kuriomis susidūrė šiame atrankos cikle. Sakyčiau, kad po tokių diskusijų mes aiškiai žinome, kur esame dabar ir kur ketiname eiti. Jei vertintume ne tik rinktinės rezultatus, man imponuoja pasikeitęs komandos žaidimo braižas, ypač lyginant su ankstesniais ciklais. Tikrai matyti trenerio nuveiktas darbas, juntama jo ranka, tad federacija ir kolegos treneriai E.Jankauską palaiko.

– Atrankos ciklo pradžia buvo išties daug žadanti. Lygiosios su pajėgiomis Škotijos ir Slovėnijos rinktinėmis sužadino sirgalių viltis, kad E.Jankausko vedama komanda pakovos dėl kelialapio į planetos pirmenybes. Kodėl vėliau sekė staigus rezultatų ir netgi žaidimo kreivės nuosmukis?

– Iš pradžių buvo emocinis futbolininkų pakilimas. Naujas treneris, naujas ciklas, todėl psichologiškai itin motyvuota komanda netgi viršijo savo realias galimybes. Vėliau viskas stojo į savo vėžes. Ir priešininkai į mus ėmė žiūrėti kur kas pagarbiau, išanalizavo mūsų stipriąsias puses, su mumis ėmė žaisti kitaip nei ciklo pradžioje.

– UEFA organizuojamame naujame grandioziniame turnyre Tautų lyga Lietuvos rinktinė pateko į pajėgesnę C grupę, nors pretendavo į autsaiderių D grupę, kur turėtų kur kas didesnius šansus prasibrauti į Europos čempionatą. Ar, jūsų nuomone, mūsiškiams pasisekė, ar ne?

– Patekti į Europos pirmenybes iš C grupės bus neabejotinai sunkiau nei žaidžiant D grupėje. Tačiau tai – tik viena pusė. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, dalyvavimas pajėgesniame divizione atneš kur kas daugiau naudos. Rinktinė žais su stipresniais varžovais, todėl žaidėjai tobulės ir grūdinsis. Tik taip gali augti jų lygis. Žaidžiant su silpnesniais už save augti kur kas sunkiau. Be to, į Lietuvą atvyks geresnės komandos, kurios sukels didesnį sirgalių susidomėjimą.

– Žvelgiant į jūsų minėtą tolimesnę perspektyvą, mūsų futbolo situacija yra dviprasmiška. Viena vertus, sirgaliams rezultatų reikia čia ir dabar. Kita vertus, pripažinus, kad šiuo metu neturime aukščiausio meistriškumo žaidėjų, sutelkti dėmesį dabartinės rinktinės pamainos ugdymui, stengiantis, kad ta karta ir jos žaidimas atitiktų pasaulines tendencijas. Kokias pagrindines darbo kryptis išskirtumėte, į ką reikėtų koncentruotis siekiant ne laikino, o ilgalaikio rezultato, kaip tai pasiekė, pavyzdžiui, Islandija?

– Krypčių ir iššūkių yra daug. Pirmiausia, privalome augintis kokybišką pamainą. Šioje srityje Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija. Turime daug biudžetinių ir kitokių futbolo mokyklų, kurios nėra atskaitingos futbolo federacijai. Matome vaikų ir jaunimo meistriškumo ugdymo, tęstinumo problemą: potencialus jaunimas nepasiekia profesionaliojo futbolo, klubų. Akivaizdu, kad ir klubo struktūra, tokia kaip, tarkime, yra Anglijoje ar kitose stipraus futbolo šalyse, apimanti visą ruošimo piramidę, su visų amžiaus grupių komandomis, nuo šešiamečių vaikų iki 19-mečių jaunuolių, yra kur kas efektyvesnė nei dabartinės mūsų atskiros futbolo mokyklos. Talentai išsibarsto, turime ieškoti sisteminių spragų šalinimo būdų.

Norime, kad jaunuoliai, baigę sporto mokyklas ar akademijas, nenubyrėtų nežinia kur, o rastų vietą savo klubų suaugusiųjų komandose. Ne tik vietas, bet ir gautų daug žaidybinio laiko.

– Konstatuojant, kad dabartinė sistema neveikia, o krizė jau yra sisteminė, peršasi išvada, kad subrendo būtinybė keisti visą vaikų ir jaunimo ugdymo sistemą.

– Mūsų tikslas, kad jaunimas augtų klubuose, po jų sparnu, kaip yra visame pažengusiame futbolo pasaulyje. Kad augtų aiškiai žinodamas, kokius kriterijus turi atitikti, jei siekia profesionalo karjeros. Atitinkamai ir treneriams turi būti suteikiama pažangiausia metodinė ir kita ugdymo pagalba. Tad nuo kitų metų LFF pereis prie futbolo mokyklų ir akademijų sertifikavimo. Šiame procese labai konkrečiais kriterijais vertinsime visas žaidėjų ugdymo įstaigas. Jos bus vertinamos suteikiant žvaigždutes, nuo vienos iki penkių, atitinkamai žyminčias augimą nuo kiekybės, masiškumo iki kokybės, t.y. aukščiausio meistriškumo lygio. Sertifikuotoms mokykloms suteiksime įvairiapusę paramą, bet sieksime ir galimybės tikrinti jų darbo rezultatus. Tik taip mes užtikrinsime patirties perdavimą, tęstinumą ir brandinsime futbolo klubų kultūrą.

– Tačiau tam reikalingos konkrečios metodikos, pažangūs žaidėjų ugdymo metodai, kas juos suteiks?

– Bus labai aiškiai apibrėžta, kaip turi atrodyti visa futbolo mokyklos struktūra, kokie joje turi dirbti treneriai, nurodant jų kvalifikacijas, licencijas ir t.t. Vaikų ir jaunimo treneriams bus pateiktos pažangiausios metodikos, suteikiama visakeriopa parama. Esame parengę "LFF Academy Online" metodinę rengimo programą, kuri padės specialistams lengviau dirbti su vaikais treniruotėse. Programoje yra nemažai interaktyvios vaizdo medžiagos, kuri apima paprastus treniruočių pratimus, taktinius sumanymus ir individualaus žaidimo elementus. Programa parengta įvertinus LFF techninio skyriaus, trenerių įžvalgas, remtasi vienos pažangiausių pasaulyje Amsterdamo "Ajax" talentų ugdymo sistema.

Norime įdiegti šią sistemą visuose klubuose ir jų struktūrose, kurie bus sertifikuojami ir turės prieigą prie "LFF Academy Online" programos. Šį darbą planuojama pradėti vykdyti nuo kitų metų. Tai bus laipsniškas procesas, stebint jos tinkamumą, taisant nesklandumus, jei jų pasitaikytų. Sertifikuotai akademijai bus pasiūlyta naudotis metodinėmis rekomendacijomis. Žinoma, prievartos akademijai siekti sertifikavimo nebus, tačiau tik sertifikuotos įstaigos turės galimybę naudotis LFF suteikiamomis pažangiomis metodikomis, know-how. Jei kitos mokyklos ar akademijos vadovausis savo metodikomis – jokių problemų, tačiau visų pažanga bus vertinama vienodai, pagal konkrečius kriterijus, reguliariai, kasmet. Sertifikavimo metu klubams, komandoms bus suteikiamos vertinimo žvaigždutės. Sertifikatas galios metus, ne veliau kaip kas šešis menesius už sertifikavimą atsakingi LFF asmenys lankysis akademijoje, stebės pažangą, teiks rekomendacijas. Pabrėžiu, tikslas yra ne kritika ar kontrolė, o sportinio ugdymo įstaigos darbo kokybė, taip pat, kad žaidėjai būtų rengiami pagal vieną modelį konkrečiame klube, kad žinotų tikslius reikalavimus, principus, labai aiškiai apibrėžiant, kaip žaidėjas turi būti ugdomas per visus etapus – nuo 6 iki 18 metų, kaip jis turi tobulėti toliau, 13-os, 14-os ir toliau iki pat profesionalaus futbolo.

Siekiame apibrėžti net tokias smulkmenas, ką turi sugebėti kiekvieno amžiaus žaidėjas, tiek techniškai, tiek taktiškai, tiek psichologiškai ir t.t. Ir tam pateiksime išsamias rekomendacijas, apibrėžiant treniruotes, pratimus ir daugybę kitų smulkmenų. Žinoma, tai nereiškia, kad komanda privalės žaisti pagal kažkokią konkrečią taktiką ar stilių. Anaiptol, kiekvienas specialistas bus laisvas improvizuoti, prisitaikyti prie turimų žmogiškųjų išteklių, bet bendri, pagrindiniai kokybės kriterijai galios visiems. Tarkime, žaidėjo sprendimų priėmimo greitis, išsidėstymo aikštėje kompaktiškumas ir t.t. Įgyvendinus šiuos kriterijus rinktinę pasieks aukščiausio lygio futbolui pasirengę žaidėjai, o ne bet kaip paruoštas žaidėjas, kurį nacionalinės komandos treneriams tenka mokyti pagrindinių dalykų.

– Pagrindinį vaidmenį ugdant talentus ketinama perkelti klubams. Kokia, jūsų akimis, situacija yra Lietuvos klubuose dabar?

– Bendra situacija nėra džiuginanti, bet gerųjų pavyzdžių taip pat esama. Iš aštuonių A lygos komandų ir penkiolikos pirmosios lygos ekipų gal tik dešimt galime vadinti klubais arba tokiais, kurie link to juda. Kiti neturi nei tinkamos struktūros, nei atitinka daugelį kitų klubams taikomų kriterijų. Neseniai kartu su UEFA Klubų licencijavimo skyriaus vadovu lankėmės Utenoje, kur vyko "Gerosios bendruomenės klubų praktikos" seminaras. Diskutavome apie viešąją ir privačią partnerystę bei jos galimybes futbolo srityje. Nagrinėjome ne vien problemas, buvo pažymėti ir geri pavyzdžiai, tokie kaip Utenos, Gargždų ar Vilniaus "Žalgirio" klubai. Norėtume, kad tokių klubų būtų kuo daugiau.

– Lietuvoje klubams finansine prasme kur kas labiau apsimoka ne daugelį metų investuoti ir augintis savo jaunimą, o prisipirkti pigių legionierių ir taip siekti trumpalaikių rezultatų. Tokių pavyzdžių A lygoje netrūksta. Kaip užtikrinti, kad legionieriai neužgožtų vietinių talentų?

– Būdų yra. Jau dabar numatyta, kaip palaipsniui ribojamas legionieriu skaičius komandoje. Galime griežtinti legionierių limitą. Bet tai sumažintų tik žaidėjų ne iš ES skaičių, nes ES šalių piliečiams negalime taikyti apribojimų pagal ES teisę. Tačiau yra kur kas priimtinesnis būdas klubams – finansinis skatinimas. Ir mes pasiryžę šiuo keliu eiti. Norime, kad jaunuoliai, baigę sporto mokyklas ar akademijas, nenubyrėtų nežinia kur, o rastų vietą savo klubų suaugusiųjų komandose. Ne tik vietas, bet ir gautų daug žaidybinio laiko. Nes tik taip jie gali tobulėti toliau bei sklandžiai integruotis į žaidimą. Tam vėlgi planuojama įdiegti pasiteisinusią užsienio šalių praktiką, kurios esmė – finansinis klubo skatinimas. Tai yra siekiama skatinti klubus integruoti Lietuvos jaunimą į klubo pirmają komandą. Joje numatyta, kad kiekvienas jaunuolis, sužaidęs tam tikrą rungtynių skaičių pirmojoje klubo komandoje, pelnys įskaitinių taškų klubui. Sezono pabaigoje tie taškai virs finansine išraiška – federacija mokės nustatyto dydžio kompensacijas.

H. Hasleris - buvęs Šveicarijos futbolo federacijos techninis direktorius. Nuo 1995 metų jis pusantro dešimtmečio buvo atsakingas už jaunų futbolininkų ruošimą ir yra įvardijamas Šveicarijos jaunių triumfo 2009 metų pasaulio U-17 čempionate „krikštatėviu“. Pastaruosius trejus metus jis dirba kaip Tarptautinės futbolo asociacijos (FIFA) konsultantas.

Lietuvoje H. Hasleris per kelias dienas trukusį vizitą susitiko su šalies U-16, U-17 ir U-18 jaunių rinktinių treneriais, Nacionalinės futbolo akademijos specialistais, Vaikų ir jaunių futbolo bei Masinio futbolo asociacijos atstovais, futbolo akademijų treneriais bei vadovais. Vizito pabaigoje šveicaras susitiko su LFF vadovais.

„Šį patyrusį ekspertą pasikvietėme su prašymu pateikti savo vertinimus, kokiame taške šiuo metu yra jaunių futbolo ugdymo įstaigos, trenerių kvalifikacijos ruošimas ir kitos sritys, kurios susiję su profesionalių jaunųjų futbolininkų rengimu“, - aiškino LFF prezidentas Edvinas Eimontas.

Svečias iš Šveicarijos vertino žaidėjų pasirengimo, trenerių kvalifikacijos lygmenį, su futbolo mokyklų atstovais ir vadovais aptarė profesionalaus jaunimo rengime nuo 12-14 metų būtinus faktorius, bendrąsias ugdymo programas bei atrankų sistemas.

Trečią kartą Lietuvoje viešėjęs H. Hasleris teigė, jog turėjo galimybę palyginti atliktą progresą ir esamus trūkumus: „Analizavau dabartinę situaciją ir talkinu kuriant ateities planus. Lyginant pokyčius, teigiama tai, kad turite elitines jaunių lygas, ko nebuvo prieš dvejus metus. Kalbant apie akademijas, yra pagirtinų dalykų, tačiau yra ir spragų. Profesionalus ir masinis futbolas - atskiros temos, tačiau norėčiau pažymėti tai, kad jūsų šaliai reiktų dar bent 4-5 tokių akademijų pagal NFA pavyzdį. Tuomet būtų įmanoma per metus ruošti daugiau nei 20 futbolininkų.“

Pasak LFF techninio direktoriaus Raimondo Statkevičiaus, analizės rezultatu taps žaidėjų ugdymo klausimus, ekspertų, trenerių kvalifikacijos standartizavimą apimsiantis projektas.

„Tai nėra visiška naujiena, nes šio projekto pradžios darbus esame atlikę anksčiau. Tačiau dabar ruošiamės sudėlioti galutinius taškus, konkrečius dalyvius ir tikslus. Norime, kad šiame procese dalyvautų profesionalūs klubai ir mokymo įstaigos, kurios tiesiogiai dalyvauja elitinio jaunimo rengime“, - sakė R. Statkevičius.

„Mes norime suteikti galimybę visiems Utenos apskrities aplinkinių miestų futbolininkams tobulėti ir siekti aukščiausių rezultatų“, – sakė „Utenio“ jaunąja karta besirūpinantis treneris Aurimas Meidus.

„Utenio“ treneriai nuolat stebi aplinkinių miestų jaunuosius futbolininkus ir kviečia juos treniruotis į Uteną.

Ir tai jau duoda vaisių net pagrindinei „Utenio“ komandai. „SMSCredit.lt A lygos“ rungtynėse pergalę 2:1 lėmusį įvartį į „Kauno Žalgirio“ vartus įmušė 2015-aisiais iš Visagino pakviestas 19 metų Kirilas Levšinas.

Jis yra ne vienintelis visaginietis, pernai prisijungęs prie Utenos klubo. Čia K.Levšinas atvyko su jaunesniuoju broliu Aleksandru. Šešiolikmetis yra antrosios „Utenio“ komandos saugas.

„Futbolą žaidžiu nuo vaikystės, gal nuo šešerių metų. Pradėjau sportuoti Visagino futbolo mokykloje. O į Uteną atvykau, po to, kai mano miesto komanda antroje lygoje sužaidė su „Utenio“ dubleriais. Tada mane pastebėjo dabartinis „Utenio“ pagrindinės ekipos vyriausiasis treneris Olegas Boičyšynas ir pakvietė“, - apie savo kelią į Utenos komandą kalbėjo A.Levšinas.

Anot jaunojo futbolininko, persikelti gyventi į Uteną jam nebuvo nei baisu, nei sunku. Be vyresniojo brolio „Utenyje“ žaidžia ir dar vienas visaginietis Valentinas Jeriomenka. Ir ne tik žaidžia, o yra Utenos komandos kapitonas.

„Viskas čia Utenoje yra gerai. Svarbu, kad turiu galimybę augti kaip futbolininkas. Treniruojuosi su pagrindine „Utenio“ komanda ir tikiuosi neilgai trukus žaisti joje. O kol kas stengsimės su antrąja komanda laimėti antrosios lygos pirmenybes“, - kalbėjo jaunais talentas.

Šiuo metu antroji „Utenio“ komanda užima antrąją vietą LFF II lygos Rytų zonoje.

„Utenoje broliai Levšinai ir kiti apskrities vaikinai turi galimybes siekti aukščiausių rezultatų. „Utenis“ jiems gali būti tramplinas į aukštesnio lygio futbolą. Čia jaunimas gauna praktikos, čia mokosi iš vyresnių žaidėjų, turinčių didesnę patirtį“, - kalbėjo Aurimas Meidus.

Anot trenerio, abu broliai Levšinai turi puikais galimybes. „Kirilas – techniškas, greitas, kryptingai dirbantis ir besistengiantis vaikinas. Manau – jam viskas dar priešakyje. Toks pats ir jo jaunesnysis brolis Aleksandras. Manau, ateityje jie bus vieni iš pagrindinių komandos žaidėjų“, - kalbėjo A.Meidus.

Futbolo bendruomenės klubo (F.B.K.) „Kaunas“ žaidėjai savo apsilankymu pradžiugino STIHL akademijos dienos stovykloje Raudondvaryje sportuojančius jaunuosius futbolininkus.

7-10 amžiaus vaikams Geltonai Žali suteikė nemažai džiaugsmo, pademonstravo kamuolio žongliravimo triukus bei paaiškino kaip taisyklingai reikia žaisti puolime bei gynyboje.

Berniukų akys dar labiau sužibo, kai F.B.K. „Kaunas“ vyriausiasis treneris Mantas Babianskas pasiūlė jiems sužaisti draugiškas rungtynes prieš „Kauno“ futbolininkus, kuriems atstovavo Simoras Savukynas, Edgaras Petkevičius, meksikietis Gato bei beninietis Amali Delanot.

Kauno rajone veiklą vykdanti STIHL futbolo akademija drauge su Raudondvariečių bendruomene, visą birželio mėnesį, Raudondvaryje, vykdė dieninę futbolo treniruočių stovyklą.

Stovykla buvo finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai projekto „Europa investuoja į kaimo vietoves“.