„Rusijos tvirtinimai apie Ukrainos dalyvavimą pratęsia ilgalaikes Kremliaus pastangas pateisinti plataus masto invaziją, melagingai vaizduojant nepriklausomą ir suverenią Ukrainą kaip keliančią egzistencinę grėsmę Rusijai“, – teigia ekspertai.

Pasak jų, Kremlius ir jo ultranacionalistiniai ruporai ignoruoja akivaizdžią grėsmę, kurią Rusijos teritorijoje jos vidaus saugumui ir civiliams kelia „Islamo valstybės“ (IV) ir jos atšakos IV-K operacijos. Vietoj to pirmenybė teikiama informaciniam melagingų kaltinimų Ukrainai poveikiui, bet drauge išlaikomas tam tikras priėjimo prie etninių mažumų, galimai pažeidžiamų dėl IV-K ir panašių grupių verbavimo, lygis. Taip siekiama išlaikyti mobilizavimo išteklius karui Ukrainoje.

„Tikėtina, kad Kremlius nusprendė, jog kaltinimų Ukrainai informacinė vertė nusveria pavojų vidaus saugumui ir civilių aukas, kurias gali patirti Rusija, nesugebėjusi adekvačiai kovoti su radikaliomis salafitų ir džihadistų grėsmėmis šalyje“, – sakoma ISW pranešime.

Per kovo 22 d. vakarą teroristų surengtą išpuolį koncertų salėje „Crocus City Hall“, naujausiais duomenimis, žuvo mažiausiai 137 žmonės, tarp jų trys vaikai, daugiau nei 180 buvo sužeisti. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FST) paskelbė sulaikiusi 11 įtariamųjų, tarp jų keturis asmenis, tiesiogiai įvykdžiusius teroro aktą. Teigiama, kad jie yra Tadžikistano piliečiai.

JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos Vakarų šalys paskelbė nematančios jokių požymių, kad prie teroro akto būtų prisidėjusi Ukraina, ir perspėjo Rusiją nemėginti Kyjivui versti kaltės dėl IV-K išpuolio.

ISW išanalizavo išsamų gruodžio 17 d. V. Putino interviu Rusijos televizijai, kai jis grasino Suomijai ir tvirtino, kad Rusija neturi jokių geopolitinių, ekonominių, karinių ar teritorinių priežasčių kariauti su NATO.

„V. Putino patikinimai dėl jo taikių ketinimų NATO atžvilgiu skamba kaip tušti pažadai jo ir Kremliaus ekspertų pastaruoju metu išsakomų grasinimų NATO valstybėms narėms kontekste“, – sakoma pranešime.

Gruodžio 17 d. interviu V. Putinas taip pat mėgino paneigti JAV prezidento Joe Bideno gruodžio 6 d. perspėjimą, kad jei Rusija laimės karą Ukrainoje, ji užpuls NATO šalį.

ISW analitikai mano, kad visi šie patikinimai niekuo nepagrįsti.

V. Putinas nori, kad NATO pripažintų Rusijos pretenzijas, reikalavimus ir jo suvokiamą įtakos sferą bei ne kartą kalbėjo apie Rusijos ketinimą nutraukti „JAV hegemoniją“. V. Putinas pasitelkė hibridinio karo priemones, kad susilpnintų Vakarus ir jų vietą pasaulio tvarkoje, prieš 2014 m. įsiverždamas į Ukrainą, teigia ISW analitikai.

Anksčiau V. Putinas pareiškė, kad „bus problemų“ su Suomija ir kad Suomijos įstojimas į NATO paskatino Rusijos pareigūnus pradėti formuoti Leningrado karinę apygardą ir telkti karinius dalinius šiaurės vakarų Rusijoje.

Pasak pranešimo, Ukrainos generalinis štabas lapkričio 29 d. pranešė, kad Juodosios jūros karinio jūrų laivyno 810-osios pėstininkų brigados, veikiančios netoli Krynkų (už 30 km į šiaurės rytus nuo Chersono miesto ir už 2 km nuo Dnipro upės), kareiviai atsisako pulti Ukrainos pozicijas dėl prasto artilerijos koordinavimo, taktinės žvalgybos perdavimo ir deramo komunikavimo apie Rusijos minų laukų vietas stokos.

Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos minų laukų žemėlapiai yra įslaptinti ir kad Rusijos vadai tinkamai nederina su puolimo padaliniais šių minų laukų buvimo vietų, todėl pastarąjį mėnesį 810-osios karinio jūrų laivyno pėstininkų brigados elementai patyrė 50 aukų.

ISW analitikų teigimu, šis praneštas incidentas rodo, kad 18-osios kombinuotųjų ginklų armijos vadovybė nepasidalijo svarbiomis taktinėmis detalėmis su 810-osios karinio jūrų laivyno pėstininkų brigados vadovybe, aukštesnio lygio Rusijos vadai, atsakingi už rytinio kranto gynybą, dar turi ištaisyti šią koordinavimo spragą.

810-osios karinio jūrų laivyno pėstininkų brigados elementai į Krynkų rajoną atvyko spalio pradžioje ir, atrodo, perėmė atsakomybę už rajoną aplink Krynkus iš naujai sukurtos 18-osios kombinuotųjų ginklų armijos po spalio viduryje rytiniame Dnipro krante prasidėjusių Ukrainos sausumos operacijų.

Pasak ISW analitikų, Rusijos pajėgų grupė „Dnepr“ vis dažniau susideda iš paskirų neseniai perkeltų ir suardytų dalinių elementų ir naujų formuočių, galbūt tai prisideda prie šio akivaizdaus darnios vadovavimo struktūros trūkumo. Rusijos karinė vadovybė paskyrė Rusijos oro desanto pajėgų vadą generolą pulkininką Michailą Teplinskį Rusijos pajėgų grupės „Dnepr“ vadu ir vienas svarbiausių M. Teplinskio tikslų tikriausiai yra sukurti vieningesnį vadovavimą grupuotei.

„Tačiau mažai tikėtina, kad Rusijos karinė vadovybė per trumpą laiką išspręs pajėgų grupuotės „Dnepr“ vadovavimo problemas, o kairiajame krante tęsiamos Ukrainos sausumos operacijos šias pastangas veikiausiai tik apsunkins“, – sakoma pranešime.

ISW teigimu, Rusijos vadovybė susidurs su dideliais sunkumais Chersono kryptimi perdislokuoti dalinius iš kitų fronto dalių, jei iš dalies nepajėgių kariauti Rusijos dalinių ir šiuo metu nenaudojamų Rusijos pajėgų nepakaks reaguoti į Ukrainos operacijas kairiajame Dnipro krante.

Pasak JAV analitikų, reikšmingos dalies 7-osios oro desanto divizijos ar kitų oro desantininkų dalinių perdislokavimas iš Zaporižios srities vakarų gali sutrikdyti ten Rusijos vykdomas gynybos operacijas.

Pasak ISW, Rusijos kariuomenė ir toliau telkia pajėgas puolimui prie Avdijivkos ir lokaliems puolimo veiksmams Charkivo ir Luhansko srityse. Jei Rusija perdislokuotų pajėgas Chersono kryptimi, greičiausiai tai sumažintų Rusijos galimybes paremti kitas operacijas.

JAV ekspertų grupės teigimu, „Rusijos pajėgos telkiasi rytiniame, šiaurės vakariniame ir vakariniame Kijevo pakraščiuose, kad per ateinančias 24–96 valandas atakuotų sostinę“.

Rusijos pajėgos, kamuojamos logistikos problemų, pastaruoju metu beveik nepažengė į priekį, tačiau instituto analizės duomenimis, jos „kaupia atsargas ir pastiprinimą, taip pat rengia artilerijos, oro ir raketų atakas, kad susilpnintų gynybą ir įbaugintų gynėjus prieš tokį puolimą“.

Analitikų teigimu, tai gali būti kritinio karo momento pradžia: „Dabar per anksti įvertinti tikėtiną bet kokio Rusijos bandymo užbaigti Kijevo apsupimą ar užgrobti miestą efektyvumą šiuo metu. Jeigu Rusijos kariai sugebėjo papildyti atsargas, pertvarkyti ir planuoti apgalvotas ir koordinuotas vienu metu vykdomas operacijas keliomis veržimosi aplink ir į sostinę ašimis, ši operacija jiems gali būti sėkmingesnė nei anksčiau“.