„Atkreipėme dėmesį, kad kai kurios JAV politinės jėgos ima Kinijos ir JAV santykius įkaitais ir stumia abi mūsų šalis prie naujo Šaltojo karo slenksčio“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I).

Prasidėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiui, ilgalaikė trintis tarp dviejų valstybių dėl prekybos, žmogaus teisių ir kitų klausimų pasiekė naujas aukštumas.

Wang Yi nenurodė, kokias „jėgas“ jis turėjo omenyje, tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trumpas) griežtai kritikavo pirminę Kinijos reakciją į pandemiją, pareikalavusią daugiau kaip 330 000 žmonių gyvybių ir smogusią ekonomikai visame pasaulyje.

Penktadienį Kinijos įstatymų leidybos institucijai pristačius pasiūlymą priimti Honkongo saugumo įstatymą, kuriuo siekiama užgniaužti pusiau autonominio miesto prodemokratinį judėjimą, įtampa dar labiau išaugo, o JAV ir kitos pasaulio šalys pasmerkė tokius Pekino planus.

Tačiau Wang Yi atsikirto Vašingtonui, apkaltindamas jį siekiant pakartotinai „pulti ir šmeižti“ Kiniją.

„Be naujojo koronaviruso sukelto niokojimo, taip pat yra ir politinis virusas, plintantis per JAV“, – spaudos konferencijoje, surengtoje Kinijos parlamento – Nacionalinio Liaudies Kongreso – kasmetinės sesijos paraštėse, sakė ministras.

„Šis politinis virusas yra kiekvienos galimybės pulti ir šmeižti Kiniją panaudojimas. Kai kurie politikai visiškai nekreipia dėmesio į pagrindinius faktus ir sukūrė per daug melų, nukreiptų prieš Kiniją, ir per daug sąmokslo [teorijų]", – pridūrė jis.

„[Kai kurie] sudėtingi JAV ir Kinijos santykių klausimai tebėra neišspręsti“, – pareiškė Užsienio santykių tarybos prekybos politikos ekspertas Edwardas Aldenas (Edvardas Aldenas).

Visgi jis pripažino, jog „politiniu požiūriu tai yra gana naudinga Trumpui“, kuris šių metų lapkritį vėl varžysis dėl JAV prezidento posto.

Baltieji rūmai gali girtis, jog „laikėsi griežto požiūrio Kinijos“ atžvilgiu ir kad „techniškai jis pasiekė susitarimą“, o jis žadėjo tai rinkėjams 2016 metais, pažymėjo E. Aldenas.

Prekybos paliaubos bent jau įkvėpė šiokio tokio pasitikėjimo rinkoms, kurias 2018 ir 2019 metais vis sukrėsdavo šalių tarpusavio grasinimai ir papildomų muitų įvedimo bangos.

Paliaubos taip pat galėtų padėti D. Trumpui siekti perrinkimo, nes suteiktų postūmį JAV ekonomikai.

Mažėjant neapibrėžtumui, vartotojai galės drąsiau leisti pinigus, o įmonės galbūt pradės įgyvendinti investicijų planus, kuriuos dėl nuogąstavimų dėl konflikto buvo atidėję.

D. Trumpas Naujųjų metų išvakarėse pompastiškai paskelbė, jog sausio 15 dieną Baltuosiuose rūmuose pasirašys „pirmojo etapo“ prekybos susitarimą su Kinija.

Paslaptingos susitarimo detalės

Tačiau Kinijos prekybos ministerija tik po poros dienų patvirtino vicepremjero Liu He vizitą į Jungtines Valstijas. Į Vašingtoną jis atvyko pirmadienį, sausio 13-ąją, o išvyks trečiadienį.

Tuo tarpu susitarimo detalės tebėra nežinomos.

„Visas dokumentas bus paskelbtas trečiadienį“, – praėjusį penktadienį pareiškė reporteriams Nacionalinės ekonominės tarybos direktorius Larry Kudlow (Laris Kadlou).

Jis atmetė kritiką, jog susitarimas nepateisino lūkesčių, ir pabrėžė, kad JAV derybininkai išsiderėjo daug nuolaidų.

Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnučinas) susitarimą sekmadienį pavadino istoriniu.

„Tai pirmas kartas, kai mes su Kinija pasiekėme išsamų susitarimą technologijų klausimais, žemės ūkio klausimais, finansinių paslaugų ir pirkimų klausimais“, – pareiškė jis televizijos kanalui „Fox News“.

„Susitarime nustatytas tikras vykdymo užtikrinimo mechanizmas. Taigi tai yra didelis prezidento laimėjimas.“

Baltieji rūmai yra sakę, jog susitarime numatytas užsienio bendrovėms Pekino taikomų reikalavimų dėl technologijų perdavimo sušvelninimas, taip pat didesnė prieiga prie Kinijos finansinių paslaugų rinkos.

Pasak Jungtinių Valstijų, susitarime taip pat nustatyta, jog Pekinas per dvejų metų laikotarpį įsigis amerikietiškų prekių už papildomus 200 mlrd. JAV dolerių, įskaitant papildomus 50 mlrd. JAV dolerių, kurie bus skirti JAV žemės ūkio produktų pirkimui.

Mainais D. Trumpo administracija atsisakė planų gruodžio viduryje įvesti papildomus importo muitus tam tikroms kiniškoms prekėms, įskaitant elektroniką ir mobiliuosius telefonus.

Taip pat buvo perpus sumažinti rugsėjo 1 dieną 120 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms nustatyti papildomi importo muitai.

Tačiau daugelis muitų tebegalioja ir prekybos karas padarė slopinantį poveikį JAV verslui.

Eswaras Prasadas (Esvaras Prasadas), Kornelio universiteto prekybos politikos dėstytojas ir Kinijos ekspertas, susitarimą pavadino „nevienareikšme sėkme“ ir pažymėjo, kad jis brangiai atsiėjo.

„D. Trumpas iš Kinijos ir kitų JAV prekybos partnerių išplėšė tam tikrų nuolaidų, tačiau tai brangiai kainavo JAV ekonomikai. Taip pat buvo pakenkta Jungtinių Valstijų, kaip vertos pasitikėjimo ir patikimos prekybos partnerės, reputacijai tarptautinėje arenoje.“

Kinijos ekonomikos augimas pastebimai sulėtėjo ir tai iš dalies lėmė prekybos karas. Tačiau nukentėjo ir Amerikos pramonė bei ūkininkai.

Žemės ūkio sektoriui patiriant nuostolių, D. Trumpo administracijai ūkininkams 2018 ir 2019 metais teko skirti iš viso 28 mlrd. JAV dolerių pagalbos.

„Buvo padaryta didelė žala Amerikos ūkininkams ir didelė žala JAV apdirbamosios pramonės sektoriui ir Kinijos įsipareigojimų dėl naujų pirkimų vargu ar pakaks kompensuoti tą žalą“, – pareiškė E. Aldenas.

JAV apdirbamosios pramonės sektoriuje rugpjūtį prasidėjo nuosmukis.

Muitų karą D. Trumpas pradėjo, be kita ko, norėdamas sumažinti JAV užsienio prekybos deficitą ir padaryti galą nesąžiningai prekybos praktikai, tačiau prekybos ekspertai abejoja, jog Vašingtonui pavyks Pekiną priversti įgyvendinti didelio masto struktūrinius pokyčius.

E. Prasado nuomone, Kinija vargu ar pasiduos pagrindiniams D. Trumpo administracijos reikalavimams, kaip antai gerokai sumažinti įmonėms skiriamas valstybines subsidijas.

Pasak Xu Bino (Su Bino), Kinijos-Europos tarptautinės verslo mokyklos (CEIBS) Šanchajuje ekonomikos ir finansų dėstytojo, dvi šalys gali paskelbti sudariusios susitarimą, kuris „bus priimtinas, bet tai nebus pergalė“.

Jis mano, kad JAV ir Kinijos ginčas tęsis „kelerius ateinančius metus, kitą dešimtmetį, kitą dvidešimtmetį, gal net ilgiau“ ir šalys vis svyruos tarp konfliktų ir paliaubų.

Kaip rodo apžvalgoje pateikiama statistika, Europoje praėjusią savaitę geriausius rezultatus fiksavo Ukrainos indeksas „PFTS“, kuris sustiprėjo 5,83 proc. Blogiausiai sekėsi kaimyninei Latvijai – jos indeksas „OMX RIGA“ susilpnėjo 1,93 proc.

Tuo metu JAV „Dow Jones“ indeksas praeitą savaitę sustiprėjo 0,76 proc., „S&P 500” – 1,52 proc., „Nasdaq 100” – 2,37 proc.

Didžiosios Britanijos „FTSE 100” indeksas minimu laikotarpiu susilpnėjo 0,25 proc. Vokietijos „DAX” indeksas sustiprėjo 1,55 proc., Prancūzijos „CAC 40” – 0,98 proc., Ispanijos „IBEX 35” – 2,93 proc. „OMX Vilnius” indeksas susilpnėjo 0,41 proc.

Azijos indeksai praeitą savaitę taip pat fiksavo stiprėjimą. Japonijos „NIKKEI 225” sustiprėjo 1,23 proc., o Kinijos „SHANGHAI 50” – 3,58 proc.

Kaip teigia analitikai, praėjusi savaitė taip pat buvo pažymėta dolerio silpnėjimu.

„Šiam reiškiniui įtakos turėjo penktadienį paskelbti JAV nedarbo lygio rodikliai. Prieš paskelbiant duomenis buvo prognozuota, kad nedarbo lygis šalyje išliks nepakitęs ir sieks 3,8 proc., tačiau prognozės buvo klaidingos ir nedarbo lygis JAV padidėjo 0,2 proc. Šiuo metu jis siekia 4 proc.”, – nurodo „Robomarkets LTD” analitikai.

JAV doleris Japonijos jenos atžvilgiu per savaitę susilpnėjo 0,38 proc., Šveicarijos franko atžvilgiu – 0,67 proc.

Tuo metu euras dolerio atžvilgiu sustiprėjo 1,05 proc., svaras – 1,35 proc.

Euras Didžiosios Britanijos svaro atžvilgiu susilpnėjo 0,31 proc., tačiau Japonijos jenos atžvilgiu sustiprėjo 0,70 proc.

Žaliavų sektoriuje praeitą savaitę Europos nafta atpigo 0,31 proc., tačiau JAV nafta pabrango 0,55 proc.

Tuo metu auksas pabrango 1,53 proc., o sidabras – 2,09 proc. Dujos praeitą savaitę atpigo 0,31 proc.

Analitikai taip pat akcentuoja, kad praėjusią savaitę bendra visų kriptovaliutų vertė paaugo 7,07 proc. ir šiuo metu siekia 273,9 mlrd. JAV dolerių.

Bitkoinas JAV dolerio atžvilgiu per savaitę sustiprėjo 6,11 proc., eteriumas – 6,97 proc., riplas – 4,02 proc. Bitcoin cash JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 1,36 proc., o litkoinas – 2,09 proc.

„Robomarkets LTD“ pateikta informacija nėra patarimas pirkti, parduoti ar kitaip disponuoti finansinėmis priemonėmis ir yra tik informacinio pobūdžio.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį priims Baltuosiuose rūmuose tremtyje gyvenantį Tibeto budistų dvasinį lyderį Dalai Lamą, o šis susitikimas veikiausiai išprovokuos Kinijos pyktį.

„Prezidentas susitiks su Dalai Lama kaip su tarptautiniu mastu gerbiamu religijos ir kultūros lyderiu“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Caitlin Hayden (Keitlin Heiden).

B.Obama paskutinį kartą buvo susitikęs su kolega Nobelio taikos premijos laureatu Baltuosiuose rūmuose 2011 metais, o į tas derybas piktai reagavo Pekinas, pareiškęs, kad jos pakenkė Kinijos ir JAV santykiams.

Kad šis susitikimas laikomas labai jautriu, rodo faktas, jog prezidento kasdienėje darbotvarkėje jis pažymėtas kaip neprieinamas žiniasklaidai.

Prezidentas ir dvasinis lyderis susitiks Žemėlapių kabinete Baltųjų rūmų pirmajame aukšte, o ne Ovaliniame kabinete Vakarų sparne, kur B.Obama paprastai priima užsienio lyderius ir kitus garbingus svečius.

C.Hayden taip pat pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos palaiko Dalai Lamos poziciją, tačiau pripažįsta Tibetą esant „Kinijos Liaudies Respublikos dalimi“.

„Mes nepalaikome Tibeto nepriklausomybės, – aiškino ji. – Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko žmogaus teises ir tikėjimo laisvę Kinijoje. Esame susirūpinę dėl išliekančios įtampos ir blogėjančios žmogaus teisių padėties tibetiečių regionuose Kinijoje.“

Pasak C.Hayden, B.Obamos administracija vėl ragins Kinijos vyriausybę tęsti dialogą su Dalai Lama arba jo atstovais be išankstinių sąlygų.

Ragina atšaukti susitikimą

Kinija penktadienį paragino JAV prezidentą B.Obamą atšaukti planuojamą susitikimą su Tibeto dvasiniu lyderiu tremtyje Dalai Lama.

„Kinija griežtai tam nepritaria“, - sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės Hua Chunying (Hua Čuning) pareiškime, kuris buvo paskelbtas ministerijos interneto svetainėje.

„Raginame JAV rimtai vertinti Kinijos susirūpinimą ir tuoj pat atšaukti planuojamą susitikimą“, - sakoma pareiškime.

Kinija vadina Dalai Lamą „vilku avies kailyje“ ir kaltina jį siekiant nepriklausomybės Tibetui.

Hua Chunying sakė, kad Kinija „jau pateikė rimtus nusiskundimus“ Jungtinėms Valstijoms dėl to planuojamo susitikimo Baltuosiuose rūmuose, apie kurį anksčiau paskelbė JAV.

„JAV lyderio susitikimas su Dalai yra šiurkštus kišimasis į Kinijos vidaus reikalus, rimtas tarptautinių santykių kodeksų pažeidimas ir rimtai pakenks Kinijos ir JAV santykiams“, - sakė Hua Chunying.

Kinija jau dešimtmečius prieštarauja užsienio figūrų susitikimams su Dalai Lama, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo prieš kinų valdymą.

Šis gerbiamas budistų lyderis sako, kad palaiko didesnę autonomiją tibetiečiams, o ne nepriklausomybę.

Tačiau įtampa tarp tibetiečių ir kinų valdžios yra labai didelė.

Pastaraisiais metais daugiau kaip 120 tibetiečių susidegino protestuodami prieš tai, ką vadina Kinijos vyriausybės priespauda ir kontrole dėl jų religijos.