Iždo sekretorės Janet Yellen vizito metu Kinijos pareigūnai pažymėjo, kad abiejų šalių ryšiai yra stabilesni, o abi pusės susitarė atverti kanalus tolimesniems pokalbiams apie perteklinių pramonės pajėgumų klausimą. Tačiau akivaizdu, jog vis dar esama skirtumų.

JAV nuogąstauja, kad kadangi Kinijos vyriausybė remia galimybę sukurti daugiau gamybos pajėgumų, nei gali sugerti pasaulio rinkos, pigaus eksporto antplūdis svarbiuose sektoriuose gali paveikti jų augimą kitose šalyse.

Tačiau prekybos ministras Wang Wentao sekmadienį viešėdamas Paryžiuje pareiškė, kad „Jungtinių Valstijų ir Europos kaltinimai dėl perteklinių pajėgumų yra nepagrįsti“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. Ministras pažymėjo, kad spartų Kinijos elektromobilių gamintojų augimą skatina ne subsidijos, o naujovės ir nusistovėjusios tiekimo grandinės.

Kinija jau ne kartą yra atmetusi nuogąstavimus dėl didžiulės valstybės paramos pramonei.

Europos Sąjunga (ES) pradėjo tyrimą dėl Kinijos subsidijų elektromobiliams, kuris gali lemti muitų įvedimą toms transporto priemonėms, kurios, bloko manymu, yra nesąžiningai parduodamos mažesnėmis kainomis.

J. Yellen per pokalbius su pareigūnais ir verslo lyderiais pietiniame Guangdžou mieste ir sostinėje Pekine ne kartą iškėlė perteklinių pajėgumų klausimą. Pasak „Xinhua“, Kinijos premjeras Li Qiangas pareiškė J. Yellen, kad Vašingtonas į gamybos pajėgumų klausimą turėtų žvelgti „objektyviai“ ir iš „į rinką orientuotos“ perspektyvos. Tuo metu J. Yellen pripažino, kad „tai yra sudėtingas klausimas, apimantis visą jų makroekonominę ir pramonės strategiją“.

„Jis nebus išspręstas per vieną popietę ar mėnesį“, – žurnalistams Guangdžou sakė iždo sekretorė.

Tačiau ji nurodė, kad Kinijos pareigūnai „išgirdo, jog tai mums yra svarbus klausimas“, kuris bus labai svarbus dvišaliams santykiams, taip pat Kinijos ryšiams su kitomis šalimis.

Taip prasideda jos vizitas, kuriuo siekiama stabilizuoti abiejų šalių ryšius.

J. Yellen į Guangdžou atvyko šiek tiek po 18 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Kinijoje ji viešės iki antradienio ir susitiks su kinų premjeru Li Qiangu (Li Čiangu) ir vicepremjeru He Lifengu (Hė Lifengu), taip pat centrinio banko vadovu Pan Gongshengu (Pan Gongšengu) ir finansų ministru Lan Fo'anu (Lan Foanu).

Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis dažniau pasigirsta raginimų įsteigti fondą Ukrainai, panaudojant milijardus dolerių, esančių bankų sąskaitose, investicijose ir kitame turte, kurį Vakarai įšaldė dėl 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtos invazijos.

„Mūsų koalicijai būtina ir neatidėliotina rasti būdą, kaip išlaisvinti šio imobilizuoto turto vertę, kad būtų paremtas tolesnis Ukrainos pasipriešinimas ir ilgalaikis atstatymas“, – sakė J. Yellen žurnalistams San Paule, Brazilijoje, kur trečiadienį ir ketvirtadienį dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės šalių finansų ministrų susitikime.

„Yra svarių tarptautinės teisės, ekonominių ir moralinių paskatų, kodėl reikia judėti pirmyn. Tai būtų ryžtingas atsakas į beprecedentę Rusijos keliamą grėsmę pasaulio stabilumui. Tai aiškiai parodytų, kad Rusija negali laimėti pratęsdama karą, ir paskatintų ją sėsti prie derybų stalo derėtis dėl teisingos taikos su Ukraina“, – kalbėjo ji.

Iždo sekretorė paragino G-7 grupę – Kanadą, Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, JAV – ir Europos Sąjungą imtis bendrų veiksmų, įvertinus riziką, be kita ko, sukelto finansinio nestabilumo galimybę.

„G-7 turėtų dirbti kartu ir išnagrinėti keletą būdų: konfiskuoti patį turtą, naudoti jį kaip užstatą skolinantis pasaulio rinkose“, – sakė ji.

G-7 šalių pareigūnai teigia, kad San Paule vyksiančio susitikimo metu bus aptartas paramos Ukrainai, kuri jau daugiau ne dvejus metus kovoja su Rusijos invazinėmis pajėgomis, klausimas.

Ukraina perspėjo, kad jai labai reikia didesnės karinės ir finansinės pagalbos, naujam 60 mlrd. dolerių (55,3 mlrd. eurų) vertės JAV pagalbos paketui vis dar įstrigus Kongrese.

Tai atkreipė dėmesį į maždaug 397 mlrd. dolerių (365,7 mlrd. eurų) vertės Vakarų įšaldytą Rusijos turtą – nuo centrinio banko lėšų iki prezidentui Vladimirui Putinui artimų oligarchų jachtų, nekilnojamojo turto ir kitos nuosavybės.

„Vertiname galimybes“

Tačiau tai susiję su rizika, įskaitant galimus Rusijos teisinius veiksmus ir galimybę įbauginti kitas šalis, pavyzdžiui, Kiniją. Jos, baimindamosi panašių veiksmų, gali sumažinti savo investicijas Vakaruose.

J. Yellen sakė, kad rizika finansiniam stabilumui kiltų, jei dėl Rusijos lėšų konfiskavimo Vakarų šalių valiutos būtų masiškai keičiamos. Tačiau ji pridūrė, kad rizika būtų minimali, jei G-7 veiktų kartu.

„Manau, kad (finansinis nestabilumas) yra labai mažai tikėtinas, ypač atsižvelgiant į šios situacijos unikalumą, kai Rusija įžūliai pažeidžia tarptautines normas, o grupė šalių, atstovaujančių pusei pasaulio ekonomikos (...) yra pajėgi dirbti kartu“, – sakė sekretorė.

Pasak jos, tarptautinėse rinkose realiai nėra alternatyvų doleriui, eurui ir kitoms G-7 šalių valiutoms.

„Yra rizika, – pripažino ji. – Dirbame, kad įvertintume ir apsvarstytume galimybes.“

JAV Kongrese šiuo metu svarstomas įstatymo projektas, kuriuo būtų leista konfiskuoti Rusijos valstybės turtą ir juo disponuoti.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) sekmadienį straipsnyje laikraštyje „The Sunday Times“ paragino Vakarus drąsiau konfiskuoti Rusijos turtą, o jau priaugusias palūkanas už įšaldytą turtą siųsti Ukrainai.

Graikijos specialusis nacionalinis pasiuntinys Ukrainai Spiras Lampridis (Spiros Lampridis) pirmadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad europiečiai artėja link sutarimo dėl subtilesnio varianto – konfiskuoti pelną iš Rusijos investicijų ir valstybinio ar privataus turto, kad būtų įsteigtas Ukrainai skirtas fondas ir teigė, kad tai „kelių mėnesių klausimas“.

Jis apskaičiavo, kad šis žingsnis atneš 50–60 mlrd. eurų. Ukrainai atstatyti prireiks maždaug 500 mlrd. eurų ar, tikėtina, daug daugiau.

„Mano nuomone, mūsų sankcijos iki šiol turėjo labai didelį neigiamą poveikį Rusijai. Nors tam tikros priemonės padėjo Rusijos ekonomika išsilaikyti geriau, nei buvo galima tikėtis iš pradžių, ji dabar susiduria su dideliu biudžeto deficitu“, – pažymėjo pareigūnė.

„Dėl mūsų sankcijų ir eksporto kontrolės jai labai sunku gauti medžiagų, reikalingų ginklams papildyti ir, pavyzdžiui, suremontuoti 9 tūkst. tankų, sunaikintų kare“, – žurnalistams sakė Indijoje viešinti J. Yellen.

„Matome, kad tai paskatino kai kurių labiausiai kvalifikuotų mokslininkų ir verslininkų išvykimą iš Rusijos ekonomikos, taip pat užsienio investicijų nutekėjimą. Rusijos valstybinis turto fondas traukiasi <...>  mūsų rusiškai naftai taikomos viršutinės kainų lubos akivaizdžiai iš esmės mažina Rusijos pajamas“, – pridūrė ji. 

J. Yellen pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas „manė pasieksiantis pergalę minimaliomis sąnaudomis, pasak CŽA vadovo Williamo Burnso (Viljamo Bernso)... Praėjus metams matyti, kad Putino karas yra strateginė Kremliaus nesėkmė“.

J. Yellen teigimu, pasaulinė ekonomika yra geresnėje padėtyje, nei prognozuota prieš kelis mėnesius.

JAV pareigūnė išsakė komentarus prieš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) finansų ministrų susitikimą Indijoje.

„Rudenį daugelis buvo susirūpinę dėl staigaus ekonomikos sulėtėjimo visame pasaulyje. Iššūkiai, su kuriais susiduriame, yra tikri, o ateitis, kaip visada, neapibrėžta, tačiau perspektyvos pagerėjo“, – pažymėjo J. Yellen.

„Vieningas sankcijas taikančių šalių koalicija nebus abejinga veiksmams, kurie kenkia mūsų įvestoms sankcijoms“, – sakoma J. Yellen parengtose užrašuose kalbos, kuri trečiadienį bus pasakyta Atlanto Tarybai.

JAV ir jos sąjungininkės taiko sankcijas, atsakydamos į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje ir siekdamos panaudoti pasaulinę ekonomiką kaip ginklą prieš Rusiją.

Kol kas nėra šalių, kurios padėtų išvengti sankcijų, tačiau sąjungininkės baiminasi, kad Vakarų sankcijas kritikuojanti Kinija gali tai padaryti.

J. Yellen teigimu, Rusijos karas Ukrainoje „perbraižė“ pasaulio ekonomikos kontūrus, pakeitė „mūsų tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo sampratą“. Vis tik J. Yellen, nepatikslino, kokios gali būti pasekmės už pagalbą apeinant sankcijas.

J. Yellen kalba Atlanto Taryboje – JAV analitiniame centre – numatyta likus savaitei iki pasaulio finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo Vašingtone, kur vyks Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko grupės pavasario susitikimai.

TVF ir Pasaulio banko kasmet rengiamoje konferencijoje paprastai kalbama apie svarbiausius klausimus, darančius įtaką pasaulio ekonomikai. Šiais metais susitikimai vyks balandžio 18–24 dienomis Vašingtone ir virtualiai, ir kontaktiniu būdu. Svarbiausia tema bus Rusijos invazija į Ukrainą ir galingųjų valstybių galimybės suvaldyti jos poveikį ekonomikai.

Praėjusią savaitę J. Yellen kalbėdama vienoje Atstovų Rūmų komisijoje sakė, kad Rusijos agresija Rytų Europoje turės „didžiulių ekonominių pasekmių Ukrainoje ir už jos ribų“. JAV iždo sekretorė pridūrė, jog iš Rusijos ir Ukrainos tiekiamos energijos, metalų, kviečių ir kukurūzų augančios kainos „taip pat padidins infliacinį spaudimą“.

JAV šiuo metu išgyvena istorinę infliaciją, nematytą nuo 1981 metų gruodžio mėnesio. Darbo departamentas antradienį pranešė, kad iki kovo mėnesio kainos pakilo 8,5 procento, lyginant su praėjusiais metais.

Nors infliacija pradėjo didėti dar prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą vasario mėnesį, dėl karo sumažėjo naftos ir benzino atsargos. Pusę praėjusio mėnesio vartotojų kainų augimą sukėlė išaugusios dujų kainos.

J. Yellen parengtoje kalboje sakoma, kad bendradarbiaujančios šalys gali išspręsti didžiausias pasaulio problemas, nepaisant vykstančio karo.

„Manau, kad tai yra tinkamas laikas, norint pašalinti mūsų tarptautinės finansų sistemos spragas, kurias matome realiuoju laiku“, – turėtų pasakyti ji kalboje Atlanto Tarybai.

To Vašingtonas jau ilgą laiką siekė.

Susitarimas, kuriuo nustatoma mažiausia 15 proc. mokesčių riba, „yra aiškus ženklas: ritimasis į apačią vienu žingsniu priartėjo prie pabaigos“, pranešime teigė J. Yellen.

„Dabar turime galimybę sukurti pasaulinę ir šalies vidaus mokesčių sistemą, kuri leis Amerikos darbuotojams ir verslams konkuruoti ir pirmauti pasaulio ekonomikoje“, – teigė iždo sekretorė.