„Žingsnis, kuomet JAV permes papildomus pajėgumus į Europą, tikrai mūsų laukia, nes situacija to reikalauja“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Vakarų šalys baiminasi galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Maskva prie kaimyninės šalies sienų yra sutelkusi iki 100 tūkst. karių.

Tuo metu į Baltarusiją bendroms pratyboms šią savaitę atvyko rusų karių. Šis žingsnis, žengtas be įprasto išankstinio perspėjimo regiono šalims, dar labiau padidino įtampą tarp Vakarų ir Kremliaus.

Krašto apsaugos ministro teigimu, į tai tinkamas atsakymas butų „papildomų pajėgumų atsiradimas šitame regione“.

Jis taip pat teigė nevadinantis Rusijos karių dislokavimo Baltarusijoje pratybomis.

„Tai yra ne pratybos, o eskalavimas, dar didesnis situacijos sugrėsminimas. (...) Į tai turime žiūrėti Ukrainos, regioninio saugumo kontekste“, – sakė A. Anušauskas.

Jungtinės Valstijos nerimauja, kad Rusijos karių atvykimas gali nulemti nuolatinį rusų pajėgų, galbūt įskaitant ir branduolinius ginklus, dislokavimą šioje šalyje.

Krašto apsaugos ministro teigimu, branduolinis ginklas visada kelia papildomų grėsmių, tačiau ministras pabrėžė, kad „jis egzistuoja Kaliningrado srityje“.

„Mes aiškiai sakome, Rusija turi šiuos pajėgumus (branduolinio ginklo – BNS) greta NATO valstybių, faktiškai už 100 kilometrų nuo mūsų sienos, – dėstė jis. – Tai yra realios grėsmės, branduolinio ginklo Baltarusijoje dabar nėra dislokuota, bet galimybės tam visada yra, politinis noras iš Aliaksandro Lukašenkos pusės egzistuoja. Kiek tuo noru pasinaudos Rusija, tai, matyt, jau kitas, ateities klausimas.“

A. Anušausko teigimu, Rusija galėtų aiškiai deklaruoti, „kiek jo turi, kokiu pavidalu, kam jis skirtas“.

„To iš Rusijos neišgirsim, išgirsim tik kaltinimus NATO, kad daro kažkokį spaudimą Rusijai“, – dėstė jis.

Kremlius tvirtina, kad kariuomenės manevrai prie Ukrainos yra atsakas į didėjantį NATO dalyvavimą jos įtakos zonoje ir reikalauja, kad Aljansas visam laikui uždraustų Ukrainai tapti jo nare.

Kijevas kariauja su prorusiškais separatistais šalies rytuose nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį po Ukrainoje įvykusios provakarietiškos revoliucijos.

Iš viso Vokietiją turi palikti apie 12 000 čia dislokuotų karių iš 36 000. Daugiau kaip pusė jų turėtų grįžti į JAV, 5 600 bus perkelti į kitas NATO šalis.

„Šiuo metu negalime pateikti daugiau detalių, taip pat negalime spėlioti apie karių išvedimo tvarkaraštį“, - pareiškė EUCON. Vokietijos vyriausybės koordinatorius transatlantiniams santykiams Peteris Beyeris patvirtino, kad pajėgų atitraukimas dar nepradėtas. „Mano žiniomis, JAV pajėgos Vokietijoje kol kas negavo konkrečių įsakymų dėl detalaus dalinių skaičiaus mažinimo įgyvendinimo“, - sakė jis.

Pradžioje tikėtasi, kad bent jau pirmieji kariai paliks Vokietiją dar prieš lapkričio 3-iąją vyksiančius JAV prezidento rinkimus. D. Trumpas apie dalies amerikiečių karių išvedimą paskelbė birželio 15 dieną ir tai argumentavo tuo, kad Vokietija, jo nuomone, skiria per mažai lėšų gynybai. Po šešių savaičių gynybos sekretorius Markas Esperis pristatė dalinių išvedimo detales ir pareiškė, kad planai bus įgyvendinti „kiek įmanoma greičiau“. Pirmieji kariai gali palikti šalį „per kelias savaites“, - sakė jis tada. Tačiau jau praėjo keli mėnesiai.

Ir Berlyne buvo tvirtai tikima, kad pirmieji dalinių išvedimo žingsniai bus žengti prieš rinkimus.

Kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai gegužės 22–28 dienomis fiksavo „kompleksinę, kelių stadijų priešišką melagingos informacijos operaciją“, nukreiptą prieš JAV karius.

Anot kariuomenės atstovų, priešiška informacinė operacija prasidėjo iš karto po to, kai gegužės 13-ąją JAV Armijos Europoje vadavietė pranešė žiniasklaidai apie dalyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, atnaujinamas „Defender Europe 20 plus“ tarptautines pratybas.

Pasak analitikų, per pirmąjį kampanijos etapą  gegužės 13 ir 27 dienomis, sukurti ir išplatinti  du melagingi straipsniai apie JAV kariuomenės Europoje vado Christopher’io G. Cavoli’io (Kristoferio Kavolio) ir JAV Armijos 2-ojo ABCT vado Patrick’o O'Neal’o (Patriko O’Nylo) „nuomonę“, kad neva Lenkija ir Baltijos šalys yra nepajėgios dalyvauti šiose tarptautinėse pratybose.

Kaip nurodo kariuomenė, antrasis etapas pradėtas praėjusį trečiadienį, kai žiniasklaidai, kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms buvo išplatinti naujienų agentūrą BNS ir Lenkijos krašto apsaugos ministrą imituojantys netikri laiškai su nuorodomis į melagingus straipsnius bei neva neigiama reakciją į Ch. G. Cavoli’io „pareiškimus“.

Kariuomenės analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad situacijai dėl COVID-19 pandemijos normalizuojantis dar lieka bandymų ja pasinaudoti dezinformacijai platinti ir žmonėms klaidinti. Iš viso per praėjusią savaite fiksuoti 58 informaciniai incidentai, iš jų daugiau nei 60 proc. buvo rusų kalba.

Nuo vasario 1-osios iki gegužės 28 dienos nustatyti 1335 su COVID-19 susiję skirtingų tipų informacinių incidentai, skleisti elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų, anglų ir prancūzų kalbomis

„Toliau skleidžiamos įvairios sąmokslo teorijos, kad neva buvęs „Microsoft“ vadovas Bill’as Gates’as (Bilas Geitsas) finansavo COVID-19 viruso sukūrimą ir suplanavo pasaulinę pandemiją, prieš Lietuvos valstybės institucijas kurstomos nesankcionuotos protesto akcijos, kurių organizatoriai teigia, kad koronavirusas neva yra finansinė, pasaulinio masto afera, o karantino metu vyksta pasiruošimas įdiegti 5G ryšį, kuris bus skirtas masiniam žmonių sekimui ir kontrolei“, – teigia kariuomenės komunikacijos atstovai.

Pasak analitikų, dezinformacijos taikiniais ir toliau lieka krašto gynyba, NATO ir Lietuvos sąjungininkai. Jos skleidėjai siekia skatinti neigiamas Lietuvos piliečių nuotaikas kariuomenės ir gynybos finansavimo klausimais, kaltina Europos Sąjungą bandymais „sukurstyti“ pilietinius neramumus Baltarusijoje. Tvirtinama, kad pati Bendrija neva stokoja solidarumo, negeba susidoroti su koronaviruso pandemijos padiktuotas iššūkiais ir yra ant kracho bei visiško subyrėjimo slenksčio.

„Taip pat toliau kaltinama Amerikos ir Vakarų Europos žiniasklaida kaip „platinanti“ dezinformaciją apie COVID-19 padėtį Rusijoje. Teigiama, kad neva Vakarai vykdo informacinį puolimą prieš Rusiją ir koronaviruso pandemiją išnaudoja šios šalies bei Kinijos tarptautiniam diskreditavimui“, – įspėja kariuomenės atstovai.

JAV generolas Todas Woltersas (Todas Voltersas) perėmė šias pareigas iš savo tėvynainio Curtiso Scaparrotti (Kertiso Skaparočio).

Ceremonijoje taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pirmas per renginį kalbėjo Vyriausiojo Sąjungininkų pajėgų Europoje štabo (SHAPE) kapelionas, padėkojęs C. Scaparroti ir pasveikinęs naująjį vadą.

Vėliau C. Scaparrotti perdavė vado vėliavą NATO generaliniam sekretoriui, o šis savo ruožtu įteikė ją T. Woltersui. Tokiu būdu buvo simboliškai perduoti įgaliojimai.

Vėliau kalbą pasakė J. Stoltenbergas, teigiamai įvertinęs abiejų NATO vadų savybes. Jis citavo pirmąjį Aljanso vadovą Dwightą Eisenhowerį (Dvaitą Aizenhauerį), teigusį, kad NATO rūpi ne tik teritorijų gynyba, bet ir tam tikro gyvenimo būdo išsaugojimas.

„Jau 70 metų NATO saugoja šį gyvenimo būdą ir jį grindžiančias vertybes: laisvę, demokratiją, teisės viršenybę“, – pareiškė generalinis sekretorius.

Pasak jo, NATO Šaltojo karo laikais „stabdė Sovietų Sąjungą“, o vėliau „nutraukė žiaurius karus Balkanuose, padėjo įveikti (teroristų tinklą) „al Qaeda“ Afganistane ir išplėsti laisvę bei demokratiją Europos valstybėse“.

Girdamas C. Scaparrotti J. Stoltenbergas pabrėžė, kad jo kadenciją lydėjo „vis agresyvesniais tampantys Rusijos veiksmai ir tebeegzistuojanti terorizmo ir nestabilumo grėsmė Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje“.

J. Stoltenbergas įteikė C. Scaparrotti medalį „Už puikią tarnybą NATO“.

Paskui kalbėjo buvęs ir naujas JAV pajėgų Europoje vadai. Pasak T. Wolterso, „70 metų taikos yra didžiulis pasiekimas, bet tai – mūsų pareiga“.

Ceremonijos pabaigoje nuskambėjo šeimininkės Belgijos himnas.

T. Woltersas anksčiau vadovavęs JAV aviacijos pajėgoms Europoje ir NATO oro pajėgoms.

Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadas (SACEUR) atsakingas už bendrą 28 šalių Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje. Šis postas tradiciškai priklauso amerikiečiams.

NATO susirūpinimas ir įtampa atsispindi suintensyvintuose JAV kariniuose manevruose Europoje, įskaitant neįprastą vienalaikį dviejų JAV lėktuvnešių kovos grupių dislokavimą Viduržemio jūroje praėjusią savaitę.

Tuo metu Rusija tampo nervus kalbomis apie naujus „pasaulio pabaigos“ ginklus, tokius kaip branduoliniais ginklais apginkluoti povandeniniai jūrų dronai, ir žingsniais, kuriuos kai kas laiko galinčiais eskaluoti karą Rytų Ukrainoje.

Per ceremonijas, kurių viena ketvirtadienį įvyks Vokietijoje, o kita – penktadienį Belgijoje, JAV aviacijos pajėgų generolas T. Woltersas iš armijos generolo Curtiso Scaparrotti (Kertiso Skaparočio) perims NATO pajėgų Europoje vado ir JAV pajėgų Europoje vado pareigas.

Ceremonijose planavo dalyvauti JAV laikinasis gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas (Patrikas Šanahanas), bet likus vos kelioms valandoms iki numatyto išvykimo iš Vašingtono trečiadienį jis šią kelionę atšaukė.

P. Shanahano atstovas sakė, kad jis nusprendė likti Vašingtone konsultacijoms su Baltaisiais rūmais ir Valstybės departamentu dėl krizės Venesueloje ir padėties prie JAV ir Meksikos sienos.

Nesutarimai su Ankara

Į atsargą išeinantis C. Scaparrotti paskutinius savo kadencijos mėnesius skyrė įtampai tarp JAV ir Turkijos mažinti. Nesutarimai tarp sąjungininkių paaštrėjo dėl Ankaros sprendimo pirkti iš Rusijos raketinės gynybos sistemų S-400.

Amerika ir kitos NATO sąjungininkės laikosi nuomonės, kad tai nesuderinama su Turkijos dalyvavimu Pentagono naikintuvų F-35 programoje, ir netgi kelia klausimą dėl tolesnės šalies narystės bloke.

Turkija ir JAV smarkiai nesutaria dėl Vašingtono paramos kurdų kovotojams Sirijoje.

T. Woltersas leido aiškiai suprasti, kad Ankaros sprendimą įsigyti rusiškų raketų sistemų laiko nepriimtinu.

„Jeigu Turkija toliau eis šiuo keliu ir įsigis bei pradės naudoti S-400, ji neturėtų gauti F-35“, – sakė generolas per jo kandidatūros svarstymą Senate balandžio 2 dieną.

„Noriu pasakyti, kad visi suprantame, jog Turkija yra svarbi sąjungininkė regione, tačiau yra absoliučiai neracionalu palaikyti F-35 ir  S-400 eksploatavimą drauge“, – kalbėjo jis. 

Buvęs naikintuvo pilotas T. Woltersas pastaruoju metu vadovavo JAV aviacijos pajėgoms Europoje ir NATO aviacijos pajėgoms.

JAV ginčas su Turkija gali sugriauti NATO vienybę. Tokiu būdu Rusija pasiektų svarbiausią savo strategijos Vakarų atžvilgiu tikslą.

Praėjusį rudenį Kongresui pristatytoje Pentagono ataskaitoje buvo rašoma, kad Ankarai įsigijus rusiškų S-400, tai „neišvengiamai turėtų neigiamų padarinių JAV ir Turkijos dvišaliams santykiams, taip pat Turkijos vaidmeniui NATO“. Turkija yra viena iš NATO valstybių, kur Jungtinės Valstijos laiko savo branduolinius ginklus.

Europoje taip pat būgštaujama, kad tiek Vašingtonas, tiek Maskva planuoja pasitraukti iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės tvirtina, jog viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų pažeidžia šį svarbų Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės paktą. Maskva tai neigia.

NATO šiais metais minint savo 70-metį, Aljansas susiduria su problema, kurią du buvę ambasadoriai šioje organizacijoje įvardija kaip beprecedentę.  

„Didžiausias iššūkis Šiaurės Atlanto aljansui yra tai, kad pirmą kartą per jo gyvavimo istoriją nėra tvirtos, principingos Amerikos prezidento lyderystės“, – vasarį rašė Douglas Lute'as (Daglas Ljutas) ir Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas) ataskaitoje Harvardo universiteto Belferių mokslo ir tarptautinių reikalų centrui.

„Į prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) daugelyje NATO sostinių žiūrima kaip į opiausią ir, neretai, sudėtingiausią Aljanso problemą“ dėl jo atvirai prieštaringo požiūrio į Aljanso vertingumą, rašė buvę ambasadoriai.   

D. Trumpas ne kartą kaltino NATO nares, įskaitant Vokietiją, kad jos yra išlaikytinės, nenorinčios mokėti už savo gynybą.

Susirūpinimą kelia Rusija

Kovą C. Scaparrotti paskutinį kartą stojo prieš Kongresą kaip pajėgų Europoje vadas ir pateikė savo saugumo grėsmių, su kuriomis susiduria NATO ir JAV pajėgų Europoje vadovybė, vertinimą. Tąsyk generolas sakė, kad didžiausią susirūpinimą jam kelia Rusija.

„Rusija yra ilgalaikė strateginė varžovė, norinti įgyvendinti savo tikslus JAV gerovės bei saugumo sąskaita ir laikanti Jungtines Valstijas bei NATO didžiausia grėsme savo geopolitinėms ambicijoms“, – sakė C. Scaparrotti.

„Siekdama savo tikslų Maskva stengiasi daryti įtaką jos periferijoje esančioms valstybėms, taip pat griauti NATO solidarumą ir taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, – kalbėjo jis.  

Ukraina yra šių būgštavimų epicentre. 

Ukraina nepriklauso Aljansui, tačiau palaiko su juo glaudžius darbinius ryšius. 2014 metais Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir jos karinė intervencija Rytų Ukrainoje pakurstė didžiulį nerimą Europoje.

Praėjusią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar sustiprino šiuos būgštavimus, kai pasirašė įsaką dėl lengvesnės rusiško paso išdavimo tvarkos daliai ukrainiečių, gyvenančių prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose.  

Europos Sąjunga šį V. Putino žingsnį pavadino įrodymu, kad jis ketina toliau destabilizuoti padėtį Ukrainoje.

Atsargos generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas), 2013–2016 metais vadovavęs JAV pajėgoms Europoje ir ėjęs NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado pareigas, viename interviu sakė, kad Rusija kelia įvairialypę grėsmę. Anot jo, pastaraisiais metais, JAV susiaurinus dialogą su Maskva, reikalai dar pablogėjo.   

„Liūdna, bet tolstame vieni nuo kitų, – sakė jis. – Iš dalies taip yra todėl, kad negalime Vašingtone depolitizuoti Rusijos klausimo.“

Dėl to, anot atsargos generolo, santykiai pablogėjo, o rasti sprendinį tampa vis sunkiau. 

„Turime judėti pirmyn ir kalbėtis su Rusija, surengti derybas, kurios galėtų duoti tam tikrų rezultatų“, – sakė Ph. Breedlove'as.