Tai sakoma naujame testavimo reglamente, kurį penktadienį pasirašė sveikatos ministras Jensas Spahnas. Pasitikrinti greitaisiais antigenų testais galės ir pasiskiepiję ar COVID-19 persirgę asmenys.

Nemokamus testus gyventojams Vokietija panaikino spalio 10 dieną. Viltasi, kad tai paskatins daugiau žmonių skiepytis. Tačiau vakcinacijos kampanija ir toliau vyko veikiau vangiai.

Aktyvesnis testavimas šiuo metu svarbus ir dėl to, kad koronavirusu užsikrečia ir pasiskiepijusieji.

Tai trečiadienį pranešė leidinys „Spiegel“, remdamasis VFR sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip rašo „Spiegel“, praėjusią savaitę Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas informavo, kad šalis taip pat atsisakys kitų šalių naudai JAV kompanijos „Johnson & Johnson“ sukurto preparato partijų. Be to, iki atskiro potvarkio visos dar nepatiektos britų ir švedų kompanijos „AstraZeneca“  vakcinos „Vaxzevria“ partijos bus perduotos besivystančioms šalims per tarptautinį COVAX mechanizmą.

Rugpjūčio 9 d. VFR vyriausybės atstovė Ulrikė Demmer pranešė, jog Vokietija paaukojo žadėtas 30 mln. vakcinos nuo koronaviruso dozių besivystančioms šalims. Ji patikslino, kad didžiąją dalį šių dozių VFR perdavė per COVAX mechanizmą. Pasak U. Demmer, omenyje turimas „AstraZeneca“ preparatas, kurio dabar gaus tokios šalys kaip Afganistanas, Sudanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Etiopija.

Tai pirmadienį per spaudos konferenciją pranešė VFR sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas.

„Mes susitarėme nuo birželio 7 d. panaikinti prioriteto grupes“, - sakė jis. Anot ministro, šis sprendimas galioja tiek skiepijimo centrams, tiek privačioms klinikoms.

Vokietijoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje. Pirmiausia buvo skiepijami pagyvenę piliečiai, medikai, svarbių socialinių profesijų atstovai. Šalyje naudojami „Pfizer“/„BioNTech“, „Moderna“, „AstraZeneca“ ir „Johnson & Johnson“ preparatai.

J. Spahnas teigė po pokalbio su gydytoju sąmoningai apsisprendęs dėl šio preparato. Ministrui nereikės antrosios dozės, nes jis yra persirgęs COVID-19, sakė jo atstovas.

„Po šių ilgų pandemijos mėnesių geras jausmas yra būti pasiskiepijusiam ir apsaugotam. Visos pas mus registruotos vakcinos yra labai geros ir labai saugios, – pabrėžė ministras. – Galiu kiekvienam, kas sulauks kvietimo skiepytis, rekomenduoti tai ir padaryti“.

Kelias iš pandemijos esą yra aktyvi vakcinacija ir mažas sergamumas.

Visiems 12–18 metų paaugliams bus siūloma skiepytis jau vasarą, „su sąlyga, kad bus gautas patvirtinimas, jei nenutiks nieko nenumatyto“, po susitikimo Berlyne su regionų Sveikatos apsaugos ministerijų vadovais sakė J. Spahnas.

Kanada trečiadienį tapo pirmąja valstybe, leidusia skiepyti bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurta vakcina nuo koronaviruso 12 metų ir vyresnius vaikus.

Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) pirmadienį pranešė pradėjusi svarstyti galimybę suteikti leidimą skiepyti Bendrijoje 12–15 metų vaikus „Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo COVID-19.

EVA vertinimo rezultatų tikimasi birželį.

Praėjusį mėnesį „BioNTech“ ir „Pfizer“ kreipėsi į JAV priežiūros tarnybas prašydamos skubos tvarka leisti skiepyti jų preparatu 12–15 metų vaikus.

Toks žingsnis žengtas „BioNTech“ ir „Pfizer“ kovo pabaigoje paskelbus, kad 3-ojo etapo klinikiniai jų vakcinos tyrimai su 12–15 metų vaikais parodė, kad jiems suteikiama 100 proc. apsauga nuo koronavirusinės infekcijos.

Abi kompanijos taip pat siekia kuo skubiau gauti leidimą skiepyti vyresnius nei šešių mėnesių vaikus.

„BioNTech“ ir „Pfizer“ produktas yra sukurtas pasitelkiant naują iRNR technologiją ir praėjusių metų pabaigoje tapo pirmąja Vakarų šalyse patvirtinta vakcina nuo COVID-19.

Žiniasklaidos priemonė „Spiegel Online“ pranešė, kad Jenso Spahno (Jenso Špano) vadovaujama sveikatos apsaugos ministerija pernai iš bendrovės „Burda“ įsigijo 570 tūkst. veido kaukių.

J. Spahno vyras Danielis Funke vadovauja bendrovės „Burda“ biurui Berlyne.

„Burda“ atstovas spaudai teigė „Spiegel Online“, kad bendrovė padėjo įsigyti kaukių praėjusių metų balandį, kai viso pasaulio vyriausybės beviltiškai stengėsi įsigyti kvėpavimo takų apsaugų.

Atstovas spaudai pridūrė, kad D. Funke nebuvo nei susijęs, nei įtrauktas į sandorį.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai pareiškė naujienų agentūrai AFP, kad sutartis su „Burda“ buvo sudaryta ir įvykdyta per standartizuotą procesą ir rinkos kainomis“.

Ataskaita buvo paskelbta, kai keli A. Merkel centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) parlamentarai sulaukė virtinės su kyšininkavimu susijusių įtarimų likus vos šešiems mėnesiams iki visuotinių rinkimų.

Buvęs Bavarijos žemės teisingumo ministras Alfredas Sauteris sekmadienį atsisakė visų savo pareigų CSU partijoje, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl korupcijos, susijusios su veido kaukių pirkimo sutartimis.

Pats A. Sauteris neigia visus kaltinimus.

Virtinė atsistatydinimų

Tuo tarpu CSU įstatymų leidėjo Georgo Nuessleino (Georgo Niusleino) atžvilgiu praėjusį mėnesį buvo pradėtas tyrimas dėl korupcijos, apkaltinus politiką priėmus 600 tūkst. eurų mainais už lobistines paslaugas.

Panašus kaltinimai iškelti CDU įstatymų leidėjui Nikolasui Lobeliui, kurio įmonė, įtariama, gavo 250 tūkst. eurų komisinius už tai, kad veikė kaip tarpininkė veido kaukių pirkimo sutartyse.

Ketvirtadienį Bundestago narys Tobiasas Zechas, atstovaujantis A. Merkel CSU partijai, tapo dar vienu parlamentaru, atsistatydinusiu dėl su korupcija susijusių įtarimų.

Pasak „Der Spiegel“ netrukus po to, kai 2016 metais jis buvo išrinktas į Bundestagą, politikas teikė viešųjų ryšių specialisto paslaugas vienai politinei partijoje Makedonijoje, už kurias gavo atlygį.

Kaltinimai dėl korupcijos brangiai atsiėjo Vokietijos konservatoriams.

Pirmieji įtarimai paaiškėjo artėjant šį mėnesį vykusiems rinkimams dviejuose svarbiuose Vokietijos regionuose – Reino krašte-Pfalce ir Badene-Viurtemberge, – per kuriuos rinkėjai nubaudė konservatorius skirdami jiems rekordiškai mažą balsų skaičių.

Konservatoriai šalies mastu šiuo metu sulaukia vos 29 proc. palaikymo – tai yra žemiausias jų palaikymo lygis per metus ir mažiau nei 32,9 proc., kuriuos jie užtikrino 2017 metų rinkimuose, parodė ketvirtadienį paskelbta transliuotojo ARD apklausa.

40-metis ministras junta į peršalimą panašius simptomus, teigė ministerija, pridurdama, kad buvo informuoti visi žmonės, turėję artimą kontaktą su ministru.

Nors Vokietijoje infekcijų skaičiai žemesni nei likusioje Europoje, jie vis vien pastebimai didėja. Šeštadienį šalyje užfiksuotas kasdien patvirtinamų infekcijų rekordas – Roberto Kocho instituto duomenimis, patvirtinta 7 830 naujų susirgimų.

Vokietijoje nustatyti daugiau nei 36 tūkst. užsikrėtimo atvejų – tai yra vienas didžiausių skaičių Europoje, tačiau šaliai pavyko išvengti aukšto mirtingumo lygio, fiksuojamo nuo pandemijos smarkiai nukentėjusiose Italijoje ir Ispanijoje.

Ekspertai sako, kad platus masto susirgimo COVID-19 atvejų diagnozavimas ir sekimas yra veiksminga strategija norint apriboti ligos plitimą. Tokio požiūrio laikomasi ir Pietų Korėjoje bei Singapūre, kurioms daugiausia pavyko suvaldyti protrūkį.

Vokiečių virusologo Christiano Drosteno (Kristiano Drosteno) nuomone, tai padėjo apriboti mirties atvejų skaičių.

„Priežastis, kodėl Vokietijoje miršta tiek mažai žmonių, palyginti su užkrėstųjų skaičiumi, gali būti ta, kad mes atliekame nepaprastai daug laboratorinių diagnostinių tyrimų“, – sakė Ch. Drostenas, vadovaujantis Berlyno universitetinės ligoninės „Charite“ Virusologijos institutui.

„Pastarųjų dienų įvertinimai rodo, kad per savaitę atliekame pusę milijono tyrimų“, – pažymėjo jis.

Instituto vadovas pridūrė, kad atlikti plataus masto tyrimus padėjo didžiulis laboratorijų tinklas šalyje.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) patvirtino, kad vien praėjusią savaitę Vokietijoje buvo atlikta 300–500 tūkst. testų, iš kurių maždaug 10 proc. turėjo teigiamą rezultatą.

„Tai tikriausiai yra didžiausias tyrimų skaičius bet kurioje pasaulio šalyje tiek absoliučia, tiek santykine išraiška“, – nurodė J. Spahnas.

Remiantis Roberto Kocho visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 36 508 iš 83 mln. Vokietijos gyventojų yra užsikrėtę koronavirusu; iš jų 198 mirė.

Tokiais draudimais būtų siekiama stabdyti mirtinai pavojingo viruso plitimą.

„Išties, yra galimų kelionių suvaržymų arba bent jau nuodugnesnio [keliautojų] tikrinimo prie sienų klausimas“, – sakė vokiečių ministras Jensas Spahnas (Jensas Španas), Paryžiuje susitikęs su prancūzų kolege Agnes Buzyn (Anjes Buzin).

Taip jis atsakė į klausimą, ar Europa svarstys priemonę, panašią į JAV paskelbtą draudimą, dėl kurio Kinija apkaltino Vašingtoną panikos kėlimu.

Žemyne, kur tarp daugumos šalių galima laisvai keliauti, būtų „beprasmiška imtis priemonių vienai šaliai“, sakė J. Spahnas.

Nuo gruodžio mėnesį atsiradusio koronaviruso Kinijoje jau mirė daugiau kaip 400 žmonių, o susirgo dar 20 tūkstančių. Virusas jau išplito į daugiau kaip 20 kitų šalių.

A. Buzyn sutiko, kad kelionių suvaržymai „yra vienas iš klausimų Europos ministrams“.

„Privalome turėti nuoseklią viziją Šengeno erdvėje, – sakė ji. – Nėra prasmės vienoje šalyje imtis tokio sprendimo, kai piliečiai keliauja laisvai.“

Pasak A. Buzyn, jie prašys šiuo metu ES pirmininkaujančios Kroatijos artimiausiomis dienomis sušaukti sveikatos apsaugos ministrų susitikimą tolesnėms būtinoms priemonėms dėl koronaviruso krizės aptarti.

„Norėtume... glaudesnio bendradarbiavimo, kad visose šalyse būtų lygiai tokios pačios priemonės... nes yra laisvas žmonių judėjimas ir mes norime išlaikyti šį laisvą judėjimą“, – sakė ji.

Airijoje įvykęs referendumas, atveriantis kelią tos pačios lyties porų santuokų įteisinimui, yra „žmoniškumo pralaimėjimas“, pareiškė vienas aukšto rango Vatikano pareigūnas, kurio žodžiai yra pirmasis aukšto lygio Šventojo Sosto komentaras po praeitą savaitę įvykusio istorinio balsavimo.

„Tai ne krikščioniškų principų, o žmoniškumo pralaimėjimas“, – sakė Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), kurio komentarus antradienio vakarą citavo Vatikano radijas.

„Esu labai nuliūdintas šių rezultatų“, – pridūrė jis.

P.Parolinas, kuris yra aukščiausio rango Vatikano administracijos pareigūnas, pridūrė, kad Bažnyčiai turi rasti veiksmingesnių būdų perteikti krikščioniškąją žinią.
„Bažnyčia turi atsižvelgti į šią tikrovę, bet ta prasme, kad turi būti sustiprintas jos ryžtas skelbti krikščionybės žinią“, – aiškino jis.

Italijoje gimusio kardinolo, kuris yra Vatikano diplomatijos veteranas, komentarai pabrėžė sukrėtimą, kurį sukėlė žinia, kad stiprias katalikybės tradicijas turinti Airija triuškinamai pritarė įteisinti homoseksualių porų santuokas.

Po to balsavimo Dublino arkivyskupas Diarmuidas Martinas (Diarmidas Martinas) sakė Airijos nacionaliniam radijui RTE, kad „Bažnyčiai reikia pasitikrinti ryšį su tikrove“.

Popiežius Pranciškus anksčiau ragino katalikus „neteisti“ homoseksualų, ieškančių Dievo, bet taip pat apeliavo į Bažnyčios mokymą, smerkiantį homoseksualumą.

Tuo tarpu Italijos premjeras Matteo Renzi (Matejas Rencis) ruošiasi pateikti svarstymui įstatymą, kuris leistų vienalyčių porų civilines sąjungas, nors joms neketinama suteikti galimybės visateises santuokas.

Airijos referendumo rezultatai sustiprino raginimus Vokietijoje, leidžiančioje registruoti tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas, žengti toliau ir įteisinti homoseksualias santuokas. Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) nusistačiusi prieš tokius pokyčius, tačiau jos viduje girdima ir kitokių nuomonių.

„Galima manyti, kad tai, ką gali nuveikti katalikai airiai, galime atlikti ir mes“, – CDU deputatas Jensas Spahnas (Jensas Španas), partijos prezidiumo narys, sakė dienraščiui „Die Welt“.