Antradienį susirinkusi leiboristų Nacionalinio vykdomojo komiteto ginčų komisija nusprendė, kad kairiųjų pažiūrų politikos veteranas gali grįžti į partiją, pranešė britų žiniasklaida. 

Leiboristų partija savo komentarų kol kas nepateikė.

Visgi J. Corbynas socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė pasitenkinimą tokiu sprendimu.

„Dabar mūsų judėjimas turi susitelkti ir priešintis bei įveikti šią labai žalingą konservatorių vyriausybę“, – pridūrė jis.

Apie sprendimą grąžinti J. Corbyną į partiją buvo pranešta praėjus kelioms valandoms po to, kai buvęs leiboristų lyderis pripažino, kad susirūpinimas dėl antisemitizmo partijoje nėra „perdėtas“, kaip jis kontroversiškai tvirtino praėjusį mėnesį.

Aštrios kritikos sulaukusius komentarus J. Corbynas išsakė reaguodamas į spalio 29 dieną Lygybės ir žmogaus teisių komisijos (EHRC) paskelbtą ataskaitą, kurioje konstatuota, kad partija, reaguodama į skundus dėl antisemitizmo, pažeidė lygybės įstatymą.

Ignoruodamas naują partijos, prie kurios vairo balandį stojo Keiras Starmeris, vadovybę, J. Corbynas atsisakė sutikti su ataskaitos išvadomis ir kėlė klausimų dėl dvejus metus trukusio nepriklausomo tyrimo motyvų. 

Jis tvirtino, kad problemos mastą „dėl politinių priežasčių smarkiai išpūtė mūsų oponentai partijoje ir už jos ribų, taip pat didelė dalis žiniasklaidos“.

Po šių komentarų J. Corbyno narystė partijoje buvo iškart suspenduota, kol vyks vidaus tyrimas.

Žinia apie jo grąžinimą į partiją išprovokavo naują pasipiktinimo bangą. Virtinė leiboristų įstatymų leidėjų socialiniuose tinkluose pasmerkė šį sprendimą.

„Tai ydingas sugedusios sistemos rezultatas“, – tviteryje rašė leiboristų parlamentarė Margaret Hodge.  

„Subjektyvus, neskaidrus ir neveikiantis skundų [nagrinėjimo] procesas negali užtikrinti sąžiningo rezultato“, – rašė ji.  

„Būtent todėl EHCR nurodė leiboristams įdiegti nepriklausomą procesą!“ – pridūrė leiboristų veteranė.

Tuo metu Žydų leiboristų judėjimas pareiškė, kad sprendimą grąžinti J. Corbyną į partiją „paspartino šališkas politinis komitetas“.     

„Po to, kai jam vadovaujant nebuvo imtasi jokių veiksmų kovoti su antisemitizmu, kas labai aiškiai išdėstyta EHCR ataskaitoje, bet kuris blaivaus proto ir nešališkas stebėtojas J. Corbyno šios dienos pareiškimą priims kaip nenuoširdų ir visiškai neadekvatų“, – pridūrė judėjimas.   

EHRC ataskaitoje rašoma, kad vadovaujant J. Corbynui buvusi partijos vadovybės komanda neteikdavo pakankamos reikšmės partiečių žydų skundams, menkindavo ar ignoruodavo juos ir netgi kartais aktyviai įsikišdavo, kad paremtų sąjungininkus.

Turimi omenyje skundai dėl suintensyvėjusių antisemitinių patyčių internete ir partijos susitikimuose, kai J. Corbynas 2015 metais tapo leiboristų lyderiu. 

Ataskaita partijoje išprovokavo naują vidaus konfliktą tarp J. Corbyno šalininkų ir leiboristų, siekiančių palikti praeityje daugybę kontroversijų, lydėjusių jo penkerius metus trukusį audringą vadovavimą.  

Vienas pirmųjų balandį J. Corbyną pakeitusio K. Starmerio veiksmų buvo kreipimasis į Britanijos žydų bendruomenę su atsiprašymu. Naujasis leiboristų lyderis tąsyk taip pat pažadėjo sutikti su visomis EHRC išvadomis, kad ir kokios jos būtų.

Leiboristų partija pirmadienį susitarė dėl naujo partijos lyderio rinkimų tvarkaraščio. Rinkimus laimėjęs asmuo partijos lyderio pareigose pakeis Jeremy'į Corbyną.

J. Corbynui vadovaujant Leiboristų partijai, gruodžio 12 d. vykusiuose JK pirmalaikiuose parlamento rinkimuose leiboristai patyrę triuškinamą pralaimėjimą prieš premjero Boriso Johnsono vadovaujamą Konservatorių partiją. Leiboristai gruodžio 12-osios rinkimuose pasirodė prasčiausiai nuo 1935 metų, o tai paskatino J. Corbyną priimti sprendimą trauktis iš partijos lyderio posto.

J. Corbynas, be kita ko, sulaukė kritikos, kad nukreipė partiją pernelyg į kairę ir buvo kritikuojamas dėl neaiškios savo pozicijos „Brexito“ atžvilgiu.

Partijos teigimu, naujasis jos lyderis bus renkamas balsuojant paštu nuo vasario 21 iki balandžio 2 dienos. Remiantis partijos taisyklėmis, iki balsavimo paštu dar teks praeiti kelis preliminarius etapus.

Vis dėlto veteranas socialistas gynė savo kairuolišką kampaniją ir aiškiai nepasakė, kada gali pasitraukti iš partijos lyderio posto. Jis kaltino žiniasklaidą prisidėjus prie leiboristų nesėkmės.

„Būsiu atviras. Ketvirtadienio rinkimų rezultatas buvo triuškinamas smūgis visiems, kuriems labai desperatiškai reikia realių pokyčių mūsų šalyje“, – parašė J. Corbynas laikraštyje „Sunday Mirror“.

„Noriu suvienyti mūsų šalį, kurią myliu, bet aš atsiprašau, kad nepasiekėme reikalingo rezultato, prisiimu už tai atsakomybę“, – pridūrė jis.

Pirmalaikiuose visuotiniuose rinkimuose ketvirtadienį premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) Konservatorių partija gavo mandatą išvesti JK iš Europos Sąjungos iki kito mėnesio pabaigos.

B. Johnsonas dabar turės 80 mandatų daugumą 650 vietų Bendruomenių Rūmuose; tokios daugumos konservatoriai neturėjo nuo Margaret Thatcher (Margaret Tečer) klestėjimo laikų praėjusio amžiaus 9-e dešimtmetyje.

Penktadienį J. Corbynas sakė, kad atsistatydins kitų metų pradžioje, kai leiboristai baigs savo klaidų „apmąstymo“ laikotarpį.

Leiboristų partija turėtų išsirinkti naują savo lyderį prieš gegužę Anglijoje vyksiančius vietos valdžios rinkimus.

Tačiau šimtmečio senumo partija neturi jokio aiškaus kandidato į lyderius, o jos aukščiausio rango sluoksniuose verda vidinės kovos tarp senosios kartos protekcionistų, remiamų profesinių sąjungų, ir proeuropietiškai nusiteikusių veikėjų.

J. Corbynas mėgino surasti balansą tarp šių dviejų stovyklų užimdamas neutralią poziciją dėl „Brexito“, o leiboristų atstovas finansiniais klausimais Johnas McDonnellas (Džonas Makdonelas) tokį sprendimą pavadino lemtingu.

Noriu suvienyti mūsų šalį, kurią myliu, bet aš atsiprašau, kad nepasiekėme reikalingo rezultato, prisiimu už tai atsakomybę.

„Bandėme sujungti abi puses ir mums nepavyko“, – sakė jis transliuotojui BBC.

Leiboristų kampaniją taip pat sunkino kaltinimai antisemitizmu partijos vadovybėje, dėl kurių teko trauktis keliems įtakingiems partijos įstatymų leidėjams.

70-metis J. Corbynas mėgino daugiausia dėmesio per kampaniją skirti kasdieniams socialiniams klausimams, kurie yra tradiciškai svarbūs leiboristų rinkėjams

„Bet, nepaisant mūsų visų pastangų, galiausiai šie rinkimai buvo apie „Brexitą“, – pripažino J. Corbynas savo laiške.

„Torių kampanija, kurią skelbė dauguma žiniasklaidos, sugebėjo įtikinti daugelį, kad tik Borisas Johnsonas sugebės „įgyvendinti „Brexitą“, – teigė leiboristų lyderis, paminėdamas premjero kampanijos šūkį.

„Išmoksime šio pralaimėjimo pamokas, pirmiausia išklausę visų ilgamečių leiboristų rinkėjų, kuriuos praradome darbininkų klasės bendruomenėse“, – tvirtino J. Corbynas.

Priežasčių paieškos

Pralaimėjimo priežasčių paieškas ir kaltinimus lydėjo kitose Vakarų šalyse pasigirdę klausimai dėl to, kaip toli tradiciškai liberalūs rinkėjai yra pasirengę eiti.

„Pažiūrėkite, kas nutinka, kai leiboristų partija nukrypsta taip giliai į kairę“, – penktadienį perspėjo Jungtinių Valstijų Demokratų partijos galimas kandidatas prezidento rinkimuose Joe Bidenas (Džo Baidenas).

Vis dėlto J. Corbynas sekmadienį leido suprasti trokštantis po savęs palikti radikalų palikimą, leisiantį ir toliau koncentruoti leiboristų dėmesį į milžiniškas socialines išlaidas ir turto perskirstymą.

Sekmadienį partijos lyderis sulaukė gausios nuosaikesnių rėmėjų kritikos už teiginius, kad jo platforma galų gale pasirodė teisinga.

„Didžiuojuosi, kad tokiose srityse kaip taupymas, įmonių galia, nelygybė ir klimato krizė mūsų argumentai nugalėjo ir mes perrašėme politinių diskusijų sąlygas“, – parašė jis atskiroje laikraščio „The Observer“ skiltyje.

Keli garsūs leiboristų partijos nariai, kurie laikomi potencialiais lyderiais, su tuo nesutiko.

„Laikas išbandyti kažką kito, užuot vėl pradėjus senus mūšius“, – leidinyje „The Observer“ parašė politikė Jess Phillips (Džes Filips).

„Visur, kur buvau, girdėjau tą patį. Esmė glūdi ne tiek „Brexite“, kiek tikėjime. Kalbant apie balsuojančiųjų už leiboristus kartas, rinkėjai netikėjo tuo, ką leiboristų vyriausybė galėtų padaryti ar būtų padariusi dėl jų“, – tvirtino ji.

Leiboristų parlamentarė Lisa Nandy (Liza Nendi) sutiko, kad partija „prarado ryšį su kasdienėmis daugelio žmonių, kuriems norime atstovauti, patirtimis“.

„Jei ketiname atstovauti šaliai, turime ją suprasti, pamatyti ją tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, o ne tokią, kokią galime įsivaizduoti“, – parašė L. Nandy laikraštyje „The Observer“.

B. Johnsonas viliasi, kad konservatoriams pavyks susigrąžinti daugumą, kurią partija prarado per ankstesnius rinkimus prieš dvejus metus, kai prie jos vairo stovėjo dabartinio premjero pirmtakė Theresa May (Tereza Mei). J. Corbynas savo ruožtu tikisi paneigti prognozes ir po devynerių metų pertraukos atvesti į valdžią leiboristų vyriausybę.  

Rinkimus temdo opus „Brexit“ klausimas, o jei B. Johnsonas nesugebės juose užsitikrinti daugumos, dėl numatyto šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos kils rimtų abejonių.  

Ministras pirmininkas sekmadienį pareiškė, kad ketvirtadienio balsavimo poveikis bus „juntamas dešimtmečius“.   

Dėl šių rinkimų svarbos ir ryškių ideologinių nuomonių skirtumų tarp B. Johnsono ir J. Corbyno kampanijos metu neišvengta aštrių asmeninio pobūdžio apsižodžiavimų. B. Johnsonui nekart teko sulaukti nemalonių klausimų apie jo patikimumą, o J. Corbynui – aiškintis dėl antisemitizmo jo partijoje.    

Paskutiniuose televizijos debatuose penktadienį abu politikai surėmė ietis dėl „Brexit“, taip pat kitų svarbių rinkimų kampanijos temų, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas, taupymą bei terorizmą.

Paskutinis bandymas palenkti į savo pusę rinkėjus

Konservatorių dauguma parlamente beveik neabejotinai uždegtų žalią šviesą šalies pasitraukimui iš ES. Bet kokie kiti balsavimo rezultatai gali atverti kelią naujam referendumui ir 2016 metų plebiscito rezultatų anuliavimui.    

Leiboristų lyderis sako, kad tapęs premjeru derėtųsi dėl vadinamojo švelnesnio „Brexit“, kuris referendume būtų siūlomas kaip alternatyva pasilikimui Bendrijoje.  

B. Johnsonas pirmadienį ketina apsilankyti „Brexit“ palaikančiame Sanderlande Anglijos šiaurės rytuose, kad paskutinį kartą pamėgintų palenkti į savo pusę tradiciškai leiboristus palaikančius rinkėjus. 

„Leiboristų partija jus apvylė“, – ketina pasakyti premjeras, kurio būsimos kalbos ištraukas išplatino jo partija.   

„Vadovaujant J. Corbynui, jie žadėjo gerbti referendumo rezultatus, tačiau balsuodavo prieš „Brexit“ kaskart, kai pasitaikydavo proga. Jie laimėjo mandatus pasitelkę melagingą programą ir tada nusispjovė ant visuomenės“, – sakoma B. Johnsono kalbos ištraukose.  

Savo ruožtu J. Corbynas ministro pirmininko puolimui pasitelkė kaltinimą, kad jis pagal susitarimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) dėl prekybinių šalių ryšių po „Brexit“ atvers amerikiečių įmonėms prieigą prie britų branginamos Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS).

Leiboristas Johnas McDonnellas (Džonas Makdonelas), kuris jo partijos pergalės atveju užimtų finansų ministro postą, pirmadienį turi pristatyti leiboristų vyriausybės prioritetus, tarp kurių yra pažadai padaryti galą taupymui, investuoti į „Žaliąją pramoninę revoliuciją“ ir nacionalizuoti svarbias komunalinių paslaugų įmones.  

„Daugelyje šalies vietų tuščiai švaistomas žmonių potencialas“, – ketina pasakyti J. McDonnellas.

„Dėl to kaltos vyriausybės, palikusios ištisų bendruomenių likimus rinkos jėgų malonei“, – kalbės jis. 

Aštrūs kaltinimai

Visos rinkimų kampanijos metu J. Corbynas atsiliko nuo savo varžovo viešosios nuomonės apklausose ir kol kas nematyti ženklų, kad jam pavyktų pasiekti proveržį, panašų į tą, dėl kurio 2017-aisiais tuometinė premjerė Th. May liko be daugumos parlamente.

Šeštadienį paskelbti viešosios nuomonės apklausų rezultatai rodo, kad konservatoriai vidutiniškai 10 proc. lenkia savo varžovus. 

Sociologai mano, kad B. Johnsonui ketvirtadienį reikia aplenkti leiboristus daugiau nei 6 proc. atotrūkiu, kad užsitikrintų daugumą. 

Rinkimų kampaniją supurtė lapkričio 29 dieną įvykdytas išpuolis ant Londono tilto per Temzės upę. Dviejų gyvybių pareikalavusią ataką surengęs 28 metų Usmanas Khanas (Usmanas Chanas) buvo nukautas policijos.

Paaiškėjo, kad U. Khanas  jau anksčiau buvo nuteistas kalėti už teroristinę veiklą ir paleistas praeitais metais, atlikęs mažiau nei pusę jam skirtos bausmės. Vyriausybę dėl paaiškėjusių faktų užgriuvo sunkių klausimų banga. 

B. Johnsonas per penktadienio debatus sakė manąs, jog negerai, kad U. Khanas buvo paleistas neatlikęs visos jam skirtos bausmės. Į tai aštriai sureagavo per ataką žuvusio Jacko Merritto (Džeko Merito), padėjusio vykdyti vieną nusikaltėlių reabilitacijai skirtą projektą, tėvas.

„B. Johnsonas melavo ir pasinaudojo mūsų sūnaus žūtimi siekdamas politinės naudos“, – parašė Davidas Merrittas (Deividas Meritas) socialiniame tinkle „Twitter“.

„Pabusk, Britanija: šis žmogus yra sukčius. Jis blogiausias iš mūsų, – rašė vyras. – Balsuosiu už mažiausią iš blogybių – prieš torius.“ 

Tuo metu J. Corbynui rinkimų kampanijos metu teko aiškintis dėl antisemitizmo jo partijoje.  

Jungtinėse Valstijose įsikūręs su antisemitizmu kovojantis Simono Wiesenthalio (Simono Vyzentalio) centras sekmadienį paskelbė J. Corbyną didžiausiu antisemitu šiais metais ir pridūrė, kad Britanija taps valstybe-pariju, jeigu leiboristų lyderis užims premjero postą.   

Kaip rodo apklausos valdančiosios Konservatorių partijos vairą liepos mėnesį perėmęs B. Johnsonas jau kelias savaites pagal populiarumą užtikrintai lenkia leiboristus apklausose –  konservatoriai laikomi favoritais gruodžio 12 dieną vyksiančiuose rinkimuose.

Tuo metu J. Corbynas tikisi, kad jo kampanija pasieks tokios pačios sėkmės kaip per ankstesnius 2017 metų rinkimus. Tuomet jo pažadas nebetęsti griežto taupymo politikos ir imtis „daugeliui, o ne keletui“ naudingų pokyčių įkvėpė rinkėjus ir sutrukdė toriams užsitikrinti tvirtą daugumą parlamente.

Abu politikai vos kelis kartus diskutavo parlamente, todėl žiūrimiausiu metu – 22 val. Lietuvos laiku – per televiziją ITV transliuojami debatai yra reta proga pamatyti, kaip jie bendrauja akis į akį.

Abi stovyklos taip pat tikisi, kad valandą truksiantys debatai suteiks pagreitį kol kas mažai entuziazmo keliančiai rinkimų kampanijai.

„Brexitas“ prieš nelygybę

B. Johnsonas iškvietė į žodinę dvikovą J. Corbyną, naktį išsiuntęs šiam laišką, kuriame išsakė abejonių dėl opozicijos lyderio planų, susijusių su artėjančiu Britanijos išstojimu iš Europos Sąjungos.

Agituodami konservatoriai žada „įgyvendinti „Brexitą“, nutraukti jau kelerius metus trunkančius politinius nesutarimus bei išvesti šalį iš bloko sausio 31 dieną ir nebeprašyti Briuselio atidėti jau kelis kartus nukeltą išstojimo procesą.

Mes žinome, kieno pusėje yra B. Johnsonas – milijardierių, bankininkų ir stambaus verslo.

J. Corbynas savo ruožtu žada persiderėti dėl Johnsono suderintos „skyrybų sutarties“ ir surengti dar vieną referendumą, apeliuodamas į maždaug pusę rinkėjų, kurie vis dar nesusitaikė su 2016 metais įvykusio pirmojo plebiscito dėl narystės ES sukrečiančiais rezultatais.

Tačiau leiboristų lyderis dar nepasakė, už kokį scenarijų agituotų prieš naują balsavimą, taigi, B. Johnsonas savo laiške perspėjo, kad šis tesiūlo daugiau „dvejonių ir atidėjimų“.

Tuo metu J. Corbynas pamėgino nukreipti dėmesį į jau dešimtmetį trunkančios konservatorių išlaidų mažinimo politikos padarinius, žadėdamas nacionalizuoti daugelį įmonių ir investuoti milžiniškas lėšas į viešųjų paslaugų sektorių.

Leiboristai užsipuolė šalies turtingąjį elitą, stengdamiesi jį susieti su B. Johnsono toriais.

Opozicinė partija antradienį pareiškė, kad 48 iš 151 Britanijos milijardierių nuo 2005 metų paaukojo toriams daugiau nei 50 mln. svarų sterlingų ir kad 10 iš jų perdavė pinigus B. Johnsonui tapus lyderiu.

Leiboristų atstovas finansų klausimais Johnas McDonnelas (Džonas Makdonelas) teigė, kad turėti tiek pinigų yra „nepadoru“.

„Mes žinome, kieno pusėje yra B. Johnsonas – milijardierių, bankininkų ir stambaus verslo“, – pridūrė jis..

B. Johnsonas perspėja, kad leiboristai pakenktų ekonomikai, nors pabrėžė taip pat turįs didelių išlaidų planų, žadėdamas daugiau pinigų skirti ligoninėms, mokykloms ir policijai, taip pat infrastruktūrai, įskaitant plačiajuosčio interneto ryšio tinklą.

Mažesnės partijos – už borto

Abu lyderiai atsakys į klausimus, kuriuos žiūrovai pateiks tiesiogiai stebint auditorijai. Mažesnės politinės jėgos sukritikavo tokį debatų formatą.

Škotijos nacionalinė partija (SNP) ir Liberaldemokratų partija apskundė teismui sprendimą neįtraukti jas į diskusijas, tačiau Aukštasis Teismas pirmadienį atmetė šią bylą.

Nors kitas ministras pirmininkas beveik neabejotinai bus B. Johnsonas arba J. Corbynas, mažesnės partijos galėtų atlikti naujos sudėties parlamente itin svarbų vaidmenį.

Konservatoriams 2017 metais nepavyko užsitikrinti daugumos vietų Bendruomenių Rūmuose, todėl jie buvo priversti tartis dėl aljanso su Šiaurės Airijos Demokratine junionistų partija (DUP).

Jų susitarimas žlugo dėl ginčų „Brexito“ klausimais, todėl premjeras neteko palaikymo, kurio jam reikėjo, kad parlamentas ratifikuotų pasiektą „skyrybų sutartį“.

Šįkart jam iššūkį taip pat metė Nigelo Farage'o (Naidželo Faradžo) griežtosios linijos „Brexito“ partija, nors ji ir sutiko nekelti kandidatų apygardose, kuriose per ankstesnius rinkimus laimėjo toriai.

Tuo metu leiboristai taip smarkiai atsiliko nuo konservatorių, kad sociologas Johnas Curtice'as (Džonas Kertisas) iš Glazge įsikūrusio Stratklaido universiteto pareiškė, kad jie beveik neturi jokių galimybių užsitikrinti daugumą.

Vis tik ekspertas pažymėjo, kad J. Corbynas vis dar gali perimti valdžią, jei suformuotų netvirtą koaliciją su dviem „Brexitui“ griežtai nepritariančiomis jėgomis – SNP ir liberalais demokratais.

Pirmadienio bandymas įsilaužti buvo atremtas, o duomenų saugumas – užtikrintas, sakoma pranešime.

Tačiau leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) išreiškė nerimą dėl kitų galimų atakų. Praėjus vos kelioms valandoms po jo pasisakymo užlūžo partijos interneto svetainė.

Dalyvaudamas rinkimų kampanijos renginyje šiaurės vakarų Anglijos Blakpulo mieste J. Corbynas sakė, kad pirmadienio ataka buvo „labai rimta“, nors ir nepavyko.

„Bet jeigu tai yra koks nors ženklas šiems rinkimams, aš dėl to esu labai nerimauju, – sakė jis, kreipdamasis į savo šalininkus.  – Nes kibernetinis išpuolis prieš politinę partiją per rinkimus yra įtartinas ir dėl jo reikėtų labai susirūpinti.“

Kiek anksčiau Leiboristų partijos atstovas pranešė apie „sudėtingą didelio masto kibernetinę ataką prieš Leiboristų partijos skaitmenines platformas“.

„Šios pastangos buvo nesėkmingos dėl mūsų stiprių saugumo sistemų. Visos mūsų platformos liko nepažeistos ir esame tikri, kad jokie duomenys nenutekėjo“, – sakė jis.

Dėl šios atakos buvo sulėtėję priešrinkiminės kampanijos veiksmai, bet antradienio rytą viskas grįžo į įprastas vėžes.

Vis tik antradienio popietę pagrindinė Leiboristų partijos svetainė (labour.org.uk) buvo nepasiekiama.

Bandant prie jos prisijungti, atsirasdavo kibernetinio saugumo bendrovės pranešimas apie iškilusią problemą.

Informacijos apie šią problemą iš partijos negauta.

Leiboristai pranešė, kad apie pirmadienio incidentą informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, priklausantį JK kibernetinio saugumo agentūrai GCHQ, atsakingai už saugumo sistemų stebėjimą ir apsaugą.

Šis bandymas surengti kibernetinę ataką užfiksuotas augant nerimui dėl galimo užsienio kišimosi į visuotinius rinkimus, didžiosioms partijoms vis dažniau pereinant prie skaitmeninių pranešimų.

Tačiau bulvarinis dienraštis „The Sun“, cituodamas šaltinius GCHQ, pranešė, jog nėra jokių įrodymų, kad šią ataką būtų organizavusi kokia nors valstybė. Pasak šaltinio, tai buvo mažo intensyvumo ataka.

D. Trumpas sukritikavo išsiderėtas sąlygas

Prezidentas, kuriam yra iškilęs apkaltos pavojus, ketvirtadienį išreiškė savo poziciją dėl pirmalaikiams rinkimams besiruošiančios JK ir sukritikavo B. Johnsono išsiderėtas sąlygas dėl Britanijos išstojimo iš ES.

„Dėl šios sutarties... neįmanoma to daryti, neįmanoma prekiauti. Negalime sudaryti prekybos sutarties su JK“, – sakė D. Trumpas.

Tačiau vienas Dauningo gatvės atstovas vėliau pareiškė, kad susitarimas su ES leistų Britanijai sudarinėti „mūsų pačių laisvosios prekybos susitarimus su visu pasauliu, kurios būtų naudingos kiekvienai JK daliai“.

D. Trumpo komentarai atrodo prieštaraujantys jo rugsėjį išsakytam ankstesniam pažadui glaudžiai bendradarbiauti su B. Johnsonu, siekiant sudaryti „puikią prekybos sutartį“, vos tik JK išstos iš Bendrijos.

Jis nuvestų jus labai blogu keliu. Jis nuvestų jus į itin blogas vietas.

JAV prezidentas taip pat pažėrė aštrios kritikos Britanijos pagrindiniam opozicijos lyderiui Jeremy Corbynui (Džeremiui Korbinui) ir paragino B. Johnsoną susivienyti su griežtu euroskeptiku Nigelu Farage'u (Naidželu Faradžu), atlikusiu svarbų vaidmenį per 2016 metų referendumą dėl JK narystės Europos Sąjungoje.

„Corbynas būtų labai blogai jūsų šaliai“, – D. Trumpas sakė N. Farage'ui, duodamas interviu telefonu šio politiko vedamai pokalbių laidai, transliuojamai britų radijo LBC.

„Jis nuvestų jus labai blogu keliu. Jis nuvestų jus į itin blogas vietas, – kalbėjo prezidentas. – Norėčiau pamatyti, kad jūs ir Borisas susivienijat... Manau, tai būtų puiku.“

N. Farage'as, kurio naujoji „Brexit“ partija agituoja už JK išstojimą iš ES be jokio susitarimo, ragino B. Johnsoną suformuoti bendrą rinkimų aljansą, bet iki šiol šie siūlymai buvo ignoruojami.

Penktadienį N. Farage'as turėtų pradėti savo partijos rinkimų kampaniją.

Opozicijos lyderis Jeremy Corbynas

„Trumpas mėgina kištis“

Praėjus vos kelioms minutėms po minėto interviu transliacijos J. Corbynas atsišaudė per „Twitter“, pareiškęs, kad „Trumpas mėgina kištis į Britanijos rinkimus, kad užsitikrintų, jog jo draugas Borisas Johnsonas būtų išrinktas“.

B. Johnsonas praeitą mėnesį susitarė su ES lyderiais dėl naujų Britanijos išstojimo sąlygų. Tuo metu tebebuvo planuojama, kad JK paliks bloką spalio 31-ąją.

Vis dėlto premjeras nesugebėjo įtikinti parlamento pritarti šiam planui ir nusprendė sušaukti pirmalaikius rinkimus, turinčius įvykti prieš Kalėdas. B. Johnsonas kaltino savo varžovus leiboristus dėl naujausio „Brexit“ atidėjimo ir žadėjo žūtbūt išvesti šalį iš ES iki naujo galutinio termino – sausio 31 dienos.

„Jeigu balsuosit už mus ir jeigu mes įgyvendinsim savo programą – o mes tai padarysim... kuo tikriausiai galėsime išstoti iki ateinančių metų sausio“, – B. Johnsonas sakė per rinkimų kampanijos apsilankymą vienoje ligoninėje.

Visuomenės apklausos rodo, kad Konservatorių partijos lyderis turi nemenką paramą prieš gruodžio 12-ąją vyksiančius rinkimus, kurie Britanijai bus jau treti per ketverius metus.

Tačiau jam gresia sulaukti bausmės už neišpildytą pažadą „trūks plyš“ išvesti JK iš ES iki spalio 31-osios, juolab kad B. Johnsonas susisaistė naujų pažadu laikytis naujojo galutinio termino.

Proeuropietiškos stovyklos šalininkai ir verslo lyderiai šiek tiek lengviau atsikvėpė, kad Britanija išvengė „Brexit“ košmaro per Heloviną, nes šaliai buvo iškilusi grėsmė nutraukti 46 metus trukusią narystę ES be jokio plano.

11 Aukščiausiojo Teismo teisėjų vienbalsiai priėmė verdiktą, kuris, pasak jų, reiškia, kad parlamentas dabar gali iškart vėl susirinkti.

B. Johnsonas įrodinėjo, kad parlamento darbo sustabdymas iki spalio 14-osios buvo įprastas žingsnis, turintis sudaryti sąlygas neseniai dirbti pradėjusiai jo vyriausybei paruošti naują įstatymų leidybos darbotvarkę.

Premjero oponentai sako, kad jis sustabdė parlamento darbą siekdamas nutildyti parlamentarus prieš šalies išvedimą iš Europos Sąjungos jau spalio 31 dieną, nepriklausomai nuo to, ar pavyks pasiekti susitarimą su Briuseliu dėl tolesnių ryšių su Bendrija.

„Teismas privalo padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos Didenybei paskelbti parlamento darbo pertrauką buvo neteisėtas“, – nutartyje nurodė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale (Brenda Heil).

Pasak jos, taip yra „dėl to, kad jis ardė parlamento pajėgumą vykdyti savo konstitucines funkcijas ar jam trukdė“.

Todėl parlamento darbo sustabdymas yra „niekinis ir negaliojantis“, nurodė B. Hale ir pridūrė: „Parlamento darbo pertrauka nepaskelbta.“

Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow (Džonas Berkou) po Teismo sprendimo pareiškė, kad parlamentas privalo „nedelsdamas susirinkti“. Kiek vėliau jis nurodė, kad parlamentarai turėtų susirinkti trečiadienį.

Norime grįžti prie darbo. Ir iškart po to B. Johnsonas privalo atsistatydinti.

Teisėjai „apgynė parlamento teisę ir pareigą susirinkti šiuo lemiamu metu stebėti vykdomosios valdžios ir reikalauti ministrų atsiskaityti“, sakė J. Bercow.

„Johnsonas privalo atsistatydinti“

Teismo sprendimas yra didelis smūgis B. Johnsonui, išprovokavęs raginimus jam atsistatydinti.

„Kviečiu Borisą Johnsoną, istoriniais žodžiais tariant, apsvarstyti savo padėtį ir tapti trumpiausiai kada nors dirbusiu ministru pirmininku“, – sakė pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas).

Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderis parlamente Ianas Blackfordas (Ijanas Blekfordas) sakė: „Privalome tuojau pat sugrįžti į parlamentą. Norime grįžti prie darbo. Ir iškart po to B. Johnsonas privalo atsistatydinti.“

Liepos 24 dieną premjero pareigas pradėjęs eiti B. Johnsonas patarė karalienei Elizabeth II (ELzbietai II), kaip valstybės vadovei, paskelbti parlamento darbo pertrauką, kuri prasidėjo rugsėjo 10-ąją.

Ministras pirmininkas tvirtino, kad tai smarkiai pavėluotas žingsnis, visai nesusijęs su „Brexit“, bet oponentai kaltino jį bandant išvengti priešiškai nusiteikusio parlamento tikrinimo.

Dauguma Bendruomenių Rūmų narių nepritaria B. Johnsono grasinimui kitą mėnesį išstoti iš ES net ir tuo atveju, jei jam nepavyks susitarti su Briuseliu dėl išstojimo sąlygų.

Dviem atskiromis bylomis daugiau kaip 75 parlamentarai ir buvusio šalies konservatorių ministro pirmininko Johno Majoro (Džono Meidžoro) remiama komanda užginčijo parlamento darbo sustabdymą kaip neteisėtą žingsnį.

Anglijos Aukštasis teismas nusprendė, kad šį klausimą turi spręsti ne teismai, bet Škotijos aukščiausios instancijos civilinių bylų teismas parlamento darbo suspendavimą pripažino neteisėtu. Aukščiausiojo Teismo buvo paprašyta priimti galutinį sprendimą.  

Prieš sprendimo paskelbimą B. Johnsonas, kuris šiuo metu dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, pakartojo, kad parlamentarai dar turės „pakankamai progų aptarti „Brexit“. 

Pareigūnai pažymėjo, kad per savaitę nuo sugrįžimo po vasaros atostogų iki parlamento darbo pertraukos paskelbimo parlamentarai priėmė įstatymą, kuriuo siekiama neleisti JK kitą mėnesį išstoti iš ES be sutarties.

Vyriausybė įrodinėjo, kad ministro pirmininko galia sustabdyti parlamento darbą yra susijusi su „politika, o ne teise“.

Vyriausybės aukščiausio rango teisės patarėjas Škotijoje Richardas Keenas (Ričardas Kinas) tvirtino, kad teismai neturėtų žengti į „neaiškiai pažymėtą minų lauką“.  

„Tai draudžiama teritorija. Tai vykdomosios valdžios ir parlamento reikalas“, – sakė jis.

„Didžiosios Britanijos išstojimo be sutarties pavojus yra labai rimtas ir realus“, - pareiškė leiboristų lyderis ketvirtadienį po susitikimo su ES derybininku Micheliu Barnier'u. Jis patvirtino savo pasiūlymą, kad Didžioji Britanija liktų Muitų sąjungoje su ES.

J. Corbynas apkaltino Th. May prieš išstojimo datą - kovo 29-ąją - „vilkinant laiką“. Ji esą laikosi „savo sandorio“ ir kaip alternatyvą siūlo tik „Brexitą“ be sutarties. Th. May neturi leistis būti „mažos grupės jos partijoje įkaite“, - kalbėjo J. Corbynas. Priešingu atveju esą gresia chaotiškas „Brexitas“, įskaitant darbo vietų praradimą bei tiekimo grandinės daugelyje ūkio sričių nutrūkimą.

Didžiosios Britanijos parlamentas sausio viduryje aiškia persvara atmetė su ES suderėtą išstojimo sutartį ir pareikalavo teisiškai įpareigojančių sutarties pakeitimų. Su tuo nesutinka ES. „Brexito“ griežto kurso šalininkai Th. May konservatorių partijoje vėlgi yra prieš tai, kad šalis liktų Muitų sąjungoje, nes tai, jų nuomone, padarytų negalimą Didžiosios Britanijos savo prekybos politiką.

Jungtinės Karalystės ir ES deryboms dėl „Brexit“ patekus į aklavietę, nemažai leiboristų vis garsiau kalba, kad jų partija turi galių ir galimybę inicijuoti naują referendumą, galintį pakeisti Britanijos sprendimą palikti 28 valstybių Bendriją. 

Leiboristų lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) yra ne kartą išsakęs nepritarimą idėjai organizuoti antrą referendumą. Tačiau tiek jis, tiek kiti partijos lyderiai spaudžiami pakeisti savo poziciją šiuo klausimu. 

Suvažiavimo delegatams renkantis Liverpulyje, ant daugelio marškinėlių ir krepšių buvo galima pastebėti užrašą: „Myliu Corbyną, nekenčiu „Brexit“. 

Nuo 2016 metų referendumo, kuriame britai nubalsavo už pasitraukimą iš ES, leiboristai visada tvirtino, kad gerbs jo rezultatus, tačiau nori glaudesnių ryšių su Bendrija nei siekia ministrės pirmininkės Theresos May (Terezos Mei) konservatorių vyriausybė.

Dabar, deryboms dėl „skyrybų“ patekus į aklavietę ir sparčiai artėjant kovą numatytam išstojimui, daugelis leiboristų mano, kad partija turi pakeisti savo poziciją. 

„Leiboristai turi priimti sprendimą. Nebėra laiko blaškytis“, – sakė Mike'as Buckley (Maikas Baklis) iš judėjimo „Leiboristai už plebiscitą“ (Labour for a People's Vote), raginančio organizuoti naują referendumą dėl „Brexit“. 

Keli tūkstančiai šio judėjimo aktyvistų sekmadienį surengė eitynes Liverpulyje. Jų dalyviai nešė ES ir Jungtinės Karalystės vėliavas bei plakatus su užrašu „Išėjimas iš Brexit“ (Exit from Brexit).

Daugiau nei 100 vietos leiboristų draugijų pateikė suvažiavimui siūlymus inicijuoti plebiscitą, kuriame būtų sprendžiama, ar išstoti tomis sąlygomis, dėl kurių sutars vyriausybė, ar likti Bendrijoje. 

Partijos vadovybė sekmadienį pareiškė, kad skyriai ir atstovaujančios sąjungos nusprendė, jog „Brexit“ bus vienas iš  prioritetinių klausimų, kuriuos svarstys delegatai. Diskusija šiuo klausimu numatyta antradienį. Tačiau dėl ko konkrečiai balsuos delegatai, dar nenuspręsta.

Delegatė iš Orpingtono pietų Anglijoje Margaret Mills (Margaret Mils) sakė, kad partijos vietos skyrius priėmė siūlymą, raginantį Leiboristų partiją „sustabdyti „Brexit“ bet kokiomis priemonėmis – na, išskyrus fizinį murtą“.

„Manau, laikas neapibrėžtumui baigėsi“, – sakė ji.

Veteranas socialistas J. Corbynas, visada įtariai žiūrėjęs į ES, ilgą laiką tvirtino nepritariantis idėjai organizuoti antrą „Brexit“ referendumą. Tačiau pastaruoju metu jo pozicija, regis, sušvelnėjo.

Sekmadienį J. Corbynas sakė, kad pirmenybę teiktų ne referendumui, o naujiems visuotiniams rinkimams, tačiau pridūrė: „Palaukime, kol pamatysime suvažiavimo rezultatus“.

„Suprantama, kad paklūstu mūsų partijos demokratijai“, – sakė jis BBC.

D. Raabas: D. Britanija yra pasirengusi įvairioms aplinkybėms

Didžiosios Britanijos vyriausybė sieks jai naudingiausio susitarimo dėl „Brexit“, tačiau yra pasiruošusi įvairioms aplinkybėms, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės „Brexit“ sekretorius Dominicas Raabas (Dominikas Rabas) interviu radijo stočiai „Talk Radio“.

„Nepaisant visos šios politinės melodramos, mes toliau sąžiningai vesime derybas. Bandome pasiekti geriausią susitarimą, kokį tik galėsime, tačiau taip pat esame pasiruošę bet kokioms aplinkybėms“, – nurodė D. Raabas.

Jis pabrėžė, kad norint galutinio susitarimo, jo turi siekti abi šalys.

„Mums reikia būti pasiruošus galimybei, kad kita šalis gali neturėti mūsų turimų ambicijų pasiekti palankiausią susitarimą, o tango šokama dviese“, – pareiškė sekretorius.

Praėjusią savaitę Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) pareiškė, kad Londono ir Briuselio derybos dėl Britanijos pasitraukimo iš ES sąlygų atsidūrė aklavietėje, o Zalcburge nuskambėjęs ES vadovų atsakymas į britų pasiūlymus buvo „nepriimtinas“.

Savo ruožtu Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė, kad „Brexit“ derybose prasideda lemiamas etapas. ES teigiamai vertina kai kuriuos Londono planus, tačiau keletą klausimų reikalauja peržiūrėti. Konkrečiai D. Tuskas nori, kad Londonas peržiūrėtų savo poziciją dėl sienos tarp Airijos ir Šiaurės Airijos.